Telšių apylinkės teismo įsakymas

2022-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-270-1140/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-21
Bylos Nr.
e1-270-1140/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10342-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-270-1140/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10342-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 21 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10342-22 metu surinkta medžiaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. kovo 26 d., apie 22.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona J. Ž. metu, rankomis suėmęs nukentėjusiajai už kaklo ją smaugė, paėmęs nukentėjusiajai už plaukų, tris kartus jos galvą trenkė į virtuvės lango palangę, tokiais savo veiksmais sukėlė J. Ž. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad pagal pateiktą įtarimą savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, jog 2022 m. kovo 26 dieną, po pietų, nuėjo pas kaimyną vardu Remigijus, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Prigėrė ir visiškai nepamena, kaip grįžo namo. Kai išėjo pas kaimyną, namuose liko jo žmona J. Ž.. Prieš išeinant pas kaimyną jis buvo susipykęs su žmona, dėl to, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus. Tikino, kad nepamena kaip grįžo į namus, taip pat nepamena, kaip jį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į Šiaulių areštinę. Viską pamena tik nuo to momento, kai atsikėlė Šiaulių areštinėje. Nors nieko nepamena, tačiau tvirtina, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, nes tai jau ne pirmas kartas, kai žmona parašo pareiškimą, po ko paaiškėja, kad jis nieko nusikalstamo nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai R. Ž. parodė, kad pagal pateiktą įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai bei paaiškino, jog su J. Ž. santuokoje gyvena apie 11 metų, augina du mažamečius vaikus. Visuomet tarpusavyje sutardavo labai gerai, tik paskutiniu metu su ja pykstasi. Pykčiai tarp jų būna tik tuomet, kai jis būnu neblaivus. Paaiškino, jog jis dirba, o papildomai ūkininkauja. Veiklos turi labai daug, tik žiemos metu būna laisvesnis. Kai nėra darbo, retkarčiais išgeria alkoholio, o kai išgeria dažnai dėl to susipyksta su sutuoktine. Įvykio dienos ryte buvo blaivus, kartu su sutuoktine tvarkėsi ūkio darbuose. Sutuoktinė J. Ž. beveik iš vis negeria, tik retkarčiais išgeria lengvo alkoholinio gėrimo, todėl jai nepatinka, kad jis vartoja alkoholį. Su sutuoktine apsipyko dėl to, kad jis tapo nervingas. Sutuoktinė pradėjo jam sakyti, kad jis jau nori išgerti. Pripažįsta ir supranta, kad paskutiniu metu dažniau vartoja alkoholį. Jaučia šiokią tokią priklausomybę alkoholiui ir dėl to, labai norėtų gydytis. Kadangi yra ūkininkas ir dar dirba kitame darbe, neturi sąlygų gydytis nuo alkoholizmo. Po to, kai sutuoktinė jam pasakė, kad jis jau nori išgerti, jis supyko ir nuėjęs į parduotuvę, nusipirko joje du butelius 0,7 litro talpos degtinės, kurią nusinešė pas kaimyną. Tuo metu buvo apie 18.00 val. Su kaimynu dviese per dvi su puse valandas išgėrė nusipirktą alkoholį. Buvo labai girtas, todėl nelabai atsimena kaip parėjo namo. Kaimynas gyvena maždaug 100 metrų atstumu nuo jo. Atsimena, kad namo ėjo vienas. Ar kažką į namus parsinešė, neatsimena. Kas vyko namuose, kai jis grįžo neatsimena. Pamena tik tai, kad sutuoktinės J. Ž. anksčiau pasakyti žodžiai, jį buvo labai įskaudinę ir jis, dėl to buvo supykęs. Spėja, jog galimai grįžęs namo, jis pradėjo dėl to sutuoktiniai kažką sakyti. Jis neatsimena, ką grįžęs namo darė ir ką sakė savo žmonai, nes buvo labai girtas. Tačiau neatmeta tikimybės ir neneigia, kad žmoną, vis tik, buvo suėmęs už kaklo ir ją smaugė, ir suėmęs jai už plaukų, jos galvą sudavė į palangę. Taip pasielgė tik dėl girtumo ir dėl tuo metu sukilusio pykčio. Blaivus niekada nėra smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos tokiam jo poelgiui. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Jis savo žmonos J. Ž. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Ž. duotų parodymų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad įvykio dieną sutuoktinis R. Ž. parsinešęs į namus degtinės, pradėjo ant jos šaukti necenzūriniais žodžiais. Tuomet pradėjo jai sakyti, kad jai namuose niekas nepriklauso ir ji išeis iš čia. Pasakius sutuoktiniui, jog ji niekur iš namų neis, jis pasakė, kad tuomet ją išspirs iš namų. Ji jam atsakė, kad jeigu jis taip pasielgs, tai bus paskutinis kartas. Tuomet sutuoktinis, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, abejomis rankomis paėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, o po to paėmęs už plaukų, tris kartus trenkė jos galvą į virtuvės lango palangę. Ji pradėjo klykti ir į virtuvė tuo metu verkdamas atbėgo jų sūnus E. Ž.. Ji paprašė sūnaus iškviesti policiją. Vaikas nubėgo į kambarį ir tuo metu vyras ją paleido. Pasiėmus mobiliojo ryšio telefoną, tai pamatęs sutuoktinis bandė jį iš jos atimti, tačiau išgirdęs, kad ji paskambina policijai, jis pradėjo ją kaltinti, kad ji neva viską išsigalvoja. Smurtaudamas sutuoktinis R. Ž. sukėlė jai fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. Nurodė, kad nevyks pas medicinos ekspertą dėl sužalojimo masto nustatymo. Prašė jos sutuoktinio atžvilgiu imtis priemonių, nes jis gąsdina tiek ją, tiek jų vaikus. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje neteiks.

