Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-03-06 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei A. Š. , tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei Vilijai Partaukienei, D. A. , S. A. , I. G. , N. B. , Z. A. ir G. P. dėl testamento panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

6.Teismas nesiėmė priemonių, kad būtų apklausta testamentą pasirašiusi liudytoja J. L. .

7.Teismas neatsižvelgė į tai, kad T. A. jau po 2001-08-28 buvo pasirašiusi kitų dokumentų, ant kurių padėdavo savo parašus.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Vien tai, kad testamento tvirtinimą pas notarą suorganizavo N. B. , o ne pati testatorė, liudija, kad testatorė net nesuvokė N. B. veiksmų.

2. Teismas turėjo vertinti visų liudytojų parodymus ir, svarbiausia, vertinti byloje surinktus rašytinius įrodymus – įvairius notarų patvirtintus T. A. sandorius, po kurių tekstais pasirašė pati T. A. .

3. T. A. 2001 m. rugpjūčio mėnesį niekuo ypatingu nesirgo, nebuvo pablogėjęs regėjimas, valdė abi rankas, nors jos dėl artrozės ir skaudėjo, todėl pati galėjo pasirašyti testamentą..

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Sudarant T. A. testamentą buvo įvertinti jos gebėjimai pasirašyti ir tik įsitikinus, jog ji nepasirašo, buvo leista už ją pasirašyti kitam asmeniui ir liudytojams, kurie ginčo atveju patvirtintų tikrąją testatorės valią ir testamento pasirašymo aplinkybes.

2. Testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas vadovaujantis LR CK 5.29 str. reikalavimais.

3. Atskleisti testamento, patvirtinto prieš šešis metus, sudarymo aplinkybes neįmanoma, kadangi notarė per šį laikotarpį patvirtino apie 900 testamentų ir konkretaus testamento sudarymo aplinkybes atsiminti yra sunku.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Savarankiškai T. A. negalėjo kreiptis į notarę arba ieškoti parašą liudijančių asmenų, nes viena negalėjo vaikščioti, jai buvo reikalinga kito asmens pagalba.

2. T. A. buvo sąmoninga, aštraus proto, turėjo gerą atmintį, visada suprato, ką daro, todėl pati pasirinko variantą, kai už testatorių pasirašo kitas asmuo, dalyvaujant liudininkams.

3. Testamentas išreiškė tikrąją T. A. valią ir surašiusi testamentą ji ramiai gyveno, manydama, kad sutvarkė taip, kaip norėjo.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Teismas, įvertinęs visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, atitinkantį T. A. valią.

2. T. A. niekada nėra tvirtinusi, kad savo turtą paliks G. P. . Tik pati testatorė nusprendė kam palikti savo turtą.

3. G. P. apeliacinio skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti. Jais apeliantė tik šmeižia savo seserį N. B. ir bando pakeisti priešmirtinę T. A. valią.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Teismas teisingai įvertino T. A. sveikatos būklę testamento sudarymo momentu.

2. T. A. , prieš rašant testamentą, aptarė tai su savo vaikais (kurie nepretendavo į jos turtą). T. A. testamentą surašyti skatino ieškovo S. A. reiškiamos pretenzijos į jos turtą, nes ji nebenorėjo atiduoti likusį turtą jam vienam.

3. Testatorė buvo sąmoninga, turėjo gerą atmintį, nuovoki, mąstė analitiškai, visada suvokė ir žinojo, ką daro.

4. T. A. visada pasitikėjo N. B. , todėl paprašė jos padėti tvarkant testamentą ir patikėjo jai saugoti šią paslaptį iki jos mirties. Būdama garbaus amžiaus, T. A. norėjo ramybės, žinojo, kad paskelbus jos valią gyvai esant, prasidės iš kai kurių jos vaikų psichologinis spaudimas, todėl pasirinko tylų sprendimo būdą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Pagal jos sveikatos būklę T. A. pati viena buvo nepajėgi susirasti liudininkus, nuvykti savarankiškai pas notarą, šitą įrodo jai duotas I grupės invalidumas, o vėliau ir slauga. Todėl testatorė ir kreipėsi pagalbos į N. B. .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, nes priėmė, tyrė ir vertino tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

2. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias testamento patvirtinimą. Įstatymas suteikia teisę notarui įvertinti, ar asmuo dėl savo fizinės būklės gali pasirašyti sandorį, ar negali. Įstatymas nenumato specialių sąlygų ar reikalavimų pateikti, kaip nurodyta skunde, „objektyvius įrodymus“. Todėl notarei pakako objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad T. A. dėl ligos pati negali pasirašyti sudaromo sandorio.

3. Nesant ieškinio reikalavimo, teismas netyrė, o ir neturėjo tirti T. A. sveikatos būklės kitų apeliantės nurodomų sandorių sudarymo metu.

4. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja kaip testatorės valios trūkumą tą aplinkybę, kad su testamentą pasirašiusiu ir parašą paliudijusiais asmenimis tarėsi N. B. . Testamentas sudaromas ir valia jį sudaryti yra išreiškiami sudarymo metu, o ne tariantis su notaru dėl priėmimo laiko ar su liudytojais. Be to, nei N. B. , nei A. Š. jokios įtakos savo mamai T. A. nedarė, sudaryti ginčijamą testamentą neįkalbinėjo.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliantė jokių įrodymų savo apeliacinio skundo teiginiams pagrįsti nepateikė, jos teiginiai prieštarauja vieni kitiems.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kelmės rajono apylinkės teismo kovo 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str,), todėl naikinti jo nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas. Nagrinėdama apeliacinį skundą, kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliantės motyvo bei tikrina, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str.).

Pagrindinis apeliantės motyvas yra tai, jog testamentą pasirašė ne byloje dalyvaujančių asmenų motina T. A. ir ji nebuvo išreiškusi valios dėl šiame testamente nurodytų aplinkybių. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog testamentas buvo sudarytas neprieštaraujant įstatymo normoms ir T. A. valiai jį pasirašyti. Testamentas yra asmeninis rašytinės formos vienašalis sandoris, kurį paprastai privalo pasirašyti pats testatorius notaro akivaizdoje. Taigi, testatoriaus parašas yra vienas iš svarbiausių testamento rekvizitų, nes jis patikimiausiai patvirtina atitinkamos testatoriaus valios išreiškimą. Tačiau galimi atvejai, kai testatorius neturi galimybės pasirašyti testamento. Kito asmens pasirašymo testamente galimybes įstatymo leidėjas detalizavo CK 5.29 straipsnyje. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino testatorės T. A. testamento pasirašymo aplinkybes. Kolegija pripažįsta, kad jokių įstatymo pažeidimų nustatyta nebuvo. Iš byloje surinktų įrodymų nenuginčijamai nustatyta, kad testatorė suvokė savo veiksmų reikšmę ir juos valdė. Taip pat nenuginčijamai įrodyta, kad ji dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės pasirašyti testamentą. Testamentą tvirtinant notarė Vilija Partaukienė vadovavosi Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalies ir 47 straipsnio bei CK 5.29 straipsnio nuostatomis. Notaras yra valstybės pareigūnas, atliekantis savo pareigas valstybės vardu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji būtų pažeidusi įstatymus ir patvirtinusi T. A. testamentą, jai pačiai nedalyvaujant. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad notarė būtų buvusi kaip nors suinteresuota šio testamento sudarymu ar jo sąlygų derinimu. Kolegija laiko, kad šioje byloje notarė yra absoliučiai bešališkas asmuo, todėl jos parodymai yra objektyvūs. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais ( CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalys).Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepažeidė suformuotos teismų praktikos nuostatų ir tinkamai įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad testatorė T. A. pasirašė testamentą, kuriuo turtą paliko dukrai A. Š. .

Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad notarė nepareikalavo įrodymų dėl testatorės sveikatos būklės. Tačiau nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo nenurodė, kad T. A. sveikatos būklė būtų kėlusi abejonių dėl jos nesuvokimo savo veiksmų reikšmės ir negalėjimo juos valdyti. Tas faktas, jog testatorė pagal sveikatos būklę nesugebėjo tinkamai padėti parašo ant testamento, galėjo matytis ir vizualiai. Byloje nėra nuginčytas notarės teiginys ( b.l.93, t.1), kad ji prieš pasirašant testamentą pati matė T. A. fizinę būklę. Notarei buvo matyti, kad testatorė beveik akla, labai sunkiai vaikščiojanti, praktiškai nevaldanti dešinės rankos. Testamentai yra būtent tokie sandoriai , kurie ginčijami tik po testatoriaus mirties. Dėl šios priežasties notarė aiškiai siekė atlikti visus formalius veiksmus, suvokdama, kad vėliau testamentas gali būti ginčijamas. Taigi, kolegija nenustatė jokių notarės prieštaringų paaiškinimų nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į apeliacinį skundą.

Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nepaneigė, kad testatorė sunkiai vaikščiojo, todėl neturėjo galimybės ieškoti liudytojų, kurie patvirtintų testamento sudarymo faktą. Tai, kad tokius liudytojus surado N. B. , nepaneigia to fakto, kad testatorė nepareiškė pretenzijų dėl jų kandidatūrų. Be to, tas faktas, kad reikėjo dar vieno papildomo liudytojo, įrodo tik tai, kad buvo būtina vienam iš liudytojų pasirašyti pati testamentą, o dar dviems – konstatuoti patį jo sudarymo faktą. Tai, kad skubiai buvo būtina surasti dar vieną liudytoją, patvirtina notarės teiginį, jog ji įvertino testatorės galimybes savo ranka pasirašyti testamentą ir pripažino, jog tai nebus galima padaryti. Testamentą pasirašiusiam asmeniui ir tai patvirtinantiems liudytojams turi būti svarbus faktas, kad testatorė išreiškia valią pasirašyti tokį dokumentą, tačiau jiems neturi būti aiškinamos detalės dėl turto skyrimo vienam ar kitam asmeniui. Dėl šios priežasties negalima laikyti prieštaringais liudytojų V. P. ir J. L. parodymus teisme dėl turto palikimo vienam iš vaikų. Nė vieno iš šių liudytojų parodymai nenuginčija to fakto, kad testatorė buvo notarės biure ir pasirašinėjo testamentą. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad šio fakto nebuvo, tačiau tai nesugebėjo pagrįsti. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ( CPK 178 str.). Ieškovas to nepadarė. Byloje Nr.105 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo(ios) palikimą yra pranešimas Testamentų registrui apie patvirtintą/priimtą saugoti testamentą. Juo patvirtinama, kad T. A. testamentas sudarytas 2001-08-28, o ne po jos mirties.

Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad testamento turinys išreiškė trečiojo asmens N. B. valią. Tokios išvados padaryti nėra pagrindo, kadangi turtas paliktas ne jai. Kolegijos posėdyje I. G. , N. B. ir Z. A. patvirtino, kad motina siūlė testamentu palikti turtą kuriai nors iš jų, tačiau nė viena nesutiko. Jų teiginiai įrodo, kad testatorė svarstė apsisprendimą palikti vienam iš vaikų turtą ir testamentą pasirašė apsisprendusi. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad testamentas išreiškė ne pačios testatorės valią. Testatorės vaikų tarpusavio santykiai galėjo padėti apsispręsti, kam iš jų palikti turtą, tačiau tai niekaip neįrodo, kad ji nepasirašė testamento pas notarę arba apie jį iš viso nežinojo. Testatorius neprivalo kam nors pagarsinti savo apsisprendimo aplinkybių. Dėl šios priežasties apeliantės tikėjimasis, jog motina būtent jai paliks turtą, nėra besąlygiškas įrodymas, jog ji būtent taip ir privalėjo padaryti. Šalys pripažino, kad testatorė buvo valdinga, savo nuomonę turinti ir ją išreiškianti moteris, todėl nėra pagrindo tikėti atsakovės A. Š. , trečiųjų asmenų I. G. , Z. A. ir N. B. parodymais, kad ji siekė kuo greičiau sutvarkyti turto palikimo reikalus. Tretysis asmuo S. A. pripažino ( b.l.106, t.1), kad motina namą užrašė A. Š. dėl to, kad G. P. jo neprarastų. Taip pat jis patvirtino, kad kalba apie palikimą su pačia motina buvo dar 2005 metais, kai ji gulėjo ligoninėje. Teisme iškilo abejonių dėl to, kad apie testamentą buvo pradėta kalbėti tik po kurio laiko po motinos mirties. Tačiau tai negali būti įrodymas, jog jis buvo pasirašytas jau po testatorės mirties. Testatorius turi teisę į privatumą bei savo valios išankstinį nepagarsinimą. Apie testamentą galėjo paaiškėti tik nuvykus pas notarą dėl paveldėjimo priėmimo.

Apeliantė nurodė, kad po testamento sudarymo T. A. pati pasirašė kitus dokumentųus. Tačiau kolegija laiko, kad 2003 m. spalio 14 d pasirašyta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo ne tiek svarbus dokumentas, kaip testamentas. Iš esmės už perkamą valstybinę žemę testatorė sumokėjo 1992-11-23 ir sutarties pasirašymas iš esmės buvo tik formalumas. Be to, kartu sutartį kaip bendraturtė pasirašinėjo ir apeliantė. Kaip nurodė liudytoja V. J. , testatorė galėjo pasirašinėti iš atminties, vedant jos ranką popieriumi. Tuo tarpu testamentas yra dokumentas, susijęs su itin svarbiomis paveldėtojų teisėmis, dėl kurių gali kilti ginčas. Šiuo atveju taip ir atsitiko.

Kolegija laiko, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą. Apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo sprendime. Šioje byloje teismas buvo itin aktyvus ir proceso dalyviams padėjo surinkti įrodymus, kurių jie negalėjo gauti patys. Teismas ėmėsi veiksmų dėl liudytojos J. L. iškvietimo į posėdį, tačiau buvo nustatyta, kad ji gyvena užsienyje ir neketina grįžti į Lietuvą ( b.l.12, t.2). Tačiau bylos aplinkybės, kurias patvirtinti ar paneigti buvo šaukiama liudytoja J. L. , yra pakankamai nustatytos kitais įrodymais ( CPK 196 str.), todėl teismas pagrįstai atsisakė ją kviesti. Priešingu atveju būtų nepagrįstai vilkinamas procesas.

Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 str. 2 d.).

Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 50,74 Lt išlaidų ( b.l.60, t.2), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str. 1 d. 3 p.) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( CPK 98 str. 3 d.), kurias sudaro 1000 Lt ( b.l.91, t.2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės G. P. ( a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. Š. ( a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 50,74 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.