- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 1-26-984/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00943-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- Ž. L., A. M., L. Č.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
L. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. L. kaltinama tuo, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama kartu su A. M., L. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama padėti apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu nurodė savo AB DNB banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kad į jos banko sąskaitą būtų pervesti sukčiavimo būdu gauti pinigai, 2013-05-31 į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiosios O. S. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pačiai nukentėjusiajai pervedus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų apgaule išviliotus 3551,22 Eur (12261,64 Lt), perdavė savo AB DNB banko kortelę su prisijungimo duomenimis A. M., o pati 2013-06-02 Vilniaus g. 38, Širvintose, esančiame AB DNB banko skyriuje išgrynino 637,16 Eur (2200 Lt) ir perdavė pinigus L. Č.. Tokiu būdu padėjo apgaule įgyti svetimą – nukentėjusiajai O. S. M. priklausantį turtą – 637,16 Eur (2200 Lt), padarydama nukentėjusiajai 637,16 Eur (2200 Lt) turtinę žalą. Šioje Ž. L. veikoje yra nusikaltimų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
A. M. kaltinama tuo, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama kartu su Ž. L., L. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdama padėti apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, po to kai Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu nurodė savo AB DNB banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kad į jos banko sąskaitą būtų pervesti sukčiavimo būdu gauti pinigai, 2013-05-31 į Ž. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiosios Onos S. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), pačiai nukentėjusiajai pervedus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų apgaule išviliotus 3551,22 Eur (12261,64 Lt), paėmė Ž. L. priklausančią AB DNB banko kortelę su prisijungimo duomenimis ir 2013-05-31 – 2013-06-01 kartu su L. Č., Vilniaus g. 54, Širvintose, esančiame AB DNB bankomate per du kartus išgrynino 2896,20 Eur (10000 Lt), kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, 100 Lt pasilikdama sau kaip atlygį, o 200 Lt perduodama L. Č.. Tokiu būdu padėjo apgaule įgyti svetimą – nukentėjusiajai O. S. M. priklausantį turtą – 2896,20 Eur (10000 Lt), tokiu būdu jai padarydama 2896,20 Eur (10000 Lt) turtinę žalą. Šioje A. M. veikoje yra nusikaltimų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
L. Č. kaltinamas tuo, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su Ž. L., A. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas padėti apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, po to kai Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu nurodė savo AB DNB banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kad į jos banko sąskaitą būtų pervesti sukčiavimo būdu gauti pinigai, 2013-05-31 į Ž. L., banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios O. S. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), pačiai nukentėjusiajai pervedus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų apgaule išviliotus 3551,22 Eur (12261,64 Lt), A. M. paėmus Ž. L. AB DNB banko kortelę su prisijungimo duomenimis, 2013-05-31 – 2013-06-01, kartu su A. M., Vilniaus g. 54, Širvintose, esančiame AB DNB bankomate, per du kartus išgrynino 2896,20 Eur (10000 Lt), kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, 57,92 Eur (200 Lt) pasilikdamas sau, kaip atlygį ir 2013-06-02 Ž. L., Vilniaus g. 38, Širvintose, esančiame AB DNB banko skyriuje išgryninus 637,16 Eur (2200 Lt), paėmė juos ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu padėjo apgaule įgyti svetimą – nukentėjusiajai O. S. M. priklausantį turtą – 3533,36 Eur (12200 Lt), padarydamas 3533,36 Eur (12 200 Lt) turtinę žalą. Šioje L. Č. veikoje yra nusikaltimų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Kaltinamoji Ž. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai paskambino vyras, prisistatęs Tomo vardu, sakė nori bendrauti. Ji su sutuoktiniu kartu nebegyvena, vyksta skyrybų procesas. Jos nuomone, pažįstami galėjo duoti Tomui jos telefoną. Jie bendravo telefonu kelis mėnesius, susitikę nebuvo, nors jis ją ir kvietė į Kauną. Ji pas save jo nekvietė. Jis jai papasakojo, kad yra išsituokęs, vienas augina dukterį. Buvo siuntęs jai ir savo nuotraukų, nors jos nuomone, nuotrauka gali būtinei ir ne jo. Nuotraukose buvo šviesiaplaukis vyras. Bendrauti su juo buvo labai lengva. Palaipsniui jie įgavo vienas kito pasitikinėjimą, todėl kai jis paprašė leisti į jos sąskaitą pervesti pinigus, ji nieko blogo nepagalvojo. Jo teigimu, pinigai turėjo būti pervesti iš užsienio, sumos neįvardijo. Taip pat sakė, kad jo sąskaita areštuota, todėl į savo sąskaitą pinigų priimti negali. Jai toks prašymas jokio įtarimo nesukėlė. Tą dieną, kai buvo pervesti pinigai, ji šventė savo vardadienį, buvo išgėrusi, todėl su Tomu telefonu bendravo jos dukra A. M.. Ji leido dukrai paimti kortelę ir išgryninti prašomus pinigus. Dukra minėjo, kad kreipsis į L. Č. pagalbos, kad ją nuvežtų iki bankomato. Kaip viskas vyko, dukra papasakojo ryte. Minėjo, kad du kartu nuėmė po 5000 Lt, nes vienu metu visų pinigų neleido išgryninti bankomatas. Dar kartą ji pati bankomate išgrynino apie 600 eurų ir perdavė L. Č., kad jis nuvežtų pinigus į sutartą vietą Vilniuje. Ji pati iš tos pagalbos nieko neuždirbo. Po to Tomas jai pasakė, kad lauktų staigmenos ir greitai bendravimas su juo nutrūko. Ji mėgino dar jo ieškoti, skambinti, tačiau jo abonentas buvo nepasiekiamas.
Kaltinamoji A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje šventė mamos Ž. L. vardadienį, parėjo namo, mamos telefonas krovėsi. Mama išėjo ir ją perspėjo, kad turi ateiti žinutė iš banko ir gali jai skambti Tomas, prašė atsiliepti ir pasakyti, kad jos nėra. Ji žinojo, kad mama bendrauja su kažkokiu Tomu telefonu, bet jo niekada nebuvo mačiusi, mama pas jį taip pat niekada nebuvo nuvykusi. Paskambinęs Tomu prisistatęs vyras, labai prašė nuimti pinigus kuo greičiau nuo sąskaitos, nes teigė, jog bankas gali anuliuoti operaciją. Paklaustas iš kur tie pinigai, jis atšovė, kad ne jos reikalas ir kalbėjo labai griežtai, ėmė grasinti jai, liepė susirasti jai, kas ją nuveš iki bankomato ir išgryninti pinigus. Ji buvo išsigandusi, todėl padarė viską, kas jai buvo nurodyta. Nuvažiavo prie bankomato ir išgrynino 5000 Lt. Po nepilnos valandos prie jos priėjo vaikinas, prisistatęs nuo Tomo ir ji jam pinigus atidavė. Sau nieko nepasiliko. Paskui išgrynino dar 5000 Lt. Vyras telefonu liepė vežti pinigus į Vilnių ir prie autobusų stoties perduoti pinigus moteriai. Ją nuvežė L. Č.. Tą kartą ji perdavė 4900 Lt, už likusius pylėsi kuro, kažkiek pinigų dar liko. Jokių įtarimų toks pinigų perdavimas jai nesukėlė. Gal po pusvalandžio paskambino supykęs Tomas ir teigė, kad dingo 1000 Lt, bet ji jam paaiškino, kad moteriai perdavė 4900 Lt. Ji mamai pasakė, kad sąskaitoje dar yra pinigų likutis, bet nežino ką mama su Tomu susitarė. Jokių įtarimų toks Tomo elgesys jai nesukėlė. Ji manė, kad žmogui tiesiog reikia pagalbos. Žino tik tai, kad jis dar mamai skambino, prašė ištrinti jo siųstas nuotraukas ir liepė laukti staigmenos. Mama su tuo vyru daugiau nebendrauja.
Kaltinamasis L. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. gegužės mėn. vieną vakarą jam paskambino A. M. ir paprašė ją nuvežti į Širvintas. Teigė, kad turi išgryninti pinigus iš bankomato. Mamai pinigus pervedė jos draugas. Jis sutiko. Tą vakarą jis nežinojo kiek pinigų išgrynino A.. Kokią sumą išgrynino, pasakė tik sekančią dieną. Pinigus A. perdavė kažkokiam vyrui, atėjusiam prie parduotuvės. Kitą dieną A. prašė ją nuvežti į Vilnių. Jis sutiko. A. pinigus išgrynino Širvintose, bankomate. Jam davė pinigų kurui. Pinigus A. vežė į Vilnių ir šalia stoties pinigus perdavė moteriai, kuri pasak A. buvo Tomo pažįstama. Jam jokių įtarimų nekilo. A. jam paaiškino, kad čia mamos draugas, pinigai reikalingi remontui. Jis pagalvojo, kad gerai, A. mama susirado draugą, kuris jai padeda. Nesuprato kieno remontui pinigai skirti. Kitą kartą paskambino A. mama ir paprašė ją nuvežti į Širvintas nuimti pinigų likutį iš sąskaitos. Kadangi jis buvo sakęs, jog važiuos į Vilnių, Ž. L. paprašė pinigus nuvežti į Vilnių. Jam perdavė 1800 Lt. Jis pinigus nuvežė į Vilnių ir šalia Akropolio juos perdavė jau anksčiau matytai moteriai. Širdyje pasidarė neramu. Po kurio laiko jam paskambino A. ir pasakė, kad pas ją buvo atvažiavusi policija dėl minėtų pinigų išgryninimo, papasakojo, kad jai Tomas buvo grasinęs, todėl ji bijodama viską vykdė, ką jis jai ir mamai liepė. Jis supyko, kad jinai jam nepapasakojo anksčiau apie buvusius grasinimus, kadangi tokiu atveju, būtų atsisakęs padėti A. ir jos motinai. Nuo to laiko jis nebebendrauja su A..
Kaltinamoji Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu dėl pinigų išgryninimo ir perdavimo nepažįstamiems asmenims savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, jog nežinojo, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu. Jai į jos mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nepažįstamas vyras iš pradžių prisistatęs Romo, o vėliau Tomo vardu. Jis skambino iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priežasties, dėl kurios šis vyras skambino, ji teigė nežinanti, tačiau pasakė, kad nori su ja susipažinti. Su vyru ji bendravo tik telefonu, susitikusi nebuvo. Bendravo apie pusantro mėnesio, tačiau tik telefonu. Vyras susitikti niekuomet nesiūlė. Per pusantro mėnesio bendravimo žinojo, kad vyriškis yra išsiskyręs, jam 32 metai, augina dukrą, (duomenys neskelbtini) gimimo, vardu G.. Vyras teigė, kad gyvena Kaune. Daugiau jokių asmens anketinių ar kontaktinių duomenų ji nežino. Maždaug po pusantro mėnesio bendravimo telefonu, vyras paprašė jos pagalbos. Pasakė, kad jam reikia jos banko sąskaitos numerio. Ji pasiteiravo kam to reikia. Vyriškis nurodė, kad jo draugas, ar draugo žmona iš užsienio jam turi pervesti pinigus, kokią pinigų sumą, nenurodė. Paklausė, kodėl jo draugas pinigų negali pervesti į jo asmeninę sąskaitą, tačiau jis jai atsakė, jog banke sąskaitos neturi atsidaręs. Asmuo už pagalbą jai jokio atlygio nesiūlė. Ji sutiko padėti ir asmeniui telefonu nurodė savo sąskaitos, esančios AB DNB banke numerį (duomenys neskelbtini), kurį nusiuntė trumpąją žinute. Daugiau jokių nurodymų asmuo jai nedavė, tiesiog bendravo telefonu toliau. Kada tiksliai neprisiminė, bet lyg ir 2013-05-31, į nurodytą sąskaitą gavo 12 261,64 Lt. Iš ko buvo pervesti pinigai ji matė, tai buvo įtarime nurodyta moteris – O. S. M.. Manė, kad tai ir buvo Romo (Tomo) draugė. Tą pačią dieną kuomet gavo pinigus, jai paskambino minėtas vyras, tačiau ji su juo nekalbėjo, nurodė atsiliepti dukrai, kadangi pati šventė vardadienį ir su asmeniu bendraut nenorėjo. Dukra atsiliepė ir su asmeniu susitarė dėl pinigų perdavimo. Ją dukra apie pinigų perdavimo faktą informavo. Ž. L. davė jai savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą. Elektroninės bankininkystės duomenų daugiau nebuvo niekam perdavusi, juos turėjo su savimi. Kuomet gavo pinigus, kitą dieną elektroninės bankininkystės būdu pasitikrino iš ko jie gauti. Dukra pinigus perdavė minėto vyro nurodytiems asmenims du kartus, po 5000 Lt. Po minėto savaitgalio, vėl į jos mobilųjį telefoną paskambino Tomas ir pasakė, kad reikia iš jos banko sąskaitos nuimti likusius pinigus ir jam perduoti. Ji nuvyko į AB DNB banko skyrių, esantį Širvintų rajone ir iš savo banko sąskaitos išgrynino likusius 2200 Lt. Minėtus pinigus perdavė dukros draugui L. Č., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). L. pinigus perdavė Tomui. Nurodė L. ir Tomo telefono numerį, kad galėtų su juo susisiekti ir susitarti dėl pinigų perdavimo. L. kitą dieną turėjo vykti į Vilnių ir perduoti juos Tomui. L. perdavė mažiau negu 2200 Lt, kadangi Romas buvo nurodęs vairuotojui, atvežusiam pinigus, iš perduotinų pinigų užpilti automobiliui kuro, be to, bankas atskaitė tam tikrą mokestį nuo išgrynintos pinigų sumos. Po L. pinigų perdavimo, Tomas jai dar skambino, jie bendravo, tačiau vėliau ryšys nutrūko. Dukra A. M. pasakojo, kad vieno pinigų perdavimo metu asmuo jai davė 300 Lt ir pasakė, kad už duotus pinigus užpiltų kuro ją atvežusiam asmeniui, tam pačiam L., kuris ją iki pinigų perdavimo vietų nuvežė, o kitą dalį pasiliktų sau, už pagalbą. Iš į jos banko sąskaitą pervestų pinigų sumos 12 261,64 Lt, jai neatiteko nė vienas litas. Pati pinigų nepasisavino, kad jie gauti nusikalstamu būdu, nežinojo. Taip pat nežinojo, kad išgrynindama ir perduodama pinigus padeda nusikaltėliams. Įtarime nurodytos moters, iš kurios sąskaitos jai buvo pervesti pinigai ji nepažįsta, pati jai niekuomet neskambino ir jokių pinigų paimti nuvykusi nebuvo (1 t., 141–143 b. l.).
Kaltinamoji A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jai yra žinoma, kad jos mama, Ž. L., telefonu bendravo su kažkokiu asmeniu vardu Tomas. Jis iš pradžių buvo prisistatęs Romu. 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje, vieną vakarą mama jau ėjo miegoti ir nurodė, kad jeigu jai kas nors jai skambins į jos mobilųjį telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kad ji atsilieptų. Neprisiminė laiko, kada paskambino Tomas (Romas). Ji atsiliepė, kaip ir nurodė jai mama. Vyras klausė kur mama. Ji atsakė, kad mama išėjusi ir grįš vėliau. Paklausė ar ji galėtų ją rasti ir duoti pakalbėti, nes teigė, jog tai labai svarbu. Ji atsakė, kad negali, nes namuose yra jos mažametis brolis ir mažametė sesuo. Tada minėtas vyras jai nurodė, kad paskambins vėliau, kuomet namuose bus mama. Po pokalbio su Romu (Tomu), ji iškart informavo mamą, bet ji nurodė, kad perskambins jam vėliau. Po 10-15 minučių minėtas vyras paskambino dar kartą. Ji atsiliepė, vyras vėl pasiteiravo mamos. Ji atsakė, kad jos nėra ir kai ji grįš, perduos, kad ji jam paskambintų. Taip pat pasakė, kad eis miegoti, nes jau buvo vėlu. Po 5 minučių vyras vėl skambino, tačiau ji neatsiliepė. Po kurio laiko, vyras dar kartą skambino. Ji pasakė, kad neskambintų, nes visi namiškiai miega. Asmuo turėjo jos 12 metų sesers telefono numerį, todėl skambino ir jai. Ji telefoną išjungė. Išjungė taip pat ir mamos telefoną, o po kurio laiko vėl įjungė. Vyras vėl paskambino ir pasakė, kad