Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šios bausmės neatlikęs, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. J. K. pateikė dokumentą, patvirtinantį proceso išlaidų, patirtų dėl automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo, atlyginimą (b. l. 30 – 32, 33).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas V. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai pilnai įrodo, jog kaltinamasis V. G. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. G. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Praeityje V. G. yra teistas, paskirtos bausmės neatlikęs, nes Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės piktybiškai nevykdė, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. Kadangi šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau paskirtų baudų nemoka (b. l. 76 – 113). V. G. yra nedirbantis, (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių, turintis mažamečių vaikų, tačiau duomenų, kad kaltinamasis juos augina bei išlaiko, byloje nėra (b. l. 69, 115). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 114). Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 57 – 58, 63 – 65). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; b. l. 70 – 75).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. G. asmenybę, aplinkybę, kad šiuo metu kaltinamasis atlikinėja realią trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bausmė, savo dydžiu artima laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kaltinamojo V. G. baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis V. G. įvykdė neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pakeistos 90 parų arešto bausmės, t. y. nusikalto bausmės atlikimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė ir neatliktoji bausmė bendrinamos vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalies taisyklėmis, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos didesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktosios bausmės pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Kadangi kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo dienai yra neatlikęs 37 arešto parų, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisyklėmis, 1 arešto para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis V. G. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. 21 val. 20 min. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. 13 val. 20 min. (b. l. 51 – 53, 54). Šis laikas įskaitomas į V. G. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam V. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis V. G. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Taigi jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog V. G. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Ypač svarbu pažymėti bei įvertinti, jog kaltinamasis tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė jau nebe pirmą kartą. Praeityje jis jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 76 – 113). Tokia aplinkybė leidžia spręsti, jog V. G. nesugebėjo pasimokyti iš savo neigiamos patirties ir vėl pasirinko teisei prieštaraujantį bei visuotinai smerkiamą elgesio modelį, todėl dabar jis ir turi prisiimti visas tokio savo elgesio pasekmes. Vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokuroro pasiūlytam laikui – 1 metams 6 mėnesiams.

Kaltinamasis V. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – J. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo V. G. vairuotas automobilis „Volkswagen Touareg“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, automobilis „Volkswagen Touareg“ nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (b. l. 24 – 25, 26, 42 – 45, 57 – 58, 63 – 65). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Volkswagen Touareg“ negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog 2021 metų rugsėjo mėnesį lengvojo automobilio „Volkswagen Touareg“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo V. G. vairuoto automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM buvo 4 131,70 Eur, o kaina su PVM – 5 230 Eur (b. l. 23). Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje, kuria teismas toliau ir vadovaujasi. Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, kaltinamajam V. G. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią 5 230 Eur sumą.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66 – 67). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam V. G., išlaidos yra 101,27 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis. Gi BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes V. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo bausmę pataisos namuose, gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi, byloje nėra detalių duomenų apie šio kaltinamojo turtinę padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pakeistos ir neatliktos bausmės dalį, ir paskirti V. G. galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti V. G. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. 21 val. 20 min. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. 13 val. 20 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Touareg“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 5 230 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6610.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.