Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-04 · Administracinė byla Nr. eI3-8048-438/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-04
Bylos Nr.
eI3-8048-438/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00285-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
UAB „Amika turtas“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-8048-438/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00285-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.16.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 4 d.Klaipėda
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjos UAB „Amika turtas“ atstovui advokatui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Amika turtas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2025 m. sausio 7 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Amika turtas“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 m. sausio 7 d. sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (23.24-08) 327-699 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (toliau – Prašymas) įvertinti iš naujo.

Paaiškina, kad Bendrovė jau beveik 34 metus sėkmingai veikia ir moka į biudžetą visus privalomus mokesčius. Pagrindinė Bendrovės veikla yra nekilnojamojo turto nuoma. Ekonominė situacija nekilnojamojo turto nuomos rinkoje šiuo metu yra sudėtinga. Atsirandant vis daugiau naujų nekilnojamojo turto projektų, reikalingos didelės investicijos norint išlaikyti turimo turto patrauklumą. Bendrovės akcininkai ir su ja susiję asmenys siekia užtikrinti sklandžią jos veiklą, todėl 2023 m. gegužės 29 d. suteikė 310 000 Eur beprocentę paskolą, 2024 m. lapkričio 22 d. Bendrovės akcininkai padidino įmonės įstatinį kapitalą 43 700 eurais. Suteikta paskola turėjo užtikrinti sėkmingą Bendrovės veiklą, tačiau VMI atliko Bendrovės kontrolės veiksmą, kurio metu buvo nustatyti tam tikri mokesčių teisės aktų pažeidimai. Su šiais pažeidimais Bendrovė sutiko ir mokesčius perdeklaravo savarankiškai, tačiau tai reiškė papildomų mokesčių primokėjimą, kuris nebuvo įvertintas planuojant Bendrovės finansus.

Nurodo, kad Bendrovė dėl nepriemokos išdėstymo į VMI kreipėsi du kartus, tačiau abu kartus buvo gauti neigiami atsakymai. Kreipiantis pirmą kartą, VMI nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių prašymas buvo nepatenkintas. Per mėnesį laiko Bendrovė pašalino visus nurodytus trūkumus ir prašymą išdėstyti 124 430,59 Eur mokestinę nepriemoką pateikę antrą kartą. Tačiau VMI prašymą atmetė ir priėmė Sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Teigia, kad pagal pateiktus duomenis VMI pareiškėjos finansinę būklę įvertino formaliai, neatsižvelgdama į realias aplinkybes ir neįvertindama, kokią akivaizdžią žalą rizikuoja patirti pareiškėja, jeigu mokestinė nepriemoka nebus išdėstyta arba atidėta. VMI priėmė nemotyvuotą Sprendimą, pažeidžiantį sąžiningumo, bendradarbiavimo, teisėtų lūkesčių, apmokestinimo aiškumo principus, taip pat valstybės biudžeto sėkmingo surinkimo ilgalaikėje perspektyvoje tęstinumą ir panaikinantį galimybę Bendrovei pasinaudoti mokesčių teisės aktuose įtvirtinta teise.

Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 1 ir 2 dalių, Finansų ministro (toliau – FM) patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkto nuostatomis bei Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 2 priede nustatytais prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijais ir jų vertinimo rezultatais, pagal kuriuos VMI turėtų vertinti galimybę (ne)atidėti mokestinę nepriemoką.

Pažymi, kad VMI prie Sprendimo esančioje išvadoje dėl prašymo atidėti ir (arba) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.31-08) 326-41 (toliau – Išvada) nenurodė Rekomendacijų punkto, kuriuo pagrindu prašymas yra netenkinamas. Todėl Bendrovė nežino, ką turi padaryti, kad prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką būtų patvirtintas. Vertina, kad VMI nepagrįstai riboja Bendrovės MAĮ įtvirtintą teisę – patiriant finansinių sunkumų išsidėstyti mokestinę nepriemoką. Mano, kad Bendrovės prašymas VMI buvo išnagrinėtas neatsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus mokestinių nepriemokų išdėstymo kriterijus. Tvirtina, kad faktiškai Bendrovės finansinė būklė atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalies kriterijus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Pažymi, kad Bendrovė kartu su prašymu pateikė 2021 m. spalio 4 d. paslaugų teikimo sutarties su (duomenys neskelbtini) kopiją ir buhalterinės apskaitos registrą, todėl mano, kad įrodė, jog gauna stabilias pajamas ir turi galimybę grąžinti mokestinę paskolą. VMI nepaaiškino, kodėl nurodyta sutartis nėra pakankamas pagrindas įrodyti, jog Bendrovė gauna stabilias pajamas.

