Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir praleisto termino atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1-7, 24-30) paaiškino, kad Komisijai palikus jos skundą nenagrinėtą yra visiškai formaliai vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 164 str. 3 d. nuostatomis. Toks sprendimas prieštarauja fundamentaliems administracinių santykių teisinio reglamentavimo ir administracinio proceso principams bei pažeidžia vieną iš svarbiausių teisių - teisę paduoti skundą ir teisės kreiptis gynybos į teismą (šiuo atveju - į išankstinę ginčų nagrinėjimo instituciją). Nors Komisija pagrįstai teigia, jog terminas remiantis MAĮ 164 str. 3 d. buvo praleistas - ji pavėlavo skundą pateikti 9 dienas, tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju ji, nors ir siekė tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, tiesiog buvo suklaidinta ir apsiriko - neatkreipė dėmesio į tai, jog laiškas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo gautas dar 2009 m. rugsėjo 23 d., o Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 68-266 klaidinamai nurodyta, jog turi teisę apskųsti šį sprendimą per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos. Kodėl laiškas, siųstas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 15 d., jai atėjo tik po 9 dienų, paštas paaiškinti negalėjo, nurodė, jog trūksta pašto darbuotojų išnešioti laiškus Vilniaus rajone.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku realizuoti tam tikras teises (2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-1486/2008). Taigi, jeigu terminas yra praleistas žymiai, o pareiškėjo nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Kita vertus, kai terminas praleistas nežymiai ir tai padaryta ne dėl piktnaudžiavimo, o dėl paprasčiausio apsirikimo, terminas galėtų būti atnaujintas. Atnaujinus nežymiai praleistą terminą dėl elementaraus apsirikimo, teisingumo ir protingumo kriterijams, proceso operatyvumo principams bei formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai nebūtų nusižengta, tačiau tai prisidėtų prie teisingumo principo įgyvendinimo ir sudarytų sąlygas pareiškėjai tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Akcentuoja, kad, gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 68-266, reikėjo laiko jį išanalizuoti, įvertinti, ar jis pagrįstas, ar turėtų toliau kreiptis su skundu dėl tokio sprendimo. Pabrėžia, kad skundą padavė per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, todėl, vadovaujantis MAĮ 152 str. 2 d., termino skundui net nėra praleidusi. Tai, kad gyvena Avižienių kaime, Vilniaus rajone, ir jai 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 68-266 pašto buvo įteiktas tiktai po 9 dienų nuo išsiuntimo, yra gana svarbi priežastis, kodėl praleido terminą paduoti skundui.

Vertinant termino praleidimo priežastis šiuo atveju pabrėžtinas ir įstatymų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybą, painumas, bei ta aplinkybė, ar valstybinės institucijos, įgyvendinančios šiuos įstatymus, laikėsi pareigos informuoti asmenis apie jiems priklausančias teises. Pastaroji funkcija administracinės teisės doktrinoje įvardijama informavimo principu, kuris besąlygiškai privalomas tiek viešąjį, tiek mokesčių administravimą vykdantiems subjektams. Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 68-266 nurodė, jog „A. B., vadovaudamasi 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 152 straipsnio 2 dalimi ir 159 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turi teisę šį sprendimą per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos apskųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“. Inspekcija nenurodė, kad, remiantis MAĮ 164 str. 3 d., sprendimą būtina apskųsti per 20 dienų skaičiuojant terminą nuo penktos darbo dienos, einančios po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Priešingai, sprendime vienareikšmiškai nurodoma, jog ji turi teisę šį sprendimą apskųsti per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos. Sprendime nurodyta MAĮ 152 str. 2 d., kurios pagrindu turi teisę skųsti sprendimą, taip pat nustato, jog skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Valstybinė mokesčių inspekcija nesilaikė informavimo principo ir nepagrįstai apsunkino teisės pareikšti skundą įgyvendinimą. Būdama ne teisininkė, gerai neišmanydama įstatymų specifikos, turėjo pagrindą nežinoti apie tokį specialios įstatymo normos (MAĮ 164 str. 3 d.) nustatytą reglamentavimą, jog dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Toks informavimo principo pažeidimas, pareiškėjos manymu, laikytinas svarbia termino paduoti skundą praleidimo aplinkybe.

