Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Evaldo Vanago ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš L.P. J.) ir nubaustas jį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš G. R.) ir nubaustas jį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš R. D.) ir nubaustas jį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš A.J. Z.) ir nubaustas jį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš P. M.) ir nubaustas jį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš D. K.) ir nubausti jį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas nagrinėjant V. L. pateiktus dokumentus) ir nubaustas 80 MGL bauda (dešimties tūkstančių litų);

pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš K. K. ir A. Š.) ir nubaustas jį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį subendrinta apėmimo būdu su pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį už baudžiamuosius nusižengimus paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (dešimties tūkstančių litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2006-09-26 iki 2006-09-28 įskaitytinai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, viena laisvės atėmimo diena prilyginta 2 MGL dydžio baudai, ir neatlikta baudos dalis laikytina 76 MGL (devynis tūkstančius penkis šimtus litų) bauda.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas pagal A. S. pateiktus dokumentus) išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, iš V. K. konfiskuota 317 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2006-05-30, apie 15 val., (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, būdamas valstybės tarnautoju, Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų (toliau - Panevėžio RAAD, PAVN) skyriaus vedėju, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, savo naudai iš L. P. J. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - 25 litų vertės, 0,70 litro talpos butelį alkoholinio gėrimo „Alitos brendis“.

Kyšį priėmė už tai, kad projekto vadovo L.P. J. prašymu 2006-05-30 nepagrįstai suderino „Panevėžio miesto kvartalo prie Klaipėdos ir Savitiškio gatvių 2x1,6 m gelžbetoninės pralaidos įrengimo per Šermuto upelį įrengimas“ techninį projektą - ant techninio projekto grafinės dalies 1 tomo titulinio lapo užrašė „Suderinta 2006-05-30“ ir tai patvirtino savo parašu.

Projekto derinimo veiksmus V. K. atliko neturėdamas teisinio pagrindo ir viršydamas suteiktus įgaliojimus, nes žinojo, kad draudžiama atlikti tokius derinimo veiksmus, kadangi privalomai, nes daroma įtaka vandens telkiniui, minėtam statiniui Panevėžio RAAD nebuvo nustačiusi projektavimo sąlygų bei prie nagrinėjamo techninio projekto nėra pateikta privalomų aplinkos apsaugos dalies dokumentų. Be to, jokie normatyviniai statybos techniniai dokumentai nenumato įgaliojimų regionų aplinkos apsaugos departamentams derinti statinių projektus ar kitas statinio projekto dalis, kuriems jie nenustatė statinio projektavimo sąlygų. Tuo jis pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ (Žin., 2004, Nr. 50-1675) 13 punktą.

Be to, V. K. 2006-06-21, apie 10 val. 10 min., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio RAAD, PAVN skyriaus vedėju, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, savo naudai iš G. R. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - 100 litų.

Kyšį priėmė už tai, kad projektuotojos G. R. prašymu 2006-06-21 neteisėtai suderino statinio (gyvenamo namo) techninio projekto aplinkos apsaugos dalį, parengtą G. R. įmonės A. M. žemės sklype kadastro Nr. 6613/0003:217, Vyčių kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, t.y.:

- atgaline 2005-09-20 data, numeriu N4-26650 Panevėžio RAAD užregistravo minėto projekto gamtosauginės dalies dokumentų gavimą; - projekto dviejuose sklypo planuose 1:500 esantį melioracijos griovį G. R. nurodė pažymėti kaip kanalizuojamą griovį. Tokiu būdu susidarė sąlygas neteisėtam statinio projekto suderinimui bei projekto derinimo veiksmų ir procedūrų tariamam teisėtumui patvirtinti;

- atgaline 2005-09-20 data suderino statinio techninio projekto aplinkos apsaugos dalį (Panevėžio r. savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo priede „Specialiųjų ir techninių projektavimo sąlygų išpildymas ir nuorodos“, eilutėje „Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas V. K.“ įrašė tariamą 2005-09-20 patvirtinimo datą ir uždėjo asmeninį spaudą bei pasirašė, o taip pat analogiškus įrašus atliko ir dviejuose sklypo planuose 1:500).

