- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e1-1512-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36091-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, veikdamas kartu su N. A., (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), 2024 m. rugsėjo 15 d. laikotarpyje nuo 11.00 iki 13.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), pavogė 2 vnt. suktukų „Makita“ bendrai 170 Eur vertės, suktuką 120 Eur vertės, 3 vnt. baterijų, bendrai 150 Eur vertės, 2 vnt žirklių, bendrai 50 Eur vertės, 2 vnt. metrinius gulščiukus, bendrai 50 Eur vertės, 2 vnt. dviejų metrų gulščiukus, bendrai 70 Eur vertės, „Boch“ kalamąją drėlę 120 Eur vertės, pjūklą 15 Eur vertės. Viso G. J. veikdamas kartu su N. A. pagrobė A. A. priklausantį 745 Eur vertės turtą.
Be to, G. J. neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: G. J., 2025 m. vasario 21 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki 22.26 val., būdamas bute pas D. Š., su kuria gyvena neįregistravę santuokos, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė jos vardu išduotą AB „Swedbak“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė D. Š. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės – banko kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, jis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
G. J., pasinaudodamas neteisėtai įgytos ir prie savęs laikomos D. Š. AB „Swedbank“ banko išduotos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, 2025 m. vasario 21 d. 22.26 val. bankomate esančiame adresu (duomenys neskelbtini), save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, suvedė iš anksčiau jam žinomą elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikavo save kaip D. Š., neteisėtai, t. y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansines operacija, tai yra nuo D. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 eurų.
Tęsdamas savo nusikalstamus veiką 2025 m. vasario 22 d. 04.22 val. bankomate esančiame adresu (duomenys neskelbtini) save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, suvedė iš anksčiau jam žinomą elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikavo save kaip D. Š., neteisėtai, t.y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansines operacija, tai yra nuo D. Š. banko sąskaitos LT Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 200 eurų.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2025 m. vasario 22 d. 07.57 val. bankomate esančiame adresu (duomenys neskelbtini), save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, suvedė iš anksčiau jam žinomą elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikavo save kaip D. Š., neteisėtai, t. y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansines operacija, tai yra nuo D. Š. banko sąskaitos LT Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 200 eurų.
Tęsdamas savo nusikalstamus veiką 2025 m. vasario 22 d. 08.44 val. bankomate esančiame adresu (duomenys neskelbtini) save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, suvedė iš anksčiau jam žinomą elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikavo save kaip D. Š., neteisėtai, t. y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansines operacija, tai yra nuo D. Š. banko sąskaitos LT Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 100 eurų.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2025 m. vasario 22 d. 18:12:44 val. bankomate, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, suvedė iš anksčiau jam žinomą elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikavo save kaip D. Š., neteisėtai, t.y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansines operacija, tai yra nuo D. Š. banko sąskaitos LT Nr. (duomenys neskelbtini), atliko finansinę operaciją, suvedė išgryninti 200 eurų, bet pinigai nebuvo išgryninti, nes kortelė buvo užblokuota.
Tokiu būdu, G. J. be teisėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos žinios ir sutikimo, neteisėtai prisijungė prie informacinės banko AB „Swedbank“ sistemos pažeisdamas informacinės sistemos saugumo priemones, t. y. suvedus elektroninės mokėjimo priemonės teisėtos naudotojos identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikuodamas save kaip D. Š., be elektroninės mokėjimo priemonės teisėtos naudotojos žinios ir sutikimo, atliko finansines operacijas, išgrynino viso 1 000 eurų, bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo D. Š. priklausantį turtą, 1 000 eurų.