tuoj į mamos sąskaitą bus pervesti pinigai ir paklausė jos, ar ji gali padėti. Nesakė kas, kada ir kokią pinigų sumą perves. Ji iš pradžių nesutiko. Tuomet asmuo pagrasino, kad žino kur jų šeima gyvena, kad jie gyvi neliks ir bus daug kraujo. Ji išsigandusi ir nežinodama ką daryti, prikėlė mamą ir padavė jai telefoną kalbėti su Romu (Tomu), tačiau buvo blogas ryšys ir jie nepasikalbėjo. Ji mamai pasakė apie Romo (Tomo) grasinimus, tačiau ji nepatikėjo. Minėtas vyras skambino nesiliaudamas. Prašė padėti, kad bankas neanuliuotų dalies pervestos pinigų sumos. Paminėjo, kad iki tam tikros valandos juos reikia nuimti nuo sąskaitos pinigus, kadangi operacija bus anuliuota. Paklausė ar ji turi draugą, kaimyną, kuris galėtų ją nuvežti iki bankomato. Ji atsakė, jog gali padėti, tačiau paaiškino, kad nežino, ar draugas sutiks jai padėti. Skambinęs asmuo pasakė nuvažiuoti iki AB DNB banko bankomato ir nuimti 5000 Lt. Tada ji laukė jo skambučio. Jai padėti ir ją pavėžėti sutiko jos draugas L. Č.. Romas (Tomas) pasakė, kad pinigus jam reikės perduoti Vilniuje, todėl laukė jo tolimesnių nurodymų. Su mamos žinia, paėmė jos banko kortelę. PIN kodą ji žinojo. Su draugu L. nuvyko į Širvintas, prie AB DNB bankomato ir iš mamos banko kortelės sąskaitos nuėmė 5000 Lt. Prieš nuimant pinigus matė, kad mamos banko sąskaitoje buvo 12 261,64 Lt. Iš kur atsirado pinigai, jai nebuvo žinoma. Mama dirbo, tačiau atlyginimo negaudavo, nes buvo tik praktikantė. Kuomet išgrynino pinigus, su draugu L. laukė Širvintose, prie prekybos centro „Norfa“. Minėtas vyras jai paskambino į jos mobilųjį telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė iš nuimtų pinigų pasiimti 300 Lt, duoti draugui pinigų už kurą, o kitus pasidalinti, tačiau ji teigė nesutikusi. Romas (Tomas) teigė, kad pinigų atvažiuos paimti jo draugas, tačiau draugo duomenų nenurodė. Ji pasakė kur yra su L. ir gavo nurodymą ten laukti. Maždaug po valandos prie jos draugo L. automobilio priėjo 25-26 metų amžiaus, šviesių palukų, neaukštas, liekno kūno sudėjimo vyras. Jis vilkėjo šviesius marškiniais, tamsias kelnes. Ypatingų šio asmens žymių ji neįsidėmėjo. Vyras prisistatė Romo (Tomo) draugu, tačiau savo vardo nenurodė. Ji perdavė jam visus pinigus, sau nepasiliko. Paėmęs pinigus vyras atsisveikino ir nuėjo. Kitą dieną vėl į jos mobilųjį paskambino Romas (Tomas) ir pasakė, kad nuvyktų nuimti 5000 Lt. Ji su draugu L. tame pačiame bankomate nuėmė nurodytą pinigų sumą ir vyko į Vilnių, prie autobusų stoties, nes tokį nurodymą buvo davęs Romas. Pasak Romo, pinigus turėjo ateiti pasiimti moteris. Jie nuvyko į Romo nurodytą vietą. Prie jų priėjo 37-38 metų amžiaus, neaukšta, vidutinio kūno sudėjimo, juodų garbanotų plaukų moteris. Kitų žymių ji neįsidėmėjo. Moteris teigė, kad ją atsiuntė paimti pinigus. Ji pinigus jai ir perdavė. Ji padėkojo ir išėjo. Moteris buvo viena, atėjo pėsčiomis. Tada ji su L. grįžo į namus. Antrąjį kartą Romas (Tomas) nurodė pasilikti 100 Lt, todėl jie taip ir padarė. Kuomet grįžo namo, vėl paskambino Romas (Tomas) ir pasakė, kad dingo kažkiek kupiūrų. Kiek prisiminė, 5 kupiūros po 200 Lt. Ji pasakė, kad jie yra sąžiningi ir perdavė 4900 Lt, kaip jis ir nurodė. Romas dar paprašė, kad iš mamos mobiliojo telefono ištrintų jo mobilaus ryšio telefono numerį ir jo nuotraukas, nes buvo mamai siuntęs. Ji to nedarė, nes tai mamos reikalas. Po įvykio, mamos teiravosi apie Romą, tačiau ji apie Romą kalbėti vengė. Padėdama Romui negalvojo, kad daro nusikalstamą veiką (1 t., 168–171 b. l.).
Papildomos apklausos metu A. M. paaiškino, kad prisipažįsta, kad grynino iš mamos banko kortelės pinigus ir perdavė juos nepažįstamam asmeniui, tačiau ji nežinojo, kokiu būdu gauti pinigai (1 t., 176–177 b. l.).
Kaltinamasis L. Č. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi jo teigimu, jis nežinojo, kokiu būdu buvo gauti pinigai, kurie buvo pervesti į Ž. L. sąskaitą. A. M. jis pažįsta, su ja daugiau nebendrauja. Ž. L. pažįsta, kadangi ji yra A. mama, su ja taip pat nebendrauja. L. Č. teigimu, 2013 m. vasarą jam paskambino A. M., prašė pagalbos. Nurodė, kad reikia iš bankomato, su jos mamos, Ž. L. banko kortele nuimti pinigų ir kažkam perduoti. Kiek suprato, A. mama pati davė jai savo banko kortelę ir paprašė išgryninti pinigus. Jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių pati Ž. negalėjo to padaryti. Padėti A. M. jis sutiko. Mamos vardu registruotu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko jos pasiimti į A. namus ir tuomet nuvyko prie Širvintose esančio prekybos centro „Norfa“, prie kurio buvo AB DNB banko bankomatas. A., pasinaudodama mamos kortele, jame grynino pinigus. A. buvo užsiminusi, kad reikia išgryninti apie 12 000 Lt, tačiau išgrynino tik 5000 Lt, nes daugiau pinigų neleido išgryninti bankomatas. Iš kur pas A. mamą sąskaitoje buvo tokios pinigų sumos, jis nežinojo ir pats nesiteiravo. A. buvo užsiminusi, kad mamos draugas jai perveda pinigų. A. iš išgrynintų 5000 Lt davė jam degalams, tačiau neprisimena kokią pinigų sumą. Už degalus sumokėjo apie 100 Lt. Tuomet į A. mobilųjį telefoną paskambino kažkoks vyras ir pasakė pinigus nuvežti į Vilnių. Po kurio laiko A. vėl paskambino minėtas vyras ir pasakė, kad pats arba kažkas atvažiuos paimti pinigus. Už pinigų nuvežimą į Vilnių žadėjo 500 Lt. Jie automobilyje laukė prie to paties prekybos centro „Norfa“, prie kurio A. grynino pinigus. Maždaug 22 val. prie jo automobilio priėjo nepažįstamas vyras. Jis nežino, ar A. jį pažinojo, mano, kad ne. Vyras prisistatė Tomo vardu. A. jam padavė pinigus ir vyras pasišalino. Jis nežino, ar vyras atvyko automobiliu, ar pėsčiomis, automobilio nematė. Vyras buvo vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų plaukų, apie 40 metų amžiaus. Smulkesnių detalių negali apibūdinti, kadangi viskas įvyko labai greitai. Tuomet vyko atgal namo. Po poros dienų jam vėl paskambino A. ir pasakė, kad vėl reikia perduoti pinigus ir juos nuvežti į Vilnių. Jis vėl atvyko A. pasiimti. Nuvyko prie Širvintose esančio prekybos centro „Norfa“, kur AB DNB bankui priklausančiame bankomate, pasinaudodama mamos kortele A. išgrynino pinigus. A. išgrynino vėl apie 5000 Lt. A. buvo nurodyta vykti į Vilnių, jis tik vairavo automobilį kur ji jo prašė. Jai buvo nurodyta perduoti asmeniui pinigus prie autobusų stoties. Atvykus į Vilnių, A. vėl skambino tas pats vyriškis ir pasakė, kad prie jų automobilio prieis moteris. Po kelių minučių, prie Vilniaus stoties, prie automobilio priėjo apie 40 metų amžiaus neaukšta, stambaus kūno sudėjimo, garbanotų plaukų, moteris. A. jai perdavė pinigus, ji padėkojo ir jie atsisveikino. Tuomet su A. važiavo atgal namo. Antrąjį kartą, kuomet vyko į Vilnių, A. išgryninusi pinigus jam pasakė užsipilti degalų pilną baką. A. už kurą sumokėjo 200 Lt, iš išgrynintų pinigų. Po poros dienų paskambinusi jam Ž. L. prašė ją nuvežti į Širvintas. Jis sutiko. Jam davė 40 Lt. Jis