Derinti minėto techninio projekto V. K. neturėjo teisinio pagrindo, nes žinojo, kad Panevėžio RAAD nebuvo išdavęs teritorijos planavimo sąlygų, todėl nepagrįstai buvo suderinęs ir detalųjį planą (2004-07-30 raštu Nr. N5-14655), o jo (V. K.) nagrinėjamoje dokumentacijoje nebuvo privalomai Panevėžio RAAD nustatytų statinio projektavimo sąlygų. Tuo jis pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ (Žin., 2004, Nr. 50-1675) 13 punktą (RAAD suderina statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, kai projekto sprendiniai atitinka RAAD parengtas statinio projektavimo sąlygas).

Be to, V. K. 2006-06-22, apie 10 val. 30 min., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini) Panevėžyje), būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio RAAD, PAVN skyriaus vedėju, už teisėtą ir neteisėtą veikimus vykdant įgaliojimus savo naudai iš R. D. tiesiogiai priėmė kyšį – mažesnės negu 1 MGL vertės.

Kyšį priėmė už tai, kad R. D. prašymu 2006-06-21 11 val. 13 min. - 2006-06-22 10 val. 30 min. laikotarpiu pagrįstai parengė planavimo sąlygas detaliojo plano dokumentams rengti (Nr. N 5 – 2206, 2006-06-15) A. Ž. žemės sklypo kadastro Nr. 6613/0003:17, Oželių kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, ir už tai, kad pagrįstai suderino detalųjį planą - parengė išvadą dėl minėto sklypo detaliojo plano aplinkosauginių sprendinių suderinimo (Nr. 5-2299, 2006-06-22 d.). Taip pat už tai, kad R. D. prašymu 2006-06-21 11 val. 13 min. - 2006-06-22 10 val. 30 min. laikotarpiu nepagrįstai suderino detalųjį planą - parengė išvadą dėl detaliojo plano aplinkosauginių sprendinių suderinimo (Nr. N5-2300, 2006-06-22) D. K. ir R. K. žemės sklypo Lituanikos g. 7a, kadastro Nr. 2701/0028:426 ir Lituanikos g. 9a, kadastro Nr. 2701/0028:425 Panevėžio m. Detaliojo plano derinti V. K. neturėjo teisinio pagrindo, nes žinojo, kad minėtiems sklypams nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, kadangi per sklypus praeina melioracijos griovys, kurį nepagrįstai ketinama panaikinti, o tai prieštarauja norminiais teisės aktais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams. Be to, detalusis planas buvo suderintas neatlikus jo viešo svarstymo privalomos procedūros. Tuo jis pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391, 2004, Nr. 21-617) 25 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir 26 straipsnio 3 dalį.

Be to, V. K. 2006-06-22, apie 10 val. 45 min., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini) Panevėžyje), būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio RAAD, PAVN skyriaus vedėju, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, savo naudai iš A. J. Z. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - 10 litų vertės 0,5 litro talpos butelį alkoholinio gėrimo „Raki“ (turkiškos anyžinės degtinės).

Kyšį priėmė už tai, kad A.J. Z. prašymu 2006-06-22 dieną pagrįstai suderino Nekilnojamojo turto registre parengtą, A. J. Z. individualios įmonės vardu įgyto žemės sklypo, kadastro Nr. 7330/0011:139, Margėnų kaime, Kriaunų seniūnijoje, Rokiškio rajone, planą M 1:5000, ant kurio uždėjo asmeninį spaudą „Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas V. K.“, užrašė 2006-06-22 datą ir pasirašė.

Be to, V. K. 2006-06-27, apie 10 val. 12 min., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini) Panevėžio m.), būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio RAAD, PAVN skyriaus vedėju, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus savo naudai iš P. M. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - 40 litų vertės, 0,7 litro talpos butelį alkoholinio gėrimo (škotiško viskio).

Kyšį priėmė už tai, kad projekto autoriaus S. T. interesais veikiančio P. M. prašymu 2006-06-27 dieną pagrįstai pažadėjo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente suderinti Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Melioracijos katedros pateikto projekto „Rokiškio rajono Čelkių atliekų aikštelės rekultivacijos galimybių įvertinimas“ aplinkosauginę dalį (gauto reg. Nr. V2-2647, 2006-06-23).