Sutinka, kad maksima „įstatymo nežinojimas - neatleidžia nuo pareigos jo laikytis“ negali būti netaikoma jos atžvilgiu. Tačiau įstatyme numatyto termino praleidimo atveju, jei terminas praleistas minimaliai, sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl numatytų apskundimo terminų nesilaikymo, reikia įvertinti ir tą faktą, ar pareiškėjas pavėluotai pareikšdamas skundą siekia piktnaudžiauti teisėmis. Kitaip tariant, turėtų būti vertinama, ar asmuo viso proceso eigoje - nuo pat skųstinų raštų gavimo momento iki skundo padavimo dienos - elgėsi sąžiningai. Sąžiningai ir apdairiai besielgiantis asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad jo esminės teisės nebus prarandamos dėl atsitiktinumo. Šioje byloje abejoti jos sąžiningumu nėra jokio pagrindo. Gavusi dokumentus, kreipėsi į savo pažįstamus buhalterius, taip pat teisininkus, kad jie padėtų įvertinti 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 68-266, suteiktų konsultaciją dėl tokios sprendimo pagrįstumo, toliau atitinkamai kartu su vyru rengė skundą. A. B. prašo remtis teisingumo ir protingumo, teisės į teisminę gynybą principais ir, vadovaujantis MAĮ 152 str. 3 d., atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pagal MAĮ 164 str. 3 d. dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Kaip matyti iš šios teisės normos, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 68-266 įteikimo pareiškėjai data yra ne data, kada paštas įteikia inspekcijos sprendimą pareiškėjai, o penkta darbo diena, einanti po inspekcijos siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Pareiškėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išsiųstas 2009 m. rugsėjo 8 d. (tai patvirtina inspekcijos registruotų laiškų išsiuntimo sąraše esantis oficialus Lietuvos pašto antspaudas su data), todėl laiško įteikimo data yra 2009 m. rugsėjo 15 d., o paskutinė skundo padavimo Komisijai data yra 2009 m. spalio 5 d. Pareiškėjos skundas Komisijai paduotas 2009 m. spalio 14 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą 20 dienų terminą.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad terminas skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo paduoti yra skaičiuojamas nuo tos datos kada pareiškėjai paštas įteikė sprendimą, yra nepagrįsti, nes pagal minėtas MAĮ nuostatas 20 dienų terminas skundui paduoti šiuo atveju yra skaičiuojamas nuo datos kada praeina penkta darbo diena nuo inspekcijos sprendimo įteikimo paštui dienos arba nuo termino inspekcijos sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja praleido skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. 68-266 padavimo terminą, yra nustatyta įsiteisėjusiu Komisijos 2009 m. spalio 27 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-426 (7-360/2009), todėl pakartotinai nenagrinėtina.

Akcentuoja, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimų apskundimo terminus, siekia užtikrinti jų sprendimų, o tuo pačiu ir mokestinių teisinių santykių stabilumą. Kaip ir kiekviena teisė, taip ir mokesčių mokėtojo teisė skųsti mokesčių administratoriaus sprendimus turi būti realizuojama laikantis tam tikros MAĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų. Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminas gali būti atnaujintas tik tuomet, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Svarbiomis priežastimis laikytinos aplinkybės, kurios faktiškai apsunkino ar apribojo mokesčių mokėtojo galimybes pasinaudoti savo teisėmis, nesant jo paties nerūpestingumo ar aplaidumo, susijusio su termino praleidimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta neatnaujinti pareiškėjai termino skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 68-266 paduoti.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 68-266 (MGK byla, l. 21-24) nusprendė patvirtinti Vilniaus AVMI 2009 m. liepos 9 d. sprendimą ir neatleisti nuo 8 719,97 Lt PVM delspinigių, 2 714 PVM baudos, 9 437,31 GPM delspinigių, 3 874 Lt GPM baudos; pareiškėjos prašymas atleisti nuo 292,50 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudos ir 255 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos mokėjimo paliktas nenagrinėtu. Komisija 2009 m. spalio 27 d. posėdžio protokolu Nr. PP-426(7-360/2009) (MGK byla, l. 13) nusprendė pareiškėjos 2009 m. spalio 12 d. dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 68-266 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai, konstatavusi, kad A. B. praleido MAĮ nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo paduoti. Pareiškėja Komisijai pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimui Nr. 68-266 apskųsti (MGK byla, l. 1-4). Komisija 2010 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. S-5(7-360/2009) (MGK byla, l. 48-51 nusprendė neatnaujinti pareiškėjai termino dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 68-266 paduoti.

Pareiškėjos manymu, Komisija nepagrįstai neatnaujino jai termino apskųsti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 68-266. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, konstatuotina, kad Komisijos sprendimas neatnaujinti termino iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

MAĮ 152 str. 2 d. nustatyta, kad skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui reglamentuoja šio įstatymo 164 str., kuris išvardija tokių dokumentų įteikimo būdus, t. y. dokumentai įteikiami: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Taikant antrą dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdą (siuntimą registruotu paštu) (MAĮ 164 str. 1 d. 2 p.), dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, sekanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 str. 3 d.) Tai speciali teisės norma, taikytina skaičiuojant įteikimo mokesčio mokėtojui siunčiamą dokumentą terminą, pasirinkus šį, siunčiant registruotą laišką, dokumentų įteikimo būdą.

Nustatyta, kad pareiškėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu laišku 2009 m. rugsėjo 8 d. (MGK byla, l. 16). Aiškinant MAĮ 152 str. 2 d. ir 164 str. 3 d. nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad, išsiuntus dokumentus mokesčio mokėtojui registruotu laišku, įstatyme nustatytas dvidešimties dienų terminas neapima penkių darbo dienų, skaičiuojamų nuo mokesčio administratoriaus veiksmo – registruoto laiško paštui perdavimo – dienos. 20 dienų terminas skundui paduoti laikytinas tuo grynuoju terminu, kuris lieka atskaičiavus minėtas penkias darbo dienas. Tokiu būdu laiško įteikimo data nagrinėtinu atveju laikytina 2009 m. rugsėjo 15 d. (MAĮ 164 str. 3 d.). Paskutinė diena skundu paduoti buvo 2009 m. spalio 5 d. Pareiškėja Komisijai skundą padavė 2009 m. spalio 14 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą 20 dienų terminą. Šis faktas yra nustatytas Komisijos 2009 m. spalio 27 d. protokoliniame sprendime (MGK byla, l. 13), kuris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

MAĮ 152 str. 3 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, dėl ko gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui tai padaryti, tai yra nepriklausė nuo jo valios.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinės mokesčių inspekcija 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 68-266 aiškiai nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką ir terminus (MAĮ 152 str. 2 d., 159 str. 1 ir 3 d.), t. y. nurodė, per kokį terminą, į kokias institucijas (Komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą) ir kaip pareiškėja turi kreiptis. Vien tai, kas A. B. MAĮ normos dėl procesinių terminų skaičiavimo pasirodė painios ir sudėtingos, negali pateisinti jos elgesio teikiant Komisijai skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos priimto sprendimo. Teisėje aiškiai yra įtvirtintas principas, kad teisės aktų nežinojimas negali atleisti nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.). Pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo pasidomėti teisės normomis, kurios reglamentuoja dokumentų, siunčiamų registruotu paštu, įteikimą mokesčių mokėtojui (MAĮ 164 st. 3 d.). Kadangi šių veiksmų laiku ji neatliko, vertintina, kad toks pareiškėjos elgesys buvo aplaidus ir nerūpestingas. Be to, pažymėtina, kad A. B. laiku galėjo kreiptis į teisininkus, kurie būtų jai padėję įgyvendinti savo procesines teises mokestinio ginčo eigoje, tačiau savalaikiai neatliko ir šių veiksmų.

Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja nebe pirmą kartą inicijavo mokestinį ginčą tinkamai, laiku ir nustatyta tvarka skųsdama mokesčių administratorių priimtus sprendimus (minėtas mokestinis ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi adm. byloje Nr. A-556-628/2009; MGK byla, l. 34-40), todėl nėra pagrindo teigti, kad skundų padavimo terminas jai nebuvo neaiškus ar pan. Juolab, kad teisinis reglamentavimas dėl registruoto laiško įteikimo mokesčių mokėtojui šiai bylai aktualiu laikotarpiu neįsikeitė.

Nors pareiškėja akcentavo, kad mokesčių inspekcija privalėjo ją informuoti, kad sprendimą būtina apskųsti per 20 dienų skaičiuojant terminą nuo penktos darbo dienos, einančios po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, kolegija pažymi, kad šiuo atveju pats mokesčių mokėtojas turi domėtis savo procesinėmis teisėmis. Esant tam tikriems neaiškumams, A. B. galėjo su paklausimu kreiptis į mokesčių administratorių dėl terminų skaičiavimo. Pareiškėja buvo pasyvi, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad centrinis mokesčių administratorius po sprendimo priėmimo jos atžvilgiu privalėjo atlikti papildomus veiksmus.

Kaip teisingai pažymėta Komisijos sprendime, pareiškėja nepateikė įrodymų apie jos kreipimosi į paštą ir atsakymo iš pašto gavimą dėl pareiškėjai siųsto laiško. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismui. Be to, jei A. B. būtų pasidomėjusi per kiek laiko gali apskųsti centrinio mokesčio administratoriaus sprendimą, nes ir vėlėsnis faktinis siuntos jai įteikimas nebūtų užkirtęs kelio savalaikiai pateikti skundą Komisijai dėl centrinio mokesčio administratoriaus priimto sprendimo.

Sprendžiant pagal byloje esančią medžiagą, pareiškėja neveikė taip kaip turėjo ir galėjo, nebuvo pakankamai rūpestinga, siekdama apskųsti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. O subjektyvaus pobūdžio priežastys, priklausančios nuo paties pareiškėjos valios, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Tokios priežastys kaip neatsakingumas, nerūpestingumas yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą.

Kitos pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės jos paduoto skundo pagrįstumo taip pat neįrodo.

Kolegijos vertinimu, Komisija 2010 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. S-5(7-360/2009) pagrįstai nusprendė neatnaujinti pareiškėjai termino dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 68-266 paduoti. Nėra juridinio pagrindo šį sprendimą naikinti bei atnaujinti A. B. praleistą skundo padavimo terminą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 68-266 apskundimo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nuspre n d ė:

pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.