atsitiktini užsiminė, kad kitą dieną vyks į Vilnių. Tuomet Ž. jo paprašė išgrynintus pinigus perduoti jam jau matytai moteriai, kuriai pinigus jie perdavė su A.. Ž. nurodė, kad ji Tomui davė jo (Luko) telefono numerį ir jis su juo susisieks. Tomas jam paskambino sekančią dieną, prieš išvažiuojant į Vilnių. Jie susitarė susitikti 12 val. prie Vilniaus Akropolio. Tomo teigimu, pinigus turėjo ateiti pasiimti moteris. Daugiau nurodymų Tomas nedavė. Jam atvykus prie Vilniaus Akropolio, jam paskambino moteris, kuri teigė jo laukianti prie pagrindinio įėjimo. Kadangi tai buvo ta pati moteris, kuriai pinigus su A. perdavė antrą kartą, jis ją atpažino. Visus pinigus, kuriuos liepė perduoti Ž., jis padavė tai moteriai. Telefono numerio iš kurio jam skambino minėta moteris jis neturi. Iš kur ir kokiu būdu buvo gauti Ž. prašomi perduoti pinigai, ar A. perduodami pinigai, jam nežinoma. Jis norėjo A. padėti, darė paslaugą, neįtarė ir nemanė, kad kažkas sukčiauja, o jis jiems padeda. Ž. tuo metu nedirbo, nemano, kad tokias pinigų sumas, kurias grynino pati ir jos dukra galėjo gauti, kaip darbo užmokestį už tam tikrą darbą. A. mama Ž. tą asmenį, savo draugą, kuris čia viską organizavo, tikrai pažinojo. Pati Ž. sakė, kad tas Romas, kuris prisistatė pradžioje Tomo vardu, atvykdavo pas ją į namus atsigerti kavos. Ar A. yra mačiusi minėtą Romą (Tomą), nežino. Kaip A. mama susipažino su savo draugu ir kiek laiko bendravo, jis taip pat nežino. Jis pats Romo (Tomo) nematė (2 t., 11–13 b. l.).
Papildomos įtariamojo apklausos metu L. Č. paaiškino, kad prisipažįsta, jog kartu su A. grynino iš jos mamos, Ž. L. banko kortelės pinigus ir perdavė nepažįstamam asmeniui, o taip pat nepažįstamam asmeniui perdavė Ž. L. perduotus jam pinigus, tačiau pats nežinojo kokiu būdu buvo gauti pinigai (2 t., 18–19 b. l.).
Nukentėjusioji O. S. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2013-05-24 apie pietus, tiksliai valandos neprisimina, į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, prisistatė tyrėju M., kuris pasakė, kad iš jos banko sąskaitos yra „plaunami“ pinigai, kad sulaikytas asmuo, kuris nuėmė iš jos sąskaitos 3000 Lt. Minėtas vyriškis tik paskambinęs pasakė jos asmens kodą, adresą, namų telefono numerį, žinojo įvairius jos asmens duomenis. 2013-05-24 pašto dėžutėje rado pranešimą – nutarimą iš Generalinės prokuratūros, iš „Swedbank“ banko įspėjimą dėl saugumo parametrų pakeitimo. Po kelių dienų paskambinęs vyriškis prisistatė N. ir paprašė jos bendradarbiauti. Vyriškis nurodė, kad visos jos išlaidos bus kompensuotos po tyrimo. Jai skambino po kelis kartus per dieną, ryte ir vakare, teigė, jog yra tiriamas nusikaltimas. 2013-05-29 pirmą kartą ji pervedė iš savo „Swedbank“ sąskaitos, į AB DNB banko sąskaitą, išduotą A. J. vardu 6036 Lt. Vėliau pervedė įvairias pinigų sumas (iki 2013-06-18) iš įvairių banko sąskaitų, išduotų jos vardu, į vyro nurodytas sąskaitas, išduotas įvairiems asmenims, tarp jų ir Ž. L. į AB DNB banko sąskaitą. Kai pervedė ir atidavė visus pinigus, daugiau minėtas vyras jai nebeskambino. Po kiek laiko suprato, kad yra apgauta (1 t., 18–21 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-05-31 iš O. S. M. banko sąskaitos į Ž. L. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 12 264,64 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant – „už būsto renovacijos darbus“ (1 t., 82 b. l.).
2013-07-22 AB DNB banko pateiktas Ž. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2013-05-31 iš O. S. M. banko sąskaitos į Ž. L. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesti 12264,64 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant – „už būsto renovacijos darbus“. O taip pat matyti pinigų gryninimo faktai, užfiksuoti 2013-04-15 apžiūros protokole (1 t., 122, 125–127 b. l.).
Ž. L. neteista (1 t., 134 b. l.), 2015-11-23 bausta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo (1 t., 136–137 b. l.), psichiatrinio gydymo įstaigoje registruota dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį (1 t., 131 b. l.), narkologinėje įskaitoje įrašyta dėl priklausomybės nuo alkoholio sindromo (1 t., 131 b. l.).
A. M. neteista (1 t., 159), administracine tvarka nebausta (1 t., 161 b. l.), psichiatrinio ir narkologinio gydymo įskaitoje neįrašyta (1 t., 157 b. l.).
L. Č. neteistas (2 t., 3 b. l.), administracine tvarka nebaustas (2 t., 5 b. l.), psichiatrinio ir narkologinio gydymo įskaitoje neįrašytas (1 t., 184 b. l.).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Sukčiavimo (LR BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012; 2K-328-895/2015).
Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama, kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-133/2010; Nr. 2K-7-322/2013; 2K–151/2014; 2K-328-895/2015). Sukčiavimo nusikaltimo padariniai reiškiasi svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu ir tai lemia turtinės žalos nukentėjusiajam padarymą.
Pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame LR BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose LR BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, be to, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos LR BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (LR BK 24 straipsnio 1 dalis) dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-05-31 nukentėjusioji O. S. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įtikinta, iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į Ž. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, pervedė 3551,22 Eur (12261,64 Lt). Ž. L., prašoma vyriškio, prisistačiusio Romu (Tomu), su kuriuo bendravo tik telefonu, pasakė jam savo banko sąskaitos numerį neva tam, kad jo draugas ar draugo žmona galėtų jam pervesti pinigus buto remontui. Vėliau to paties vyro nurodymais dėl pinigų jam, ar kitiems asmenims perdavimo, perdavė savo AB DNB banko kortelę su prisijungimo duomenimis A. M., kuri 2013-05-31 – 2013-06-01 kartu su L. Č. Vilniaus g. 54, Širvintose, esančiame AB DNB bankomate per du kartus išgrynino 2896,20 Eur (10000 Lt), kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Dar 637,16 Eur (2200 Lt) 2013-06-02 Vilniaus g. 38, Širvintose, esančiame AB DNB banko skyriuje išgrynino pati Ž. L. ir perdavė pinigus L. Č., kuriuos jis taip pat perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų bendravęs su nukentėjusiąja O. S. M. ar atlikęs kokius nors veiksmus, įtakojusius nukentėjusiosios apsisprendimą pervesti pinigus į Ž. L. sąskaitą. Nei vienas iš kaltinamųjų nei teisiamojo posėdžio metu, nei apklausti ikiteisminio tyrimo metu nenurodė žinoję pinigų kilmę. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad buvo priešingai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra nustatytas subjektyvusis sukčiavimo požymis – apgaulės faktas. Kadangi nei vienas iš kaltinamųjų nežinojo pinigų kilmės, tai yra nesuvokė, kad pinigai, kuriuos jie išėmė iš Ž. L. banko sąskaitos ir perdavė nepažįstamiems asmenims įgyti nusikalstamu būdu, nesuvokė turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingo pobūdžio ir nesiekė panaudodami apgaulę tokią turtinę naudą gauti, todėl nėra pagrindo konstatuoti kaltinamųjų tyčios. Kadangi kaltinamieji nesuvokė padedantys kitiems asmenims daryti nusikalstamą veiką, tarp jų nebuvo bendro susitarimo daryti nusikalstamą veiką, todėl negali būti konstatuojamas ir kaltinamųjų bendrininkavimas, pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį.
Kaltinamųjų veiksmuose nenustačius objektyviojo ir subjektyviojo sukčiavimo požymių, kaltinamieji išteisinami, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Išteisinus kaltinamuosius, nukentėjusiosios O. S. M. ieškinys dėl 3551,22 eurų turtinės žalos priteisimo, atmestinas, nes nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų. Atitinkamai atmestina ir civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. L. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
A. m. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
L. č. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiosios O. S. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atmesti.
Kardomąsias priemones – Ž. L. 2013-07-05 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. M. 2015-11-24 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir L. Č. 2016-01-15 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.