Be to, V. K. 2006-07-04 apie 9 val. 50 min., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini) Panevėžyje), būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio RAAD, PAVN skyriaus vedėju, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, savo naudai iš D. K. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - 20 litų vertės, 0,5 litro talpos butelį alkoholinio gėrimo.

Kyšį priėmė už tai, kad 2006-07-04 pagrįstai jai pažadėjo Panevėžio RAAD parengti ketinamo statyti atstatomoje ūkininko ūkio sodyboje, esančioje Zybolių kaime, Rokiškio seniūnijoje Rokiškio rajone, statinio (gyvenamojo namo ir pirties) projektavimo sąlygas - išvadą dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies rengimo.

Be to, V. K. 2006-07-04 14 val. – 2006-07-05 apie 16 val. 20 min., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete(duomenys neskelbtini), Panevėžyje), būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio RAAD, PAVN skyriaus vedėju, vykdydamas tarnybines pareigas, tyčia, savanaudiškais kitų asmenų naudai tikslais, pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais – V. L. prašymu, neturėdamas teisinio pagrindo ir viršydamas tarnybinius įgaliojimus, Panevėžio RAAD organizavo statinio projekto aplinkosauginės dalies suderinimo veiksmus (ūkinio pastato, projektuojamo Romualdo ir N. K. žemės ūkio paskirties sklype kadastro Nr. 6690/0005:409 Keravos kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone), o būtent:

2006-07-04, apie 14 val., nagrinėdamas minėto statinio projektinę dokumentaciją (Panevėžio RAAD gautą 2006-07-04, reg. Nr. V2-2826), žinodamas, kad - Panevėžio RAAD neteisėtai išdavė statinio projektavimo sąlygas (išvada Nr. 5-2006, 2006-01-09, kurią parengė V. K.); - statinys projektuojamas ne sodininkų bendrijos teritorijoje, o neleistinai žemės ūkio paskirties sklype bei paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje; - pateiktame ir vertinamame statinio techniniame projekte nėra privalomos statinio projekto aplinkos apsaugos dalies; - suprojektuotas ūkinis pastatas priskiriamas nesudėtingiems statiniams, todėl turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, o statant paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, tikrinti minėtą projektą turi teisę tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kuris yra įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, tačiau projekto vadovui V. L. pažadėjo žinomai neteisėtai suderinti minėto statinio projekto aplinkosauginę dalį. Įgyvendindamas duotą pažadą, 2006-07-05, apie 16 val. 20 min., savo tarnybiniame kabinete, pavaldinei V. K. duodamas neteisėtą nurodymą suderinti minėto statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, pastarąją įtikindamas tokio sprendimo teisėtumu ir pasinaudodamas suklaidinta minėta pavaldine, kuri pagal V. K. pateiktus duomenis Panevėžio RAAD vardu parengė ir reikiamai patvirtino išvadą (Nr. N5-2563, 2006-07-10), kuria suderino ūkinio pastato Keravos kaime, Panevėžio rajone, projekto aplinkos apsaugos dalį. Tuo jis pažeidė Pareigybės aprašymo (patvirtinto Panevėžio RAAD direktoriaus 2005-08-08 įsakymu Nr. V 1 -77) II, III, IV skyrius ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai (Žin., 2002, Nr. 43-1639) 12.2.1.3 punktus.

Tokiu būdu V. K., neteisėtai organizuodamas supaprastinto statinio projekto aplinkosauginės dalies derinimo Panevėžio RAAD veiksmus, viršydamas įgaliojimus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais ignoravo Lietuvos Respublikos įstatymus, sumenkino valstybinės aplinkos apsaugos institucijos autoritetą visuomenėje bei diskreditavo valstybės pareigūno vardą.

Be to, V. K. 2006-08-18 apie 15 val. 50 min., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini) Panevėžyje), būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio RAAD, PAVN skyriaus vedėju, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus savo naudai iš K. K. ir A. Š. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 22 litų vertės 0,7 litro talpos butelį alkoholinio gėrimo „Alitos brendis“.

