Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-03-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-3815-566/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
2YT-3815-566/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38973-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Pareiškėjas
N. K.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Railana“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3815-566/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38973-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.5.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio procesinių veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Railana“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2018-11-06 patvarkymą dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio patikslinantį 2018-10-25 patvarkymą dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio Nr. 0157/18/03085. Nurodo, jog antstolis Arminas Naujokaitis vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03085 vykdo išieškojimą iš skolininkės N. K. išieškotojo UAB „Railana“ naudai. 2018-11-27 skolininkė gavo iš antstolio 2018-11-06 patvarkymą dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio patikslinantį 2018-10-25 patvarkymą dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio Reg. Nr. S1-1556. Pareiškėjos teigimu, minėtas patvarkymas yra neteisėtas, kadangi antstolis iš pradžių areštavo skolininkės turtą beveik 6 kartus didesnei sumai nei nurodyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios pagrindu užvesta vykdomoji byla, taip pat ginčijamu patvarkymu taip pat neproporcingai ir nepagrįstai apribojamos skolininkės teisės gauti darbo užmokestį, 2018-11-06 patvarkymą skolininkė gavo tik 2018-11-27, todėl antstolis neatsakingai atlieka savo pareigas. Pareiškėjos teigimu, antstolis nepanaikino patvarkymo, kuris pažeidžia skolininkės teises, o priėmė naują patvarkymą, kuris jį patikslino, taip pat antstolis neteisėtai suvaržė skolininkės teises, kadangi taikė apribojimus pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nors tokie apribojimai nebuvo nustatyti teismo nutartimi, todėl antstolis apribojo visas skolininkės nuosavybės teisę sudarančias teises be teisėto pagrindo. Taip pat, pagal pareiškėją, antstolis pažeidė CPK 749 straipsnio 3 dalį, kurioje nenustatyta antstolio teisės reikalauti, kad trečiasis asmuo, turintis piniginę prievolę skolininkui, šiam mokėtinas sumas saugotų savo sąskaitoje, antstolis neturi teisės vykdyti laikinųjų apsaugos priemonių taip pat, kaip ir vykdydamas išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, antstolis priimdamas ginčo patvarkymus nepagrįstai išėjo už 2018-10-12 Vilniaus apygardos teismo nutarties ribų išplėsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir taip paneigė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį.

Antstolis Arminas Naujokaitis 2018-12-07 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, jog antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, patikrinęs skolininkės turtinę padėtį nustatė, jog vienintelis turtas, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojo reikalavimą yra transporto priemonė VW Passat, kurios pirmos registracijos data yra 1998 metai bei bendrąja jungtine nuosavybės teise su sutuoktiniu priklausančios UAB „Transskaita“ akcijos, kurios vėliau pateiktais duomenimis paaiškėjo, jog asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkės sutuoktiniui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog turto skolininkė neturi, kuriuo būtų galima užtikrinti bent dalį išieškotojo reikalavimo (neskaitant areštuotos transporto priemonės, kurios vertė objektyviai vertinant, užtikrintų tik nežymią reikalavimo dalį), siekdamas realiai užtikrinti išieškotojo reikalavimą 2018-10-25 patvarkymu dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio įpareigojo skolininkės darbovietę UAB „Amestana“ atlikti CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaičiavimus iš gaunamo darbo užmokesčio ir išskaičiuotas lėšas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo. 2018-11-06 pastebėjus, jog anksčiau minėtame antstolio patvarkyme nurodytas per didelis laikinųjų apsaugos priemonių mastas, 2018-10-25 patvarkymas dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio buvo patikslintas 2018-11-06 patvarkymu dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio, nurodant, jog skolininkei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sudaro 82051,00 Eur. Taip pat antstolis nurodė, jog skolininkė 2018-11-17 antstoliui raštu informavo apie savo turtinę padėtį, nurodydama, jog be antstolio areštuoto turto, jos sąskaitose yra saugoma nedidelė suma lėšų bei pagal pensijų kaupimo sutartį sukaupta 3886,64 Eur (šios lėšos gali būti skolininkei išmokėtos tik sulaukus pensijos). Atsižvelgiant į tai, antstolio teigimu, jis teisėtai ir pagrįstai nepažeisdamas skolininkės interesų ir siekdamas tinkamai apsaugoti kitos šalies, BUAB „Railana“ interesus, nenustatęs skolininkei priklausančio turto, kuriuo būtų galima užtikrinti bent kiek reikšmingesnę išieškotojo reikalavimų dalį, pavedė skolininkės darbovietei atlikti išskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio ir šias lėšas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo.

Teismo 2019-02-25 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims pasiūlyta pateikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Railana“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0157/18/03085 medžiagos matyti, kad antstolis Arminas Naujokaitis 2018-10-23 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4938-25/2018 2018-10-12 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Nutartis) (v. b. l. 63). Nutartimi nutarta ieškovo UAB „Railana“ reikalavimams užtikrinti areštuoti solidariųjų atsakovų N. K., L. I., V. I. ir M. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai neviršijant 82 051,00 Eur sumos. Tik solidariųjų atsakovų kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto 82 051,00 Eur sumai neužtenkant ir/ar esant nepakankamai - areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovų bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, turtines teises (v. b. l. 7-9). Vykdymo proceso metu nustatyta, kad pareiškėja neturi jai nuosavybės teise priklausančių ginklų (v. b. l. 50), Sutarčių, Vedybų sutarčių, Hipotekos registruotuose nėra registruota įrašų, susijusių su pareiškėja (v. b. l. 44-46). Antstolis nustatė, jog pareiškėja turi automobilį VW PASSAT, registracijos data – 1998-03-11 (v. b. l. 52). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėja dirba UAB „UAB Amestana“, gauna darbo užmokestį (v. b. l. 60), taip pat yra sudariusi pensijų kaupimo sutartį su UAB „SEB investicijų valdymas“ (v. b. l. 59). 2018-10-25 antstolis priėmė patvarkymą Nr. B-165906 areštuoti skolininkės N. K. lėšas / turtines teises 480 908,00 Eur sumai (v. b. l. 67). 2018-10-24 antstolis nurodymu Nr. S-18-157-14800 nutraukė piniginių lėšų išmokėjimą skolininkei N. K. 480 908,00 Eur sumai (v. b. l. 69-70). Taip pat 2018-10-24 antstolio turto aprašu buvo areštuotas pareiškėjos automobilis (v. b. l. 73-75). 2018-10-25 patvarkymu dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio Nr. B-165907 antstolis įpareigojo skolininkės darbovietę UAB „Amestana“ iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar jam prilygtinų išmokų bei davimų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo pareiškėjos darbo užmokesčio dalies viršijančios vieną MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaičiuotas sumas pervesti saugoti iki atskiro antstolio nurodymo (v. b. l. 78). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus per klaidą buvo nurodytas neteisingas arešto mastas nei numatyta vykdomoje nutartyje, todėl antstolis, pastebėjęs neatitikimą, 2018-11-06 patikslino visus vykdomosiose bylose priimtus procesinius dokumentus ir nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių mastas sudaro 82 051,00 Eur (v. b. l. 84-89). 2018-10-25 patvarkymas dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio buvo patikslintas 2018-11-06 patvarkymu dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio Nr. S1-1556, nurodant, jog skolininkei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sudaro 82051,00 Eur (v. b. l. 89). 2018-11-17 pareiškėja antstoliui raštu informavo apie savo turtinę padėtį, nurodydama, jog be antstolio areštuoto turto, jos sąskaitose yra saugoma nedidelė suma lėšų bei pagal pensijų kaupimo sutartį su UAB „SEB investicijų valdymas“ sukaupta 3886,64 Eur (v. b. l. 111). Pagal SEB banko 2018-11-12 pranešimą, kadangi teisę gauti į pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovių dalyviai įgyja tik sulaukę senatvės pensijos amžiaus, vykdant antstolio patvarkymą buvo areštuotos tik būsimos pareiškėjos turtinės teisės į UA „SEB investicijų valdymas“ valdomame pensijų fonde skolininkės vardu sukauptas lėšas (v. b. l. 92).

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal AĮ 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Pareiškėja skundžia antstolio 2018-11-06 patvarkymą dėl išskaičiavimų iš darbo užmokesčio, motyvuodama tuo, kad antstolis 1) areštuodamas pareiškėjos darbo užmokestį atlieka išieškojimo veiksmus, kuriuos vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra negalima; 2) ginčijamu patvarkymu neproporcingai ir nepagrįstai apribojo skolininkės teisės gauti darbo užmokestį; 3) taikė apribojimus pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nors tokie apribojimai nebuvo nustatyti teismo nutartimi; 4) apribojo visas skolininkės nuosavybės teisę sudarančias teises be teisėto pagrindo; 5) pažeidė CPK 749 straipsnio 3 dalį, kurioje nenustatyta antstolio teisės reikalauti, kad trečiasis asmuo, turintis piniginę prievolę skolininkui, šiam mokėtinas sumas saugotų savo sąskaitoje, antstolis neturi teisės vykdyti laikinųjų apsaugos priemonių taip pat, kaip ir vykdydamas išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą; 6) priimdamas ginčo patvarkymus nepagrįstai išėjo už 2018-10-12 Vilniaus apygardos teismo nutarties ribų išplėsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skirtingo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės ir kiekviena jų gali būti taikoma tik tada, kai dėl jos taikymo pasisakyta teismo nutartyje. Taip užtikrinama, kad skolininko (atsakovo) teisės ir teisėti interesai nebus suvaržyti labiau, nei gali būti reikalinga palankiam ieškovui sprendimui įvykdyti. Ar antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nebuvo suvaržyta daugiau skolininko (atsakovo) teisių, nei nustatyta nutartyje, spręstina atsižvelgiant į pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turinį ir jos vykdymo ypatumus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4938-25/2018, kurią priėmė vykdyti antstolis, nutarta areštuoti solidariųjų atsakovų N. K., L. I., V. I. ir M. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai neviršijant 82 051,00 Eur sumos. Tik solidariųjų atsakovų kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto 82 051,00 Eur sumai neužtenkant ir/ar esant nepakankamai - areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovų bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, turtines teises. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki priimant patvarkymą dėl pareiškėjos darbo užmokesčio arešto, antstolis, visų pirma, užklausė Nekilnojamojo turto, VĮ Regitra, Ginklų fondo, Hipotekos, Vedybų sutarčių, Sutarčių, Juridinių asmenų, Pensijų kaupimo sutarčių registrus duomenų apie pareiškėjai priklausantį registruotiną turtą, turtines teises. Tik nustatęs, kad turto, kuriuo būtų galima užtikrinti bent dalį išieškotojo reikalavimo (neskaitant areštuotos transporto priemonės, kurios vertė užtikrintų tik nežymią reikalavimo dalį), skolininkė neturi, 2018-10-25 patvarkymu dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio (patikslintu 2018-11-06) kreipėsi į pareiškėjos darbovietę ir įpareigojo iš pareiškėjos darbo užmokesčio atlikti nurodyto dydžio išskaitas, nurodant jas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog antstolis laikėsi turto arešto eiliškumo tvarkos.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad svarbu teisiškai atskirti antstolio veiksmus, kuriuos jis turi atlikti taikydamas turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę (CPK 145 str.), ir veiksmus, kuriuos jis atlieka vykdydamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės (CPK 667 str.). Ginčas, kilęs tarp šalių, galutinai išsprendžiamas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tik tokio galutinio sprendimo pagrindu, patenkinus reikalavimus, kurie yra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, antstolio patvarkymu piniginės lėšos galėtų būti pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstolis jas pervestų išieškotojui. Tuo tarpu vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis tik suranda areštuojamą turtą ir jį aprašo CPK 677 str. numatyta tvarka (CPK 147 str. 6 d., CPK 675 str. 3 d.), bet neturi teisės reikalauti pervesti areštuotų lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą. Darbdavys, gavęs tokį antstolio patvarkymą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo apribojimo, privalo saugoti areštuotą pinigų sumą iki antstolio atskiro patvarkymo. Jei teismo sprendimu, kurio įvykdymas užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra patenkinami ieškovo reikalavimai, tokiu atveju, gavus antstolio patvarkymą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, piniginės lėšos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstolis jas perveda išieškotojui. Jei teismo sprendimu ieškinio reikalavimai atmetami, antstolio patvarkymu taikyti minėti apribojimai skolininkui disponuoti piniginėmis lėšomis panaikinami (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-733-577/2014).