Kaltinamasis G. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, jog 2025 m. vasario 21 d. vakare jo sugyventinė D. Š. davė savo mokėjimo kortelę, kad nueitų į parduotuvę. Ji kartais duodavo savo mokėjimo kortelę ir prašydavo jo, kad jis nueitų į parduotuvę. Jau seniai jam buvo pasakiusi savo kortelės kodą. Jis tą vakarą grįžo, jie dėl kažko susipyko, ji jam pasakė, kad jis išeitų. Jis taip ir padarė, buvo pamiršęs, kad jos kortelė yra pas jį. Jis išėjo, bet dar kelis kartus su ja susiskambino, kalbėjosi, pykosi. Jis buvo šiek tiek neblaivus ir pamatė, kad pas jį kišenėje tebėra jos kortelė. Jis tuo metu nusprendė nusiimti nuo jos kortelės grynų pinigų, galvojo, kad nusiėmęs pinigų nueis į barą o vėliau išsinuomos kambarį miegui. Jis nuo D. kortelės viso nuėmė 1 000 eurų, per kelis kartus, per kiek kartų tiksliai neprisimena, nes kaip ir minėjo buvo neblaivus. Pinigus nuėmė skirtinguose bankomatuose, tikslių adresų neatsimena. Pamena, kad paskutinį kartą bandant nuimti pinigus, kiek tiksliai neprisimena, suvedė kodą bankomate ir bankomatas pinigų jam neišdavė, o banko kortelę „prarijo“ t. y. negrąžino. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pradėjo dirbti, sugyventinei grąžino 900 eurų pavedimu per du kartus. Pavedimą darė parduotuvėje, paieškojęs pateiks kvitus. Likusį 100 eurų grąžins. Su D. kartu gyveno apie 1 metus, kartu vedė bendrą ūkį, kodėl jis sugalvojo nuimti nuo jos kortelės pinigų pasakyti negali. Ji jam skoloje nebuvo, kol gyveno kartu sutarė gerai, nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, jis jos atsiprašė. Šiuo metu su ja bendrauja telefonu, kartu nebegyvena, nes jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). G. J. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. abu su kolega įvykdė įrankių vagystę, todėl, kad su jais buvo neatsiskaityta už darbą. Jam skoloje A. A. yra apie 1 000 Eur. Dėl skolos planuoja kreiptis į Darbo inspekciją. Įrankius pardavė atsitiktiniam asmenims Klaipėdoje, gautus pinigus pasidalino. Jis gailisi, kad įvykdė vagystę ir dėl kitų padarytų nusikalstamų veikų.
Be kaltinamojo G. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Dėl vagystės įvykdytos A. A. atžvilgiu
Iš 2024 m. rugsėjo 15 d. A. A. pareiškimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje tarp 11.00 val., ir 13.10 val., buvo pavogti statybiniai įrankiai: suktukas „Makita“, kurio vertė apie 170 eurų, juodas suktukas, kurios firmos tiksliai nepamena apie 120 eurų, taip pat juodam suktukui tinkančios baterijos 3 vnt., 150 eurų, 2 vnt., metalo karpymo žirklės, vienos iš jų juodas su geltonais kraštais, kitos su raudonais kraštais, kurių vertė apie 50 eurų, 2 vnt., metriniai gulsčiukai, kurie buvo raudonos spalvos, kurių vertė apie 50 eurų, taip pat buvo 2 vnt., dviejų metrų gulsčiukai, kurių vertė 70 eurų, 1 vnt., „Bosh" kalamoji drėlė, kurio vertė 120 eurų, pjūklas pjauti polisteroliui, su oranžinė rankenėle, kurio vertė apie 15 eurų. Bendrai padarytą jam žala apie 745 eurų, tyrimo eigoje žalą tikslins. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios vagystės.