Iš 2022 m. balandžio 5 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2022 m. kovo 26 d. 22.35 val. pagal gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), vykusių policijos pareigūnų: Body kamera Nr. B0F1EC5ED250, darytas vaizdo įrašas Nr. 2022_0326_223902_012.MP4; Body kamera Nr. B0F1EC5F12A6, darytas vaizdo įrašas Nr. 2022_0326_224830_012.MP4 22:48 val.; Body kamera Nr. B0F1EC5F12A6 darytas vaizdo įrašas Nr. 2022_0326_225828_014.MP4 23:02 val. Apžiūrėjus policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus, iš vaizdo įrašymo aprašymo turinio, nustatyta, kad įvykio vietoje nukentėjusioji J. Ž. nurodė, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis R. Ž., detaliai papasakojo aplinkybes. R. Ž. neprisipažino smurtavę.

Iš 2022 m. balandžio 5 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2022 m. kovo 26 d. 22.35 val. užfiksuota skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso išklotinę, nustatyta, kad nukentėjusioji J. Ž. prašė pagalbos, nes sutuoktinis smurtauja, ją muša. Apžiūroje pažymėta, kad pagal girdimą balsą galima suprasti (spėti), jog nukentėjusioji J. Ž. verkia.

2022 m. kovo 26 d. 22.55 val. alkoholio kiekio matuokliu R. Ž. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Nukentėjusioji J. Ž. blaivi.

Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų, mūrinis, galais į rytus ir vakarus. Į butą patenkame iš rytų pusės. Butas tvarkingas, jokių grumtynių pėdsakų nepastebėta.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. Ž. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. R. Ž. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją J. Ž. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir R. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka.

Nukentėjusiajai J. Ž. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

R. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. R. Ž. neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Ž. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas R. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 26 d. 23.11 val. iki 2022 m. kovo 28 d. 11.45 val., t. y. dvi paros, laikant, kad R. Ž. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Ž. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, R. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. kovo 26 d. 23.11 val. iki 2022 m. kovo 28 d. 11.45 val. išbūtą laiką (dvi paras) ir laikyti, kad R. Ž. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, R. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 27 d. nutartimi R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. Ž., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. Ž., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. Ž., kad nuteistasis:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė