Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo L. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje L. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 245 straipsnyje, BK 245 straipsnyje, 245 straipsnyje, padarymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, L. K. laikinai sulaikytas 2012-03-05. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 mėnesiams.

Teismas pažeidė ir Senato nutarimo 4 dalies 1 punktą bei BPK 121 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamoje nutartyje nepasisakė ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, net tokių duomenų pakankamumas dar nėra pakankamas pagrindas skirti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę.

Teismas taip pat pažeidė Senato nutarimo 8 dalį, nes tik formaliai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nurodo, jog jis turi nuolatinė gyvenamąją vietą, jį sieja glaudūs socialiniai ryšiai, jis vedęs, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, kuriuos jis auklėja ir išlaiko. Jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Todėl nepagrįstas, pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją ir rodantis teismo šališkumą, yra teismo teiginys, kad jis pragyvenimui lėšas gauna iš nusikalstamų veikų.

Be to, teismas neatsižvelgė į Senato nutarimo 13 punkte nurodytą išaiškinimą. Nurodo, jog paskutiniai veiksmai su juo buvo atliekami tik formaliai, sprendžiant suėmimo klausimus, tačiau realiai jokių aktyvių veiksmų daryta nebuvo.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė suimto kaltinamojo L. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo L. K. skundas atmestinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria kaltinamajam L. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Priešingai nei teigia kaltinamasis, iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas pasisakė dėl byloje esančių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad L. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumo. Teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą įtari L. K. padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra surašyti kaltinamajame akte, kuris kartu su bylos medžiaga yra perduoti teismui. Todėl atmetami kaip nepagrįsti kaltinamojo skundo teiginiai dėl BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo ir Senato nutarimo 4 punkte išdėstytų reikalavimų nesilaikymo.

Neatitinkantis tikrovei yra kaltinamojo skundo teiginys, kad teismas nesilaikė Senato nutarimo 8 punkte išdėstytų reikalavimų ir neįvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamojo minimas Senato nutarimo 8 punktas ir BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostata yra taikomos tuo atveju, kai kaltinamajam skiriamas arba pratęsiamas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu - bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas L. K. tokio pagrindo buvimo nenustatė ir skundžiamoje nutartyje jo nenurodė. Todėl nepagrįstas kaltinamojo skundo teiginys dėl Senato nutarimo 8 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymo ir BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo.

Apygardos teismas, pratęsdamas L. K. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) ir šių pagrindų buvimą skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo.

BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Senato nutarimo „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

L. K. kaltinamas 7 nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių 4 priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Sunkūs nusikaltimai yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. L. K. praeityje teistas, kaltinamas padaręs naujas nusikalstamas veikas neišnykus teistumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. anksčiau buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (įpareigojant nesilankyti pasienio ruože) ir dokumentų paėmimas, kurias jis nuolat pažeidinėjo (11 kartų buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai nepranešęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams, 3 kartus buvo sustabdytas pasienio ruože). Be to, byloje yra duomenys, kad dėl tyčinių L. K. veikų atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai. Taigi šios aplinkybės, o taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas L. K. sunkumas ir pobūdis duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl teisinga ir pagrįsta apygardos teismo išvada dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvimo.

Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad neatitinka tikrovės kaltinamojo skundo teiginys, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kaltinamasis L. K. pragyvenimui lėšas gauna iš nusikalstamų veikų. Toks teiginys skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nenurodytas. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas kaltinamojo skundo teiginys dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir teismo šališkumo.

BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Byloje yra duomenys, jog L. K. 2010-06-23 buvo teistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, jog kurstė duoti melagingus parodymus. Ši aplinkybė yra pagrindas manyti, kad L. K., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, todėl suėmimo terminas jam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs L.K. suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Nors kaltinamasis skunde teigia, kad buvo pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas BPK 11 straipsnyje, tačiau aukštesnysis teismas tokio pažeidimo nenustatė.

BPK 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas, pratęsdamas L. K. suėmimo terminą, nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus ir pagrįstai konstatavo, kad esant minėtiems pagrindams yra pagrindas manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Todėl BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas pažeistas nebuvo.

Nustačius aukščiau aptartus suėmimo pagrindus, kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai apie jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius bei sveikatos būklę negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Iš prie skundo pridėto medicininio pažymėjimo matyti, kad L. K. yra diagnozuoti susirgimai, kurie gali būti gydomi jo laikymo vietoje.

Taip pat nepagrįstas kaltinamojo skundo teiginys, kad teismas turėjo atsižvelgti į Senato nutarimo 13 punkte nurodytą išaiškinimą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad reikalavimas teismui patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, o jei jie nebuvo atliekami, aiškintis, dėl kokių priežasčių tai nebuvo daroma, yra taikomas tada, kai baudžiamoji byla yra ikiteisminio tyrimo stadijoje. L. K. baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teismui šiuo atveju netaikomi Senato nutarimo 13 punkte išdėstyti reikalavimai.

Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra numatytas 2012 m. birželio 18 d., bylos vilkinimo faktų nenustatyta.

Be to, kaltinamasis skunde teigia, kad teismas pažeidė Konstitucijos 20 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, tačiau tokių savo teiginių nekonkretizuoja ir neargumentuoja. Aukštesnysis teismas negali teisiškai įvertinti tokių nekonkrečių ir nemotyvuotų kaltinamojo skundo teiginių, todėl juos atmeta kaip deklaratyvius.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam L. K. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Aukštesnysis teismas Konstitucijos, EŽTK bei BPK reikalavimų pažeidimų nenustatė. Tenkinti kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo L. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.