Nukentėjusysis A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus, nes turi individualią veiklą. Šiuos darbus šiame objekte vykdo apie dvejas savaites, darbuojasi su armavimu, polisterolio dėjimu. Dauguma įrankiu jau buvo nuo statybų pradžios šiame objekte, tačiau vakar vienas iš darbininkų paėmė suktuką „Makita“ iš jo namų ir nuvežė į objektą. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 08.45 val., visi įrankiai dar buvo statybų objekte. 2024 m. rugsėjo 15 d., darbavosi kartu su N. A. kuris apie 23-24 metų amžiaus, G. J. kuriam apie 40 metų amžiaus. 2024-09-15, apie 11:00 val., išvyko iš statybų objekto į (duomenys neskelbtini), palikdamas darbuotis kolegas toliau statybų objekte. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 13.10 val., grįžęs į statybų objektą esantį (duomenys neskelbtini), atsirakino namo duris, bei pastebėjo, jog nebėra suktuko „Makita“ kurio vertė apie 170 eurų, juodo suktuko, kurios firmos tiksliai nepamena, apie 120 eurų vertės, taip pat juodam suktukui tinkančių baterijų, 3 vnt., 150 eurų vertės, 2 vnt., metalo karpymo žirklių, vienos iš jų juodas su geltonais kraštais, kitos su raudonais kraštais, kurių vertė apie 50 eurų, 2 vnt., metrinių gulsčiukų, kurie buvo raudonos spalvos, kurių vertė apie 50 vertė, taip pat 2 vnt., dviejų metrų gulsčiukų, kurių vertė 70 eurų, 1 vnt., „Bosh“ kalamosios drėlės, kurios vertė 120 eurų., pjūklo pjauti polisteroliui, su oranžinė rankenėle, kurio vertė apie 15 eurų. Įtaria, jog šiuos įrankius galėjo pavogti dirbantys asmenys t. y N. ir G. Teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Bendrai padarytą jam žala apie 745 eurų, tyrimo eigoje žalą tikslins. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios vagystės. Nukentėjusysis A. A. papildomos apklausos metu nurodė, kad įvykio metu iš jo statybvietės adresu (duomenys neskelbtini) buvo pavogti įrankiai: dveji suktukai „Makita“, vertė 170 Eur., suktukai buvo pirkti 2024 m. rugpjūčio mėn. Pirko parduotuvėje „Senukai“, mokėjo grynaisiais pinigais, nusidėvėjimo nebuvo, daiktas buvo kaip naujas. Be to, vienas suktukas, kurio firmos nežino, jį pirko per internetą, tikslaus puslapio nebeatsimena, kurjeriui atvežus atsiskaitė grynaisiais pinigais. t. y. 120 Eur., nusidėvėjimo taip pat nebuvo, nes įrankis nelabai buvo panaudotas. Trejos baterijos prie suktuko, pavadinimo nežino, bendra suma 150 Eur,. pirktos kaip ir suktukas, rugpjūčio mėn. Dvejos žirklės, jis jas pirko irgi panašiu laiku - rugpjūčio mėn. Nusidėvėjimo nebuvo, vertė 50 Eur. Dveji gulsčiukai po metrą, vertė abiejų 50 Eur., pavadinimų nežino, nusidėvėjimo nebuvo. Dveji gulsčiukai po du metrus, vertė abiejų 70 Eur., viena „Boch“ kalamoji drėlė, pirkta 2024 m. rugsėjo mėn. pradžioje iš parduotuvės „Senukai“, mokėjo grynaisiais pinigais, vertė 120 Eur., nusidėvėjimo nebuvo. Toliau pjūklas pjauti polisteroliui su oranžine rankenėle, pavadinimo nežino, pirktas rugpjūčio mėn. iš parduotuvės „Senukai“ vertė 15 Eur, kažkiek buvo nusidėvėjęs, tačiau nepasakytų, kad labai. Bendra jam padaryta žala 745 Eur. Nurodo, kad nei N. nei G. nebandė su juo susisiekti. Be jų niekas daugiau negalėjo įvykdyti vagystės, kadangi tik jie du buvo statybvietėje ir ten dirbo. Pas jį N. dirbo apie 2-2,5 mėnesio. G. apie vieną mėnesį. Nurodo, kad vaikinai neatliko kokybiškai darbų. Jis jiems dėl to nesumokėjo pinigų. S. N. yra 50 Eur, skola G. 100-120 Eur. Planuoja su jais atsiskaityti kai šis ikiteisminis tyrimas pasibaigs. Nurodo, kad jis įrankių nepriims atgal, o nori kad jam atlygintų visą patirtą žalą. Nes jis nukentėjo labai finansiškai, kadangi prarado objektą, buvo nutraukta sutartis ir jis gavo baudą už netesybas 1 700 Eur. Jį tenkina, jog ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. Jam svarbiausia, kad būtų atlyginta turtinė žala, kuri yra 745 Eur, pervedant į jo žmonos D. A. banko sąskaitą, nes jis turi užsienietišką banko sąskaitą.