- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-78-354/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11232-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskyrė 90 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. paskirtas 60 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 25 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 80 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 18 d. 22.00 val. iki 2019 m. kovo 20 d. 12.40 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai ir laikant, kad yra atliktos 2 arešto paros. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 25 d. ir tą pačią dieną patvarkymu perduotas vykdyti.
2019 m. gegužės 7 d. Telšių apylinkės teisme gautas nuteistojo V. D. gynėjos advokatės K. Adomavičienės prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio. Telšių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė V. D. gynėjos advokatės K. Adomavičienės prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, motyvuojant tuo, kad prašyme nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. D. gynėja advokatė K. Adomavičienė skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Skunde teigiama, kad pateikiant prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir pratęsimo buvo pateiktas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas, kuriame yra fiksuota, kad dar 2019 m. balandžio 23 d. V. D., siekdamas, kad jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, pateikė turtinę padėtį patvirtinančią metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Teismui pateikiamas ir 2019 m. balandžio 23 d. prašymas teikti antrinę teisinę pagalbą, kurį V. D. padėjo užpildyti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja L. S.. Gynėja teigia, jog akivaizdu, kad V. D. į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir pratęsimo, kreipėsi nepraleidęs įstatyme numatyto termino, išreiškė prašymą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti per kuo trumpesnį laiką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo V. D. gynėjos advokatės skundą ir naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.
Baudžiamojo proceso terminams reglamentuoti yra skirtas visas BPK VII skyrius, kuris apibrėžia terminų paskirtį, skaičiavimą, jų laikymąsi ir praleisto termino atnaujinimo tvarką. BPK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad neįsiteisėjusio Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio nuorašą V. D. gavo 2019 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 89), taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, apeliacinis skundas dėl minėto nuosprendžio galėjo būti paduotas iki 2019 m. balandžio 24 d. 24 val., tačiau apylinkės teisme prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti buvo gautas tik 2019 m. gegužės 7 d. (1 t., b. l. 94). Sutiktina su skundo argumentais, kad V. D. dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi ne 2019 m. balandžio 25 d., o 2019 m. balandžio 23 d. (1 t., b. l. 106–108), tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 3 dalyje numatytas nuosprendžio apskundimo 20 dienų terminas yra skirtas būtent pateikti apeliacinį skundą, nesutinkant su priimtu nuosprendžiu, o ne per šį terminą kreiptis teisinės pagalbos. Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog V. D. nesutinkant su priimtu teismo nuosprendžiu ir neturint pakankamai teisinių žinių bei lėšų, pastarasis galėjo iš karto kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o ne laukti beveik paskutinės dienos, kada yra galima apskųsti teismo nuosprendį. Pažymėtina, kad pats V. D. turėjo imtis efektyvių priemonių savo teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, tačiau jis nesirūpino savo tinkamu teisių įgyvendinimu, nei nuteistasis, nei jo gynėja nenurodė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios įgyvendinti savo teisę į apeliaciją arba kodėl nuteistasis negalėjo anksčiau kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo.
Teismo vertinimu, nuteistasis V. D., pasirinkdamas nepateisinamą delsimą kreiptis dėl teisinės pagalbos, iš esmės prisiėmė tokio savo elgesio galimai kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, t. y. apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta nuosprendžio apskundimo tvarka, kuriai suprasti nereikia jokių teisinių žinių, tuo labiau, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. D. yra jau ne kartą teistas ir jam buvo žinomi nuosprendžio apskundimo terminai (1 t., b. l. 34–37). Apygardos teismas sprendžia, kad nuteistojo V. D. pasirinktas elgesio variantas, delsimas veikti operatyviai rodo, jog termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė išimtinai subjektyvios, nuo pačio nuteistojo valios priklausiusios priežastys, todėl skunde nurodomos aplinkybės neva apskundimo terminas buvo praleistas dėl teisinių žinių trūkumo nelaikytinos svarbia priežastimi.
Nesant objektyvių duomenų, kad nuteistasis V. D. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nėra jokio pagrindo skunde išdėstytais motyvais naikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį, nes baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. D. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.