Akcentuoja, kad aplinkybių dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atskaitymo eiliškumo tvarkos nustatymas nėra VMI kompetencijos klausimas, tai yra bendrosios kompetencijos teismo klausimas, todėl tai negali būti priežastis netenkinti Bendrovės prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką.

Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio, 10 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis bei teigia, kad VMI priėmė nemotyvuotą Sprendimą ir pažeidė gero administravimo principą. Akcentuoja, kad Sprendime jokio VMI vertinimo, juridinių faktų viseto aptarimo, nėra. Sprendime nėra vertinamas pareiškėjos pateiktų duomenų turinys, nėra pateikiama argumentuota pozicija, kodėl Bendrovės atžvilgiu yra priimtas neigiamas sprendimas. Pažymi, kad Išvada, kurioje yra nagrinėjamas Prašymo turinys, Bendrovės pateikti dokumentai, yra rekomendacinio pobūdžio t. y. Išvadoje naudojami veiksmažodžiai „siūlome“, „rekomenduojame“. Išvadoje pateikiamos dviprasmiškos išvados: „mokesčių mokėtojo prašymą galima būtų tenkinti“, „nustatyti kriterijai, pagal kuriuos prašymą rekomenduojama netenkinti“, kurios reiškia abejonę dėl priimamo Sprendimo teisingumo.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Remiasi MAĮ 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 punkto, 88 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Pažymi, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.

Nurodo, kad prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo nagrinėjami ir sprendimai atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą priimami vadovaujantis MAĮ, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (FM 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau — Taisyklės 1), Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašu, patvirtintu 2 VMI prie FM viršininko 2001 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 236 (toliau – Aprašas), Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Pažymi, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius dvi sąlygas: pirma, jog, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; antra, šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėja 2024 m. spalio 14 d. ir 2024 m. spalio 18 d. pateikė prašymus GNA-93546 ir GNA-94608 su dokumentais dėl 124 023,65 Eur (96 252,48 Eur ir 28 178,11 Eur) mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2029 m. rugsėjo 25 d. Išnagrinėjus pateiktus prašymus, dokumentų duomenis ir kitą turimą informaciją, VMI, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, Taisyklėmis 1, Rekomendacijų 2 priedo 16, 12, 14 kriterijais, nusprendė netenkinti prašymų. Atsižvelgta į tai, kad pareiškėja atitinka nemokaus juridinio vieneto būseną (įsipareigojimai viršija turtą), kas didina rizikingumo lygį, grąžinant skolas biudžetui. Taip pat atsižvelgta į operatyvaus patikrinimo rezultatus, kurio metu nustatyta, kad pareiškėja pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atskaitymo eiliškumo tvarką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus, savanoriškai nemokėjo mokesčių į biudžetą, akcininkas savo įnašais neprisideda prie ūkinės-finansinės veiklos stabilizavimo. 2024 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08) 327-110064 (toliau – Sprendimas 1). Pareiškėja 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė pakartotinį prašymą GNA-105651 ir dokumentus dėl tos pačios – 132 546,56 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2029 m. gruodžio 2 d. Pareiškėja po Sprendimo 1 priėmimo 2024 m. lapkričio 21 d. VMI pateikė prašymą (GNA-102409) duoti sutikimą 64 782,00 Eur mokestinei nepriemokai perimti (prašyme nurodyta dalis tos pačios mokestinės nepriemokos, dėl kurios mokėjimo išdėstymo pateiktas prašymas GNA-105651), skolos perėmėjas –(duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2024 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (17.17-40)RES-193875 informuota, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas iki tol, kol bus nustatyta, kad skolos perėmėjo turima mokesčio permoka (skirtumas) gali būti grąžinta / įskaityta mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjos finansinė būklė buvo įvertinta Sprendimo 1 priėmimo metu, prašymo nagrinėjimo metu buvo vertinamos pasikeitusios aplinkybės.

Pažymi, kad dalis mokestinės nepriemokos VMI sprendimais perduota išieškoti antstolei pagal vykdomuosius dokumentus: 2024 m. rugpjūčio 13 d. Nr. (23.31-08) 467-206787 – 93 490,91 Eur (sprendimas pakeistas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-257590 išieškoti 70 051,77 Eur mokestinę nepriemoką) ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. Nr. (24.31-08 Mr) 467-206787 – 40 210 Eur. Todėl nustatyta, kad mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimas galėtų būti išdėstytas sudaro 21 770,25 Eur. Likusi 110 261,77 Eur mokestinė nepriemoka perduota išieškoti antstolei, kurios mokėjimo, vadovaujantis Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VA-83 (toliau – Taisyklės 2) 12 p., mokesčių administratorius išdėstyti negali. Mokestinė nepriemoka sudaro 84 proc. visos prašomos išdėstyti mokėjimą mokestinės nepriemokos. Įvertinus visus pateiktus duomenis bei atsižvelgiant į tai, kad dėl tos pačios mokestinės nepriemokos yra pateiktas prašymas duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir kurio nagrinėjimas yra sustabdytas, pareiškėja nepasiūlė mokestinę nepriemoką užtikrinti turto įkeitimu, pateikė nepakankamai duomenų, įrodančių realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per prašomą išdėstymo laikotarpį, nuspręsta, kad likusią mokestinės nepriemokos sumą (16 proc.) nėra tikslinga išdėstyti. Vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, Taisyklių 2 12 p., Rekomendacijų 2 priedo 10 p., 12 p. 2025 m. sausio 7 d. Sprendimu buvo nuspręsta netenkinti pateikto prašymo ir neišdėstyti 132 543,40 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo terminų. Mokestinės nepriemokos neišdėstymo motyvai nurodyti 2025 m. sausio 7 d. išvadoje Nr. (23.31-08)326-41 „Dėl prašymo atidėti ir/arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą”.

Mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą arba išdėstymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotos praktikos.

Teisėjų kolegija nustatė:

ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 m. sausio 7 d. sprendimo „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (23.24-08) 327-699 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos 2024 m. gruodžio 2 d. prašymo išdėstyti 132546,56 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Šalies argumentai

Nustatyta, kad pareiškėja atsakovei 2024-12-02 pateikė pakartotinį prašymą ir dokumentus dėl 132546,56 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2029-12-02.

Šį prašymą iš esmės grindė tuo, kad bendrovė galėtų kas mėnesį mokėti mokestinės paskolos įmoką 2246,55 Eur ir per 5 metus išmokėti visą mokestinę paskolą 132546,56 Eur. Be to, 2024-11-22 vienintelio akcininko sprendimu padidino įmonės įstatinį kapitalą 43 700 Eur nuo 2500 Eur iki 46200 Eur. Įstatinis kapitalas buvo padidintas, kapitalizuojant akcininko paskolą, kas reiškia kad akcininkas savais įnašais prisideda prie įmonės finansinės būklės stabilizavimo. Padidinus įstatinį kapitalą įmonės būklė nebėra bankrotinė.

Sprendimas netenkinti prašymo grindžiamas tuo, kad mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimas galėtų būti išdėstytas sudaro 21770,25 Eur, likusi 110261,77 Eur mokestinė nepriemoka perduota išieškoti antstolei, kurios mokėjimo, vadovaujantis Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024-10-23 įsakymu Nr. VA-83 „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių ir formų patvirtinimo 12 p., mokesčių administratorius išdėstyti negali.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnyje nurodyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (1 dalis). Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (2 dalis).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog mokesčių mokėtojai turi bendrą įstatymu įtvirtintą pareigą laiku ir tiksliai vykdyti mokestines prievoles, o dėl jų neįvykdymo susidariusios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas pagal mokesčio mokėtojo prašymą yra ne privalomas, o priešingai - išskirtinis iš bendros taisyklės veiksmas, kuris galimas tik esant tam tikroms sąlygoms.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra ne kartą pasisakęs, jog mokesčių mokėtojas, teikiantis mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pagal MAĮ 88 straipsnį, prašo taikyti jo atžvilgiu tam tikrą išimtį iš mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principo, kuriuo remiantis kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnis) (žr., pvz., 2020-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A- 1585-602/2020).

Aiškindamas MAĮ 88 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (žr., pvz., 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011; 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje A442-161/2013). Įrodinėjimas ne teismo administraciniame procese priklauso nuo ginčo santykių pobūdžio, nuo teisinio minėto santykio reglamentavimo. Tokiais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui yra pateikiamas fizinio ar juridinio asmens prašymas, kuriuo prašoma taikyti jų atžvilgiu tam tikras išimtis, paprastai įrodinėjimo pareiga tenka prašymą teikiančiam asmeniui. Teisės normos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos atidėjimą ar išdėstymą, įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą. Taigi pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka pareiškėjui, tuo tarpu mokesčio administratoriaus įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio (žr., pvz., 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-220/2014).

Prašymų dėl nepriemokos išdėstymo/ atidėjimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarka detalizuota Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07- 21 įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau — Taisyklės), prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašu, patvirtintu 2 VMI prie FM viršininko 2001-10-03 įsakymu Nr. 236 (toliau – Aprašas), Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2019-05-06 įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama jo finansinė būklė ir pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės (19 punktas). Pagal Taisyklių 7 punktą, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama finansinė būklė pagal finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčio administratoriaus.

Pagal Rekomendacijas, kuriomis turi vadovautis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (23 punktas), vertinant juridinio asmens (toliau - JA) finansinę būklę, nagrinėjama mokesčių administratoriaus kaupiama informacija apie juridinį asmenį: nustatomas įmonės dydis, vykdomos veiklos, skolų dydis bei jų susidarymo laikotarpis, darbuotojų skaičius, privalomas registruoti turtas, nustatoma, kam teikiama pirmenybė, atsiskaitant pagal savo įsipareigojimus, analizuojama kita turima informacija (5 punktas). Analizuojant JA finansinę būklę, naudojamos finansinės ataskaitos, kurios apibūdina jų finansinę būklę konkrečiu momentu ir veiklą per apibrėžtą laikotarpį (6 punktas).

Taisyklių 12 punkte taip pat nustatyta, kad „Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas negali būti atidedamas ir (ar) išdėstomas, jei dėl prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą yra priimtas mokesčių administratoriaus Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką / laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto <...> ir jis yra perduotas antstoliui vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

Iš Sprendimo matyti, kad jis yra grindžiamas Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvada (toliau- Išvada).

Išvadoje nurodyta, kad dalis mokestinės nepriemokos VMI prie FM sprendimais perduota išieškoti antstolei pagal vykdomuosius dokumentus: 2024-08-13 Nr. (23.31-08) 467-206787 - 93490,91 Eur (sprendimas pakeistas 2024-10-03 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-257590 išieškoti 70051,77 Eur mokestinę nepriemoką ) ir 2024-08-14 Nr. (23.31-08) 467-206787 - 40210 Eur.

Šias aplinkybes patvirtina ir išrašo iš antstolių informacinės sistemos duomenys. Pareiškėja šių aplinkybių ir neginčija.

Visa tai patvirtina, kad dar iki byloje nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo buvo priimti mokesčių administratoriaus sprendimai dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, kurie (sprendimai) lemia tai, jog dėl juose nurodytų mokestinės nepriemokos sumų, pagal Taisyklių 12 punktą, negali būti atidedamas ir (ar) išdėstomas mokestinės nepriemokos mokėjimas.

Minėta, kad mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimas galėtų būti išdėstytas sudaro 21770,25 Eur, likusi 110261,77 Eur mokestinė nepriemoka perduota išieškoti antstoliams.

Pareiškėja teikdama prašymą atsakovei nurodė, kad įmonė galėtų kas mėnesį mokėti mokestinės paskolos įmoką 2246,55 Eur ir per 5 metus išmokėti visą mokestinę nepriemoką - 132546,56 Eur..

Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja mokestinės nepriemokos dalį- 21770,25 Eur, kurios mokėjimas galėtų būti išdėstytas, yra pajėgi sumokėti be didelės rizikos, jog jos finansinė būklė taps kritine.

Visa tai duoda pagrindą išvadai, kad VMI pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką, kadangi didžiąją dalimi prašymas negalėjo būti patenkintas, nes ši prievolės dalis yra išieškoma, o dėl likusios mokestinės nepriemokos dalies pareiškėja neįrodė, kad ją sumokėjusi jos finansinė būklė taps kritine ir pan..

Minėta, kad ginčijama Sprendimas yra grindžiamas Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvada, tai lemia, jog ši Išvada yra Sprendimo sudėtinė dalis.

Iš Išvados matyti, kad joje yra aptartos bei išanalizuotos faktinės aplinkybės, nurodyti ir teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, kurie Viešojo administravimo įstatymo taikymo aspektu, yra pakankami priimti pagrįstą, teisėtą bei teisingą Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ko priešingo pobūdžio pareiškėjos skundo argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Amika turtas“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Romanas Klišauskas