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., dirbant kartu su RS vyr. patruliu J. M., ekipaže „L1101“, apie 13.36 val., buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Prieš 1 valandą laiko iš teritorijos, vykdant statybos darbus, pavogti įrankiai, Pranešėjas dirba pagal individualią veiklą, įtaria kartu dirbusius, vienas vardu G., kitas - N. A.. Pranešėjas skambino, bet asmenys neatsiliepia. Pranešėjas laukia vietoje. Teritorija stebima vaizdo kameromis. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. A., kuris nurodė, jog jam priklausantys įrankiai buvo pavogti, galimai jo darbuotojų kurie dirba su individualia veikla asmuo nurodė, jog jie yra N. A. ir G. J., asmenis įrankius paliko kartu su darbuotojai objekte 2024 m. rugsėjo 15 d. tarp 11.00 val., ir 13.10 val., po ko atvykęs neberado nei darbuotojų nei įrankių. Bendrai padarytą asmeniui padaryta žala apie 745 eurų, tačiau žala tikslins tyrimo eigoje, grįžęs namo turi reikiamus dokumentus. Teritorija yra stebima vaizdo kameromis, kurios priklauso namo šeimininkui UAB „A.“. Dėl vaizdo kamerų įrašų išsiųstas reikalavimas. Apžiūrint įvykio vietą jokių įsibrovimo žymių nepastebėta. Asmeniui įteiktas nukentėjusio lankstinukas.
N. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju nurodė, kad kartu su G. J. nusprendė įvykdyti vagystę, nes A. A. su jais neatsiskaitė už atliktus darbus. Jie kartu su G. J. pas jį dirbo gal kelis mėnesius. Žodžiu buvo susitarta, kad jis jiems sumokės po 600 Eur. už darbą, iš pradžių jis dar mokėdavo, tačiau vėliau pradėjo su jais neatsiskaitinėti. Suplanavo vagystę spontaniškai. Dienos metu apie 8-9 val., adreso nebepamena, jo automobiliu „WV Passat“ atvyko į vietą. Buvo atvykęs A. A. ir jis pasakė, kad pinigų nemokės, ir maždaug apie 12-13 val. jis išvyko. Ir jie tada su G. J. spontaniškai nusprendė atkeršijant jam, įvykdyti įrankių vagystę. Visi įrankiai buvo sudėti statomame name. Kur padėti raktai jie su G. J. žinojo, nes ten dirbo. Įėję į namą jis su G. J. surinko įrankius, ir dėjo į jo automobilį „WV Passat“ užtruko mažiau nei 5 min. Susidėję įrankius, išvyko. Nei su juo nei G. J. pats A. A. nesusisiekė, gal rašė tekstines žinutes, kurių turinys buvo jog kreipsis į policiją dėl vagystės. Nurodo, kad įrankius pardavė. Pinigus pasidalino bendrai su G. J.. Nurodo, kad sutinka atlyginta žalą, tačiau ją gali atlyginti tik dalimis per dviejų mėnesių laikotarpį. Labai norėtų susitaikyti, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Jis gailisi dėl tokio poelgio.
2025 m. sausio 28 d. surašytas tarp nukentėjusiojo A. A. ir įtariamojo N. A. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis G. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, veikdamas kartu su N. A., (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), 2024 m. rugsėjo 15 d. laikotarpyje nuo 11.00 iki 13.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), pavogė 2 vnt. suktukų „Makita“ bendrai 170 Eur vertės, suktuką 120 Eur vertės, 3 vnt. baterijų, bendrai 150 Eur vertės, 2 vnt žirklių, bendrai 50 Eur vertės, 2 vnt. metrinius gulščiukus, bendrai 50 Eur vertės, 2 vnt. dviejų metrų gulščiukus, bendrai 70 Eur vertės, „Boch“ kalamąją drėlę 120 Eur vertės, pjūklą 15 Eur vertės. Viso G. J. veikdamas kartu su N. A. pagrobė A. A. priklausantį 745 Eur vertės turtą. Taigi, šioje byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje realizavo jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo, sukčiavimo ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos
Iš 2025 m. vasario 22 d. D. Š. pareiškimo matyti, kad laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 21 d. 22.26 val. iki 2025 m. vasario 22 d. 08.44 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos jos sugyventinis G. J. be jos žinios ir jos leidimo pasisavino jos banko kortelę „Swedbank“, iš kurios po kiek laiko išsigrynino 1 000 eurų.
Nukentėjusioji D. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 22 d., atsikėlusi namuose, netikėtai atkreipė dėmesį į piniginę, kuri buvo padėta ant fotelio. Ji piniginę laiko visada rankinuke, niekada jos nepalieka kitur. Priėjusi ir pasiėmusi piniginę iškarto pradėjo tikrinti ar joje yra jos banko kortelė „Swedbank“, patikrinus piniginę nerado savo banko kortelės. Nedelsiant iškarto pasinaudojo telefone elektronine bankininkyste, kurioje pastebėjo jog yra nuimta 500 eurų (du kartus po 2 šimtus, viena karta 1 šimtą), skubiai paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie vagystę. Iki atvykstant policijos pareigūnams, prisijungė vėl į elektroninę bankininkystę ir pastebėjo, kad vakar buvo nuimti dar 500 (vienu išgryninimu), kurių nepastebėjo iškarto, prisijungus pirmą kartą prie bankininkystės. Vakar kvietė policijos pareigūnus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, dėl to jog susipyko su sugyventiniu, tačiau iki policijos pareigūnams atvykstant, sugyventinis iš namų pasišalino. Ji mano, kad sugyventinis, jai nepastebint, galėjo iš piniginės ištraukti banko kortelę. Šiandien paskambino į savo banką „Swedbank“, kad užblokuotų banko kortelę. Taip pat pabendravus su banko konsultantu paklausė kuriame bankomate yra išgryninti pinigai, tačiau konsultantas atsakė jog tokios informacijos nemato, kadangi pinigai galėjo būti išgryninti ne jų bankui priklausančiame grynųjų pinigų bankomate. Pirmas pinigų išgryninimas buvo 2025 m. vasario 21 d., 22.26 val. 500 eurų, antras 2025 m. vasario 22 d., 04:22 val. 200 vienu gryninimu, trečias kartas 2025 m. vasario 22 d., 07.53 val. 200 vienu gryninimu, ketvirtas kartas 2025 m. vasario 22 d., 08.44 val.100 vienu gryninimu. Sugyventinis G. J. jos banko kortelės „Swedbank“ PIN kodą žinojo. Kartu su sugyventiniu gyvena apie 3 metus, jos žiniomis, jis turi priklausomybę azartiniams lošimams. Bandė su sugyventiniu susisiekti telefonu, tačiau pastarasis buvo nepasiekiamas. Jis turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, prie „Čia“ parduotuvės, kadangi yra ji parsivežusi iš ten, tačiau tikslaus adreso nurodyti negali. Taip pat turi su sugyventiniu pasirašiusi skolos raštelį, kuriame jis jai skolingas 2510 eurų, raštelį pasirašė vakar t. y. 2025 m. vasario 22 d., sugyventinis pinigus jai turi gražinti per 12 mėnesių t. y. vienerius metus. Nukentėjusioji D. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad kartu su G. J. gyveno kartu apie 3 metus, vedė bendrą ūkį, iki skyrybų sutarė gerai. Ji kartais G. duodavo savo „Swedbak“ mokėjimo kortelę, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų maisto produktų. Buvo pasakiusi jam mokėjimo kortelės PIN kodą, todėl jis jį žinojo iš seniau. 2025 m. vasario 22 d. ryte ji padavė G. savo mokėjimo kortelę ir paprašė, kad nueitų į parduotuvę nupirkti pieno. Jis nuėjo į parduotuvę, nupirko ko prašė ir grįžo. Grįžęs namo, jis jai mokėjimo kortelę grąžino, ji ją įsidėjo į piniginę. Vakare apie 22:00 val. jie pradėjo pyktis, dėl to, kad ji prašė, kad jai duotų pinigų pragyvenimui ir komunaliniams mokesčiams, paskutiniu metu daug barėsi, nes G. nedirbo, stengėsi išsisukti nuo atsakomybės, nenorėjo prisiimti jokių finansinių įsipareigojimų. Pasakė, kad jai gana ir jis turi išeiti, ji jo daugiau neišlaikys. Jis pradėjo rinktis daiktus, ji tuo metu nuėjo į virtuvę kažko pasiimti. Mano, kad tuo metu jis iš jos piniginės paėmė jos mokėjimo kortelę, nes jau anksčiau buvo matęs mokėjimo kortelės likutį. Gediminui išėjus, ji nuėjo miegoti, su juo susisiekusi tą vakarą nebuvo. Atsikėlusi ryte t. y. 2025 m. vasario 23 d. pastebėjo, kad kortelės nėra. Suprato, kad kortelę paėmė G., nes pas ją namuose tą vakarą niekas nebuvo užėjęs, buvo tikra, kad kortelę įsidėjo į piniginę. Patikrino savo banko sąskaitą ir pamatė, kad jos sąskaitos likutis yra sumažėjęs, pažiūrėjusi banko sąskaitos išrašą suprato, kad pinigai yra nuimti nuo jos sąskaitos. Suprato, kad G. nuo jos kortelės nuėmė pinigus, per kelis kartus, viso 1000 eurų, niekas kitas nuo kortelės pinigų negalėjo nuimti nes PIN kodą žinojo tik ji ir G. Supratusi, kad G. paėmė kortelę iškart susisiekė su banku ir kortelę užblokavo. Ji G. dar bandė skambinti, bet jo telefonas buvo išjungtas. Su ja jis susisiekė 2025 m. vasario 23 d. vakare, kiek buvo valandų nepamena, norėjo grįžti pas ją į namus, tačiau ji pasakė, kad negali grįžti namo ir paliktų ją ramybėje. Jis atėjo prie laiptinės, prašė, kad ji nusileistų į apačią. Ji nusileido į apačią ir jam liepė, kad grąžinti jos pinigus. Jis pasakė, kad blogai padarė, bet jos neatsiprašė, ji suprato, kad jis tų pinigų neturi, pasakė, kad pinigus išleido „Kazino“. Tvirtina, kad 2025 m. vasario 22 d. vakare apie 22.00 val. jis jos mokėjimo kortelę paėmė be jos žinios, ji jam jos nedavė, pinigus nuo kortelės nuėmė be jos žinios. Šiuo metu G. jai yra grąžinęs 900 eurų. Šiuo metu jie bendrauja telefonu, nes nori, kad grąžintų jai skolą, kiek jai žinoma nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini). Jis jos neatsiprašė, likusią sumą nesakė, kada grąžins. Jeigu jis jai grąžins likusius 100 eurų civilinio ieškinio nereikš.
Iš 2025 m. liepos 28 d. D. Š. elektroninio laiško matyti, kad G. J. jai atlygino visą turtinę žalą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Buvo apžiūrėta ant fotelio rasta piniginė. Įvykio vietoje reikšmingų tyrimui daiktų nerasta, nieks nepaimta.
Iš 2025 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešėja D. Š. nurodė, kad jos sugyventinis G. J., galimai vakar, t. y. 2025 m. vasario 21 d. prieš atvykstant pareigūnams, iš jos piniginės pasiėmė jai priklausančią Swedbank kortelę ir iš jos per kelis kartus išsigrynino pinigų: 500 Eur, 200 Eur, 200 Eur ir 100 Eur. Iš viso jai padaryta turtinė žala 1000 Eur. Ši nurodė, kad banko kortelę užsiblokavo. Iš D. Š. priimtas pareiškimas.
Iš 2025 m. vasario 28 d. „Swedbank“ pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad panaudojus banko kortelę Debit MC CL Nr. (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos 2025-02-21 22:26:29 val. išimta 500 eurų. 2025-02-22 04:22:42 val. išimta 200 eurų, tą pačią dieną 07:57:58 val. išimta 200 eurų, tą pačią dieną 08:44:01 val. išimta 100 eurų ir tą pačią dieną 18:12:44 val. bandyta nuimti 200 eurų, bet operacija atmesta, nes kortelė užblokuota.
Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad UAB „Brinks“ pateikė 4 vaizdo įrašus dėl pinigų išgryninimo. Vaizdo įrašo pavadinimu „Transaction request_21.02.2025 22_26_04“ kairėje pusėje apačioje laiko ir datos žyma „2/21/2025 22:26:01“, dešinėje pusėje apačioje užrašas „ATM:LTSE0104 cam 2“. Vaizdo įrašo 00:17 min. fiksuojamas vyras vilkintis striukę su gobtuvu ant galvos, ant striukės "Nike" logotipas. Įrašo trukmė 00:24 min. Vaizdo įrašo pavadinimu „Transaction request_22.02.2025 04_22_17“ kairėje pusėje apačioje laiko ir datos žyma „2/22/2025 04:22:14“, dešinėje pusėje apačioje užrašas „ATM:LTSE0104 cam 2“. Vaizdo įrašo pradžioje fiksuojama bankomato Pin kodo suvedimo skydelis, pinigų išdavimo vieta. 00:14 min. fiksuojama, kad išduodama ne mažiau nei 1 vnt. banknotas, nominalo nesimato. Nuo 00:16 min. fiksuojamas tas pats vyras kaip ir pirmame vaizdo įraše. 00:17 min. fiksuojama, kad vyras dešinėje rankoje laiko ne mažiau nei 2 vnt. banknotų, nominalų nesimato. Vaizdo įrašo trukmė 00:25 min. Vaizdo įrašo pavadinimu „Transaction request_22.02.2025 07_57_02“ kairėje pusėje apačioje laiko ir datos žyma „2/22/2025 07:57:01“, dešinėje pusėje apačioje užrašas „ATM:LTSE0104 cam 2“. Vaizdo įrašo pradžioje fiksuojama PIN kodo suvedimo skydelis ir pinigų išdavimo skydelis. 00:14 min. fiksuojama, kad išduodam ne mažiau nei 1 vnt. banknotas, nominalo nesimato. 00:18 min. fiksuojamas tas pats vyras kaip ir prieš tai vaizdo įrašuose. Įrašo trukmė 00:23 min. Vaizdo įrašo pavadinimu „Transaction request_22.02.2025 08_43_04“ kairėje pusėje apačioje laiko ir datos žyma „2/22/2025 08:43:01", dešinėje pusėje apačioje užrašas „ATM:LTSE0104 cam 2“. Vaizdo įrašo pradžioje fiksuojama PIN kodo suvedimo skydelis ir pinigų išdavimo skydelis. 00:16 min. fiksuojamas tas pats vyras kaip ir prieš tai vaizdo įrašuose. Vyras rankose laiko banknotus, nei kiek vnt. nei kokio nominalo nesimato. Vaizdo įrašo trukmė 00:25 min.
Iš 2025 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš įmonės „Brink's“ gauti vaizdo įrašai iš bankomato, kuriuose užfiksuotas asmuo, kuris nuėmė nuo D. Š. „Swedbank“ banko kortelės pinigus. Patikrinus policijos informacines sistemas nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė G. J..
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis G. J. neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pasinaudodamas neteisėtai įgytos ir prie savęs laikomos D. Š. AB „Swedbank“ banko išduotos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai, t. y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansines operacija, tai yra nuo D. Š. banko sąskaitos išgrynino 1 000 eurų.
Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodo ne tik jo paties prisipažinimas ir paaiškinimai apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. Š. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas, tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad G. J. šioje baudžiamojoje byloje padarė penkis tyčinius nusikaltimus –tris nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumas, ekonomika ir verslo tvarka, nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš 2025 m. liepos 28 d. D. Š. elektroninio laiško matyti, kad G. J. nukentėjusiajai atlygino padarytą turtinę žalą. Byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vykdo individualią veiklą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamajam G. J. bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytas ir prokurorės pareiškime siūlomas bausmės rūšis – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlytos laisvės apribojimo bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, parinktos pagrįstai, todėl jų mažinti ar didinti nėra pagrindo. Kaltinamasis su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. Bausmės skiriamos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu. Po to, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežtesnės subendrintosios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis).
BK 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, nusprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį labiau padėtų įgyvendinti ne intensyvi priežiūra, o teismo skirtini įpareigojimai: bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai). Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir G. J. nustatyti subendrintą – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir G. J. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.