Nustatyta, kad antstolis skundžiamu 2018-11-06 patvarkymu dėl išskaičiavimų iš darbo užmokesčio nurodė išskaičiuotas sumas pervesti saugoti iki atskiro antstolio nurodymo, tačiau nenurodė, kad sumos turi būti pervestos būtent į antstolio depozitinę sąskaitą.

Kaip minėta, teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą reglamentuojančios teisės normos nedraudžia antstoliui skolininko darbdaviams apriboti darbo užmokesčio išmokėjimą, tačiau nesuteikia teisės antstoliui šias sumas reikalauti pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu patvarkymu antstolis neįpareigojo išskaitų iš pareiškėjos darbo užmokesčio pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, t. y. neatliko veiksmo, kurį antstolis galėtų atlikti tik vykdydamas priverstinį piniginių sumų išieškojimą, tačiau tik nurodė išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio saugoti nepervedant jų į pareiškėjos sąskaitą. Be to, skundžiamo patvarkymo turinyje yra nurodyta, jog vykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne piniginių lėšų išieškojimas. Duomenų, kad skundžiamu patvarkymu antstolis siekė pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš pareiškėjos lėšų, byloje nėra (CPK 178 str.). Tuo tarpu vien tai, kad skundžiamame patvarkyme pacituotos teisės normos, reglamentuojančios piniginių sumų išieškojimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad antstolis skundžiamu patvarkymu pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą iš pareiškėjos darbo užmokesčio.

Remiantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip atskira laikinoji apsaugos priemonė įtvirtintas kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodoma pareiškėjos skunde, antstolio patvarkyme nustatytas įpareigojimas trečiajam asmeniui (pareiškėjos darbdaviui) atlikti ar neatlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skolininkei priklausančiomis lėšomis, reiškia ne atskiros laikinosios apsaugos priemonės, nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taikymą, bet vieną iš arešto turinio dalių. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad šiuo atveju antstolis, priimdamas ginčo patvarkymą, kuriame pateikti nurodymai taikytini ne tik pareiškėjai, bet ir jos darbdaviui, taikė teismo nutartyje nenustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

Remiantis išdėstytu, esant teismo nutartyje nurodymui areštuoti pinigines lėšas, antstolis, vykdydamas tokį teismo nurodymą turi teisę aprašyti skolininkės darbo užmokestį. Tokiu būdu antstolio 2018-11-06 patvarkymas dėl išskaičiavimų iš darbo užmokesčio, kuriuo antstolis pareiškėjos darbdaviui apribojo teises, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimui pareiškėjai, laikytinas veiksmu, kuriuo antstolis neperžengė vykdomos nutarties ribų.

Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, o šios priemonės atitinka skolininko ir išieškotojo interesų derinimo ir proporcingumo principus. Nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK, 290, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos N. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė