Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui V. E. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. E. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis teismui atsakovas nepranešė. Todėl byla nagrinėjama atsakovui V. E. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas gyvendamas ir dirbdamas Didžiojoje Britanijoje už 700 Eur nusipirko čihuahua veislės šuniuką su kilmės dokumentais. 2017-03-05 ieškovui su šeima viešint pas žmonos tėvus (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje, atbėgęs kaimyno V. E. šuo pačiupo jiems priklausantį šuniuką ir jį mirtinai perkando. Atsakovo šuo buvo visiškai be jokių apsaugų, nebuvo jokios grandinės. Dėl šio įvykio atsakovas V. E. 2017-03-23 nutarimu nubaustas už tai, kad pažeidė Šilalės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, V str. 43 p. dėl kurio atsirado žalos kitų asmenų turtui ir tuo padarė pažeidimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje.

Iš į bylą pateikto šuniuko paso nustatyta, kad jo savininkas V. T., jo įsigijimo metu gyvenęs Londone JK. Šuns vardas PRINCESS čihuahua veislės moteriškos lyties, gimusi 2013-08-23, smėlio spalvos kailiu. Vakcinuota 2013-08-28, 2014-02-17 ir 2017-02-16. Šuniuko mikroschemos Nr. 985170003144361, įdėta 2014-01-25.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai; gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas (2 straipsnio 12 punktas). Minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Šilalės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, V str. 43 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Civilinė atsakomybė gyvūno savininkui už gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų nevykdymą kyla tais atvejais, jeigu savininkas kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Šios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Viena iš griežtosios deliktinės atsakomybės formų – atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis). CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

V. E. kaltė šioje byloje nustatyta 2017-03-23 Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK nutarimu, ieškovo V. T., liudytojos L. T. paaiškinimais. Atsakovas V. E. neužtikrino tinkamos jam priklausančio šuns, kuris ieškovo augintinį mirtinai sužalojo, priežiūros, tai yra, kad šuo neišeis iš jo namų teritorijos ir nepadarys žalos. Nustatyta, kad atsakovo šuo be pavadžio išbėgo iš atsakovo namų teritorijos ir atbėgęs į (duomenys neskelbtini), esančią sodybą perkando ieškovo augintinį dėl ko šis žuvo, tai yra žala buvo padaryta; tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas atsiliepime nors ir nurodė, kad aprašyta situacija neatitinka tikrovės, tačiau savo pozicijos neišdėstė ir iš esmės neginčijo byloje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtos veikos, atsiradusios žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltės) ir jam tenkančios prievolės atlyginti ieškovui padarytą žalą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 700 Eur, turtinę žalą, kurią sudaro šuns įsigijimo išlaidos. Ieškovo pateikti įrodymai dėl rinkos vertės atitinka jo prašomo šuns įsigijimo vertę. Šuniukas buvo su įsigijimo dokumentais, čipuotas, vakcinuotas. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ieškovas šuniuką taip pat įvertino 700 Eur. Administracinio nusižengimo byloje atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Prašomo už šuniuką priteisti kaina atitinka tokių šuniukų rinkos vertei, Todėl abejoti ieškovo nurodyta šuniuko verte teismas neturi pagrindo. Padarytą žalą atsakovas (augintinio savininkas ir valdytojas) privalo atlyginti, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių atsakovas neįrodinėjo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis (b. l. 6), ir 24 Eur dokumentų vertimo iš anglų kalvos paslaugos (b. l. 13).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkinamas visiškai bylinėjimosi išlaidas ieškovui privalo atlyginti atsakovas. Todėl ieškovui V. T. iš atsakovo V. E. priteistina 45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) turtinės žalos ir 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.