Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja E. Z., sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui Juliui Gelumbauskui, kaltinamajam D. M., nukentėjusiajai D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., 245 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. naudodamas psichinę prievartą, grasindamas nužudyti bei grasindamas padegti, sistemingai baugino ir terorizavo žmogų ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

nuo 2010 m. iki 2013-02-27, (duomenys neskelbtini) D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvusios sutuoktinės D. M. namuose, nuo 2011 m. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu būdamas priverstinai iškeldintas iš D. M. priklausančio gyvenamojo namo, baugindamas D. M., sukeldamas konfliktus, kurių metu elgėsi agresyviai ir grasino susidorojimu, panaudodamas jos atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą, tokiu būdu sukeldamas D. M. bei iki 2011 m. kartu gyvenusiai dukrai J. M. ir jos mažamečiui sūnui A. O., nuolatinį stresą bei pagrįstą baimę dėl jų gyvybės, sveikatos ir turto, t. y. nuplėšdamas namo durų spynas ir neteisėtai įsibraudamas į D. M. gyvenamąjį namą, nuolat tyčiodamasis, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, triukšmaudamas, šūkaudamas, kabinėdamasis, grasindamas fiziniu susidorojimu, suduodamas smūgius ir taip sukeldamas D. M. fizinį skausmą, dėl ko D. M. būdavo priversta bėgti iš savo namų, išdaužydamas gyvenamojo namo langus, grasindamas nužudyti bei padegti gyvenamąjį namą, sistemingai baugindamas ir terorizuodamas nukentėjusiąją D. M. privertė ją gyventi nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės, sveikatos ir turto.

2013 m. vasario 26 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvusios sutuoktinės D. M. namuose, konflikto metu, tyčia, dėl asmeninių paskatų, spausdamas D. M. akių obuolius bei į burną įkišęs pirštą ir tempdamas jos žandą, taip palauždamas D. M. pasipriešinimą ir iš pastarosios atimdamas mobiliojo ryšio telefoną, sukėlė nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. jis ir D. M. išsituokė. Po santuokos nutraukimo gyveno kartu. Panašiai 2011 m. teismas priėmė sprendimą iškeldinti jį iš D. M. gyvenamojo namo. Dėl jo iškeldinimo į teismą kreipėsi D. M., nes būdamas girtas jis keldavo konfliktus, gal kokį vieną kartą yra D. M. sudavęs, tuo metu kai jie dar nebuvo išsiskyrę. Tada jis D. M. sudavė dėl to, kad ją namuose užtiko su kitu vyru. Kai tik jis su D. M. susibardavo, ji kviesdavo policiją. Kai jis pamatydavo, kad ji kviečia policiją, išeidavo iš namų, nes nenorėdavo būti išvežtas. Kadangi D. M. jo neįsileisdavo namo, jis belsdavosi į jos namo langus, o kadangi būdavo girtas, tai kartais langus išdauždavo. Būdamas blaivus su D. M. nekonfliktuodavo, tačiau su ja konfliktuodavo būdamas girtas. Kas vykdavo konfliktų metu dėl savo girtumo tiksliai jis neprisimena. Jis pasakydavo D. M., kad padegs jos namą, tačiau iš tikrųjų niekada negalvojo ir net nebandė padegti jos namo. Nepamena, kad kada nors būtų užrėmęs D. M. gyvenamojo namo duris, kad jinai negalėtų išeiti. Kai konfliktuodavo su D. M., tai matydavo dukra bei jos mažametis sūnus. Jis neturi kur gyventi, dėl to ir eina į D. M. namus pasiimti dar ten likusių rūbų ir daiktų. 2013 m. vasario mėn. jis nenorėjo, kad D. M. į savo mobilųjį įrašytų jo žodžius, kaip jis ją plūsta, dėl to norėjo iš jos atimti mobilųjį telefoną. Kaip atiminėjo telefoną, jis nežino, nes buvo girtas. 2013-03-12 ryte, prie 8 val. jis ėjo pasižiūrėti jo sklype esančių bičių avilių. Pažiūrėjęs bites, eidamas atgal, jis užėjo į buvusiai žmonai D. M. priklausantį namą, kadangi norėjo nusiskusti. D. M. pasakė: „išeik aš išvažiuoju į darbą, trukdai man“. Jis prašė, kad buvusi žmona paliktų jam raktus nuo namo, bet ji nepaliko. Tada jis išėjo. Apie 18 val. į namus grįžo D. M.. Ji pirma užėjo į namus, jis užėjo paskui ją. D. M. jam pasakė, išeiti iš namų. Jie nekonfliktavo. Jis supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, neprisipažįsta tik dėl to, jog ketino įvykdyti savo grasinimus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. M. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad nuo 1990 m. D. M. pradėjo smurtauti prieš ją, t. y. jis jai sudavė smūgius rankomis bei įspyrė. Dėl šio sumušimo ji niekur nesikreipė, niekam apie tai nepranešė, t. y. nesikreipė nei į gydymo įstaigas, nei į policiją. Nors D. M. jos dėl sumušimo ir neatsiprašė, tačiau jie ir toliau gyveno kartu. D. M. nuo pat santuokos pradžios prieš ją naudojo psichologinį smurtą, t. y. nuolat įžeidinėjo ir žemino, priekaištavo, kad ji jam neištikima. 1997 m. jie santuoką nutraukė, tačiau gyveno kartu tame pačiame name. Pirmą kartą, panašiai prieš tris metus, t. y. panašiai 2010 m. ji su pareiškimu kreipėsi į Ukmergės policiją dėl to, kad D. M. buvo ją sumušęs. Dėl šio smurtavimo atvejo jie susitaikė, tyrimas buvo užbaigtas. Panašiai po mėnesio, D. M. vėl ėmė smurtauti, t. y. stumdydavo, suduodavo lengvus smūgius, nuo kurių ant jos kūno nelikdavo žymių. Dėl šio smurtavimo ji parašė pareiškimą. Tokių smurtavimų iki 2012 m. buvo ne mažiau kaip penki atvejai. Policija D. M. išveždavo išblaivinimui, po ko jis grįždavo namo, o vieną kartą jis buvo uždarytas dvidešimčiai parų. 2011 m. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu D. M. buvo iškeldintas iš jai priklausančio gyvenamojo namo. Po antstolės išvykimo D. M. jam reikalingus daiktus, susinešė atgal į jos gyvenamąjį namą. Pakeitus gyvenamojo namo spyną, D. M. uždėjo savo spyną. Kai D. M. nebegalėjo įeiti pro duris, atidarė prieangio langelį ir taip vėl pateko į namą. Iki 2011 m. name kartu gyveno dukra J. M., kuri šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). J. M. bei jos sūnus A., kuriam 2011 m. buvo 4 m., turėjo išsikelti, dėl to, kad D. M. smurtaudavo prieš ją. 2010-09-02 ir 2010-12-18 D. M. į namus grįžo girtas ir kadangi ji jo neįsileido, jis išdaužė lango stiklą. 2011-01-03 D. M. į namus grįžo girtas, grasino ją sužaloti, įžeidinėjo, policininkų akivaizdoje grasino, kad ji negyvens. D. M. nors ir yra antstolės iškeldintas iš jos namų, tačiau nežiūrint į tai, jis nuolat ateidavo. Dėl to, kad D. M. nesiliovė smurtavęs, ji kreipėsi į prokuratūrą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kuomet ji kreipėsi į prokuratūrą, D. M., būdamas girtas, ant jos galvos užvožė tuščią puodą ir dėl to sužalojo dešiniąją ausį. Vėliau ji kreipėsi į policiją dėl to, kad D. M. prieš ją smurtavo. 2012-10-15 D. M. vėl išdaužė gyvenamojo namo lango stiklą. 2013-02-26, apie 19 val., į jos namus atėjo girtas D. M., jis ėmė ją stumdyti bei jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Ji norėjo paskambinti numeriu 112, tačiau D. M., siekdamas atimti iš jos mobilųjį telefoną, iš už nugaros sugriebė savo rankomis jai už veido ir savo rankų pirštais spaudė jos akių obuolius, bei į burną įkišęs pirštą, tempė žandą. D. M. sukėlė jai fizinį skausmą ir jėga ištraukė mobilųjį telefoną. 2013-02-27, apie 20 val., D. M. vėl atėjo girtas į jos namus, ją įžeidinėjo ir baugino. D. M. konfliktų metu apie 20 kartų yra pasakęs, kad padegs jos namus, o vieną kartą, 2012 m. rudenį, tamsiu paros metu, po eilinio konflikto D. M. rąstu užrėmęs namo lauko duris, pasakė, kad padegs namą. Ji visą naktį namo viduje vaikščiojo prie langų ir stebėjo, ar nepadegė namo. Per langą ji matė, kaip D. M. kažką tai buvo uždegęs, ji pamanė, kad jis buvo užsidegęs fakelą. D. M. tiek daug atvejų smurtavo prieš ją, ji ne kiekvieną kartą skambindavo į policiją, o tik tuomet, kai pamatydavo, kad D. M. gali ją sužaloti dar stipriau, ar sunaikinti jos turtą. D. M. nuolat ir sistemingai naudojo fizinį smurtą prieš ją, bei nuolat ir sistemingai ją baugindamas, naudojo psichinę prievartą. Nuolat grasina sunaikinti jos turtą, t. y. padegti jos gyvenamąjį namą.

Kaip matyti iš D. M. 2013-03-01 pareiškimo, ji kreipėsi į policiją dėl D. M. elgesio (b.l. 5).

Tokiu būdu teisme iš surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis D. M. naudodamas psichinę prievartą, grasindamas nužudyti bei grasindamas padegti, sistemingai baugino ir terorizavo savo buvusią sutuoktinę D. M. ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d. bei smurtaudamas sukėlė D. M. fizinį skausmą ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Be to D. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. kovo 12 d., apie 18 val., nevykdė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-05-11 priimto sprendimo išsikeldinti iš D. M. nuosavybės teise priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini) į juos ateidamas, tokiu savo veiksmu D. M. nevykdė su bausme nesusijusio teismo sprendimo.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-05-11 priimtu sprendimu D. M. buvo nutarta iškeldinti iš D. M. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) tačiau nėra draudimo į jį ateiti, kaip nurodyta kaltinime. Pagal antstolės N. Jutkienės aktą D. M. buvo iškeldintas iš D. M. priklausančio namo (b.l. 8). D. M. aiškina, kad name dar yra likusių jo daiktų, į namus užeidavo, kai būdavo D. M., todėl daryti išvadą, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 str., nėra pagrindo, nes nėra objektyviosios nusikalstamos veikos pusės ir D. M. pagal LR BK 245 str. išteisintinas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis D. M. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. D. M. neteistas, jo teigimu registruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus, charakterizuojamas nepatenkinamai (b.l. 21). Administracine tvarka baustas 7 kartus (b.l. 25-28). Esant tokioms aplinkybėms, D. M. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Kadangi jis nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam D. M. bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas yra atidėtinas (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėjus bausmės vykdymą yra paskirtini įstatymo numatyti įpareigojimai (LR BK 75 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

LR BK 75 str. 2 d., 3 d. pagrindu D. M. atidėti bausmės vykdymą vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusiosios D. M. ir įpareigoti jį nesilankyti D. M. namuose bei neieškoti ryšių su ja.

Į bausmės laiką įskaityti D. M. sulaikymą nuo 2013-03-12 iki 2013-03-14.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. D. M. išteisinti.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.