Kyšį priėmė už tai, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto K. K. ir A. Š. prašymu 2006-08-18 dieną pagrįstai pažadėjo suderinti Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Pasvalio mieste specialųjį planą (pasirašant Pasvalio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole) po to, kai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui bus pateikti minėto parengto specialiojo plano viešo svarstymo su visuomene dokumentai (skelbimas rajoniniame laikraštyje apie planuojamą viešą projekto svarstymą ir įvykusio viešo svarstymo protokolas).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 228 str. 1 d. numatytos veikos

Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal šio BK straipsnio 2 dalį. BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pirma, pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; antra, pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; trečia, priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Taikant BK 228 str., žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kitokio neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 str., šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Teisminėje praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan.

Apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai V. K. nuteisė už piktnaudžiavimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. K., būdamas valstybės tarnautoju, t. y. dirbdamas Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų (toliau - Panevėžio RAAD PAVN) skyriaus vedėju, pagal pareigybės aprašymą privalėjo organizuoti skyriaus darbą. Kartu jis galėjo ir savarankiškai rengti sąlygas teritorijų planavimo dokumentams, statinių projektams, atlikti kitus darbus, susijusius su poveikio aplinkai vertinimu. Nuteistasis V. K., paprašytas V. L., kurio projektavimo firma projektavo užsakovo R. K. ūkinį pastatą Keravos kaime Panevėžio rajone, pažadėjo suderinti minėto statinio projekto aplinkosauginę dalį, žinodamas, kad to daryti negali, nes numatomas užstatyti sklypas nepriklauso sodininkų bendrijos žemei. Panevėžio RAAD-ui pateiktame Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2006 m. gruodžio 5 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame buvo numatoma statyti statinį yra žemės ūkio paskirties. Šiame sklype yra vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Nuosprendyje detaliai nurodyta, kokie įrodymai patvirtina, jog V. K. žinojo, kad statinys projektuojamas ne sodininkų bendrijos teritorijoje, o žemės ūkio paskirties žemėje. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu, V. L. projektavimo firmos suprojektuotas pastatas priskiriamas nesudėtingiems pastatams, kuriam turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį, statant ekologinės apsaugos prioriteto teritorijose, turi patikrinti tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Nežiūrint to, V. K., žinodamas, kad projektavimo sąlygos 2006 m. sausio 9 d. išduotos neteisėtai, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, sau pavaldžiai darbuotojai – skyriaus vyriausiajai specialistei V. K. 2006 m. liepos 5 d. davė neteisėtą nurodymą suderinti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, pastarajai įteigdamas, kad toks derinimas reikalingas, pateikti dokumentai tvarkingi, o jis pats to padaryti negali, nes turi išeiti atostogų. Liudytoja V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji patikėjo V. K. paaiškinimu, jog projektuojamas statinys yra sodininkų bendrijos teritorijoje. Ji neįsigilinusi į pateiktus dokumentus, patikėjusi V. K. patikinimu, paruošė sprendimą dėl projekto aplinkos apsaugos dalies suderinimo, kurį 2006 m. liepos 10 d. pasirašė Panevėžio RAAD direktorius V. J.. Taigi, visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad V. K., prašomas V. L., pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, nors, kaip jau minėta, ir neturėdamas teisinio pagrindo, pažadėjo V. L. žinomai neteisėtai suderinti statinio projekto aplinkosauginę dalį ir šiam tikslui pasiekti pasinaudojo V. K. patiklumu. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino apklaustų liudytojų parodymus ir cituoja liudytojo S. G. parodymus. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies epizode dėl piktnaudžiavimo nagrinėjant V. L. pateiktus projektinius dokumentus, teismas nesirėmė minėto liudytojo parodymais, nes šis liudytojas nei patvirtino V. K. kaltę, piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir viršijus įgaliojimus, nei davė jį teisinančius parodymus. Tai, kad, pagal S. G. parodymus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius kreipėsi į Panevėžio RAAD-ą dėl projekto aplinkos apsaugos dalies suderinimo, manydami, jog toks derinimas reikalingas, nepaneigia S. K. kaltės, nes jis žinojo, kad numatomas užstatyti sklypas nepriklauso sodininkų bendrijos žemei ir Panevėžio RAAD-as neturėjo derinti supaprastinto statinio projekto. Gi iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad jis, įsitikinęs, jog V. L. suprojektuoto statinio derinimas nepriklauso jo kompetencijai, todėl atsisakė derinti statinio projekto aplinkosauginę dalį. Teisiamajame posėdyje paaiškinimus davęs specialistas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo normavimo skyriaus vedėjas D. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą, jog V. K. neturėjo derinti supaprastinto statinio projekto, o tuo turėjo rūpintis savivaldybės administracijos atitinkamas darbuotojas. 2006 m. liepos 4 d. įrašyto pokalbio tarp V. K. ir V. L. turinys akivaizdžiai parodo, kad V. K. bandė suklaidinti A. G. ir V. L. parengtą R. K. ūkinio pastato projektą nešė A. G., tikėdamas, kad šis gal būt atliks statinio projekto aplinkosauginės dalies derinimą, tačiau tai nepavyko.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, ir padarytos veikos pobūdį. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai nustatė, kad V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, pasinaudodamas užimama tarnybine padėtimi, pažeisdamas galiojančius norminius aktus ir duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginei pavaldinei, ne tik pažeidė konstitucinį visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, bet ir sumenkino valstybinės aplinkos apsaugos institucijos autoritetą visuomenėje, o kartu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Teisminėje praktikoje tokia neturtinio pobūdžio žala padaryta valstybei laikoma didele, leidžianti padarytą veiką traktuoti kaip nusikalstamą.

Dėl veikų mažareikšmiškumo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. nustato, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Darytina išvada, kad teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tada, kai pagrįstai suabejoja taikomo teisinio akto konstitucingumu.

Apylinkės teismui, teisiamajame posėdyje svarsčiusiam V. K. ir jo gynėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar BK 37 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 4 d. bei preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nekilo abejonė dėl BK 37 str. prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Sutinkamai su BK 37 str., padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visiems baudžiamajame įstatyme numatytiems nusikaltimo sudėties požymiams, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

V. K. nuteistas už septynias BK 225 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas, iš jų trimis atvejais už mažesnės negu 1 MGL vertės kyšio priėmimą, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, trimis atvejais už mažesnės negu 1 MGL vertės kyšio priėmimą, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, vienu atveju už mažesnės negu 1 MGL vertės kyšio priėmimą, už teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Priimdamas kyšius už pageidaujamą teisėtą ar (ir) neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, V. K. realizavo BK 225 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

BK 225 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, padariniai nėra būtinas šios veikos sudėties požymis.

Tačiau iš kitos pusės V. K. padaryti septyni baudžiamieji nusižengimai yra pakankamai pavojingi. Jais kėsinamasi į normalų valstybės aparato, šiuo atveju valstybinės aplinkos apsaugos institucijos, darbą, ir pakertamas pasitikėjimas valstybės institucijomis. Kova su kyšininkavimu yra vienas iš valstybės teisinės politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų ir teisėsaugos institucijos įpareigojamos visokeriopai stiprinti kovą su šiuo reiškiniu.

Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog baudžiamajame įstatyme už baudžiamuosius nusižengimus nėra numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, nerodo teisės priešingumo Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 31 str. 4 d., nes už baudžiamuosius nusižengimus yra numatytos žymiai švelnesnės bausmės, negu už nusikaltimus, o, be to, baudžiamasis įstatymas numato eilę atvejų, kai asmenys, padarę baudžiamuosius nusižengimus, gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas nepateikia naujų motyvų, kurie rodytų esant prieštaravimui tarp BK ir Konstitucijos. Jo siekimas, kad teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą yra deklaratyvus ir negali būti vertinamas kitaip, kaip tik noru vilkinti pagrįsto ir teisėto nuosprendžio vykdymą. Pastebėtina, kad teisinės valstybės principas įtvirtintas daugelyje teisės normų, tame tarpe ir baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymuose, kuriais kartu įgyvendinama ir konstitucinė nuostata, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė: