Utenos apylinkės teismo įsakymas

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinama tuo, kad būdama atsakinga už mažamečių savo vaikų V. F., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. F., gimusio (duomenys neskelbtini) auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai gniuždydama vaikus, o būtent: nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. sausio 23 d. 12 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kiekvieną kartą paaiškėjus jos mažametės dukros V. F., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. F., gimusio (duomenys neskelbtini) elgesiui, kuris jos netenkino, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį mušė diržu suduodama ne mažiau kaip penkis, bet ne daugiau kaip dešimt smūgių nepilnamečiams vaikams per užpakalį, kojas bei delnu per veidą, taip sukeldama mažamečiams vaikams fizinį skausmą, taip pat 2017 m. sausio 23 d., apie 12 val., bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu smurtaudama prieš savo mažametę dukrą V. F., tyčia sudavė jai diržu ne mažiau, kaip du kartus per užpakalį ir vieną kartą per kojas, taip sukėlė nukentėjusiajai V. F. fizinį skausmą, sakė, kad dukra jai nereikalinga ir liepė jai eiti gyventi į vaikų namus, tokiu būdu sistemingai vartodama fizinį smurtą ji piktnaudžiavo motinos teisėmis fiziškai gniuždydama savo mažamečius vaikus ir jiems sukėlė fizinį skausmą,

tai yra, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

O. F. dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinama, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji su vyru V. F. ir trimis vaikais – V., kuriai yra (duomenys neskelbtini), V., kuriam yra (duomenys neskelbtini) ir B., kuriai yra (duomenys neskelbtini), gyvena vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini). Jos duktė V., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, jau antrus metus mokosi prastai, dėl mokslų tarp jų nuolat kyla konfliktai, ji verčia dukterį mokytis, nori, kad ji mokytųsi geriau. Nuo 2016 m. mokslo metų pradžios V. pradėjo dar prasčiau mokytis ir ėmė nuolat meluoti. Ji meluoja apie viską. Ji nežinojo kito būdo, kaip sudrausminti savo dukterį V., kaip priversti ją nemeluoti, mokytis, todėl maždaug nuo 2016 m. mokslo metų pradžios ėmė ją „auklėti“, tai yra mušti diržu. Kai V. jai meluodavo ir ji netekdavo kantrybės, prarasdavo savitvardą, tuomet mušdavo diržu. Diržu ją mušdavo maždaug vieną kartą per savaitę, mušdavo tik per užpakalį, į jokias kitas kūno vietas diržu nemušdavo, kartais galėdavo pataikyti į ranką, jei ji ranka dengdavosi užpakalį. Mušdavo stipriai, diržu suduodavo nuo 5 iki 10 kartų. Kai ją mušdavo, dukra verkdavo, sakydavo, kad jai skauda, tuomet ji pasakydavo, kad nereikia meluoti. Kartais, tačiau labai retai diržu ji mušė ir savo sūnų V., nes jis taip pat pradėjo meluoti. Jį diržu mušė maždaug kartą per mėnesį. Mažiausios dukros niekada nemušė. 2017 m. sausio 23 d. apie 13 val., jos vyrui paskambino V. mokytoja ir pasakė, kad V. išleidžia namo, nes jai skauda pilvą. Vyras atvežė V. iš mokyklos namo, tačiau iš jos elgesio ji matė, kad pilvo jai neskauda, todėl V. paklausė, ar jai iš tiesų skauda pilvą, ar mokykloje buvo kontrolinis, arba ji vėl gavo dvejetą. Į tai duktė V. atsakė, kad anglų kalbos pamokoje ji gavo dvejetą, nes blogai atliko kontrolinį darbą. Tą pačią dieną apie 18 val. ji patikrinusi V. elektroninį dienyną pamatė anglų kalbos mokytojos įrašą, kad V. pamokoje iš viso neatlikinėjo kontrolinio darbo, tada patikrinusi V. anglų kalbos pratybų sąsiuvinį rado įrašytą dvejetą ir pastabą, kad V. pamokoje iš viso neatlikinėjo kontrolinio. Tuomet ji V. paklausė, kaip visa tai suprasti, o V. vėl ėmė meluoti. Ji labai supyko, kad V. jai vėl meluoja, prarado savitvardą, paėmė diržą ir kambaryje primušė V. diržu. Diržu mušė per užpakalį ir sudavė daugiau nei 5, tačiau mažiau nei 10 kartų. V. mušama verkė ir prašė jos nemušti. Kai ji primušė V., liepė sėsti prie stalo ir padaryti tą anglų kontrolinį darbą. V. iš karto tą kontrolinį darbą padarė. Tą dieną viskas taip ir pasibaigė. Kitą dieną, 2017 m. sausio 24 d., V. į mokyklą nėjo, nes jai skaudėjo pilvą. Apie 11 val., ji pasakė V., kad grįždama iš Darbo biržos ji planuoja užeiti į mokyklą pas anglų kalbos mokytoją ir pakalbėti su mokytoja apie ją. Tačiau į mokyklą vykti ji neketino, norėjo tik pagąsdinti V., kad ji imtų mokytis anglų kalbos. Taip pasakiusi V. ir palikusi visus vaikus namuose, ji kartu su vyru iš namų išėjo. Apie 12 val. sūnus V. paskambino telefonu tėčiui, jos vyrui, ir verkdamas pasakė, kad V. išėjo iš namų į vaikų namus, ir kad jo nepaėmė, nes jam reikėjo likti su jaunesne sese. Namo su vyru ji grįžo iš karto, V. namuose nerado. Tada ji išėjo į vaikų namus, esančius (duomenys neskelbtini) jos ieškoti. V. ji rado vaikų namuose. Vėliau ten atvyko vaikų teisių apsaugos specialistė J. M.. Ji bendravo su šia specialiste ir su vaikų namų direktore, sužinojo, kad duktė iš namų išėjo ir kreipėsi į vaikų namus dėl to, kad ji ją primušė. Su V. vaikų namuose ji nebendravo, tačiau direktorė ir vaikų teisių apsaugos specialistė jai paaiškino, kad duktė bijo grįžti namo ir tą dieną liks vaikų namuose. V. laikinai globoja jos sesuo A. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad mušė savo dukrą V. ir kad kartais mušdavo sūnų V. ji labai gailisi, labai dėl to išgyvena. Ji nori patikslinti, kad sūnų V. mušti diržu pradėjo maždaug tuo pačiu metu, kaip ir V., nuo 2016 m. mokslo metų pradžios. Ji mušdavo retai, maždaug kartą per mėnesį. Mušdavo diržu tik per užpakalį, suduodavo diržu iki 5 kartų. Dėl to, kad mušdavo sūnų V. ir dukterį V., ji labai nuoširdžiai gailisi, supranta, kad elgėsi netinkamai, todėl dabar bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, priima visą pagalbą, lankosi pas psichologą, mokosi tinkamai auklėti vaikus nenaudojant smurto, stengiasi grąžinti V. namo į šeimą. Juos mušdavo, kai prarasdavo savitvardą, ją tėvai augindami taip pat ją mušdavo diržu, todėl ji manė, kad vaikus galima išauklėti tik tokiu būdu. Ji suprato, kad labai klydo, labai dėl to gailisi ir daugiau niekada nemuš savo vaikų. Domėsis, tarsis su specialistais, kaip vaikus auklėti jų nemušant ir nenaudojant jokio smurto. Taip pat ji nori paaiškinti, kad visus savo vaikus ji labai myli, nei vieno iš jų neišskiria, visais rūpinasi vienodai, visiems nuperka vienodai ir po lygiai, visi vaikai yra prižiūrėti, aprengti, pavalgę, ji ir vyras rūpinasi ir vaikų laisvalaikiu. Psichikos ligomis ji nėra sirgusi, psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra registruota, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi (b. l. 129–131, 136).

O. F. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 163 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, baudžiamojoje byloje įrodo:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo A. V. 2017 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ užfiksuoti duomenys, kad 2016 m. sausio 26 d. gautas Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. G. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje nepilnametės V. F., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nepilnametės teigimu, smurtą prieš ją naudojo jos motina O. F. (b. l. 9).

Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. G.2017 m. sausio 25 d. rašte „Dėl galimo smurto prieš nepilnametę“ nurodyti duomenys, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje gauta informacija apie galimą smurtą artimoje aplinkoje nepilnametės V. F., gim. 2006 m. gegužės 12 d, atžvilgiu (b. l. 4).

Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės J. M. 2017 m. sausio 25 d. paaiškinime „Dėl galimo smurto atvejo“ nurodyti duomenys, kad 2017 m. sausio 24 d. ji Visagino paramos vaikui centre bendravo su nepilnamete V. F. ir jos motina O. F.. Nepilnametė V. F. teigė bijanti grįžti namo ir nenorinti gyventi su motina, nes ši dažnai ją muša diržu. Pasak mergaitės, motina ją mušė ir vakar (2017 m. sausio 23 d.), mušė diržu per kojas už tai, kad ji mokykloje gavo dvejetą. Šiandien mergaitė nėjo į mokyklą, kadangi serga, o kai motina su tėčiu išvažiavo į Darbo biržą, ji pasakė broliui, kad taip ji negali gyventi ir kad išeina į Vaikų namus. V. pasakojimo metu verkė. Mergaitė sakė, kad motina jos nemyli, kad labiau už ją myli jos brolį, teigė, kad namo grįžti ji nenori, kadangi netiki, kad motina pasikeis, o motinos ji labai bijo. Paaiškinus mergaitei, kad motina gali labai gailėtis dėl savo veiksmų ir sutikti lankyti pamokas skirtas tėvams, kad gali atsirasti specialistas, kuris dažnai ateis pas juos į svečius tam, kad sužinotų, kaip sekasi V. ir jos motinai, mergaitė įdėmiai išklausė, linktelėjusi galvą, pasakė, kad tokiu atveju ji nebijotų grįžti namo. V. buvo informuota, kad į Centrą yra atėjusi jos mama, kuri atėjo nekviesta, o ieškodama jos. Su mergaite susitarta, kad motinai pokalbio metu bus perduota, kad mergaitė mano, kad mama jos nemyli ir mergaitė bijo mamos, kad šiandien negrįš į namus. Pokalbio su V. F. motina O. F. metu, ši labai gailėjosi dėl savo poelgių, sakė, kad jos duktė gera mergaitė ir kad ji darys viską, kad duktė grįžtų į namus. Motina, paklausta, ką ruošiasi daryti esamoje situacijoje, atsakė, kad pirmiausia gers vaistus, kreipsis į specialistus pagalbos, ieškos būdų kaip suvaldyti save pykčio metu (b. l. 5–6).

Visagino paramos vaikui centro direktorės N. L. 2017 m. sausio 24 d. rašte „Dėl informacijos apie atvejį“ užfiksuoti duomenys, kad 2017 m. sausio 24 d., apie 15 val. į Visagino paramos vaikui centrą atėjo mergaitė V. F., (duomenys neskelbtini) mokinė. Mergaitė buvo labai sunerimusi, verkdama pasakojo, kad atėjo į Centrą todėl, kad ją dažnai muša mama dėl blogų pažymių ir kitų priežasčių, todėl ji labai jos bijo ir nenori grįžti namo. Apie V. F. ir jos būseną nedelsiant buvo informuota Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė J. M.. Apie 15.30 val. į Centrą atėjo O. F., kuri ieškojo savo dukters. Apie 15.50 val. į Centrą atvyko J. M., kuri pabendravo su mergaite, o vėliau – su jos motina. Buvo priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo galimai smurtaujančios motinos, apgyvendinant ją Visagino paramos vaikui centro Vaikų globos namuose (b. l. 7).

2017 m. sausio 31 d. liudytoja apklaustos nukentėjusiosios V. F. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kad ji su visa jų šeima – tėvu V., motina O., (duomenys neskelbtini) metų broliu V. ir seserimi dvejų metų seserimi B. – gyvena (duomenys neskelbtini). Kai ji pradėjo lankyti pirmą klasę, motina ją pradėjo mušti diržu. Mama ją pirmoje klasėje mušdavo nestipriai ir paprastai už tai, kad ji nepadarydavo namų darbų, antroje klasėje mušdavo jau rečiau, o po to ėmė mušti vėl dažniau. Tada mušdavo jau stipriai, nuo jos smūgių diržu jai dažnai likdavo mėlynės ant užpakalio ir kojų, jai skaudėdavo, kai mama mušdavo, ji verkdavo, tačiau neliepdavo mamai liautis ją mušti, kentėdavo. Paskutinį kartą mėlynės po sumušimo buvo likusios šį mėnesį, po žiemos atostogų mokykloje, tikslios datos įvardinti negali. Motina ją diržu sumušė už tai, kad ji neperskaitė privalomos perskaityti knygos. Motina ją mušė į užpakalį ir į kojas, kiek kartų, negali įvardinti. Ant kairės kojos blauzdos priekyje ir ant dešinės kojos šlaunies priekyje buvo mėlynės, kurios jau yra išnykę. Ji neprisimena, kaip dažnai motina ją mušdavo, tačiau didesnių pertraukų, kad ji jos nemuštų, pavyzdžiui mėnesį, ar pusę metų, nebuvo. Motina ją diržu mušdavo į užpakalį ir į kojas, kartais suduodavo delnu per veidą. Kartais jos tėvas matydavo, kad motina ją muša, kuris dažniausiai liepdavo liautis ją mušti. Tėvas dirba (duomenys neskelbtini) ir ne visada būdavo namuose. Motina ją dažnai mušdavo, kai jo nebūdavo namuose. Kiek kartų motina suduodavo jai diržu į kojas ir užpakalį, ji negaliu įvardinti, tačiau ne mažiau kaip tris kartus. Ji gerai prisimena, kad 2016 m. vasarą ją motina mušdavo apie du kartus per savaitę, taip pat diržu į užpakalį ir kojas, kartais delnu per veidą. Motina ją mušdavo dėl tų pačių priežasčių, jei ji kažko nepadarydavo, ką ji pasakydavo. Kai 2016 m. prasidėjo nauji mokslo metai, motina ją ėmė mušti dažniau, maždaug keturis, penkis kartus per savaitę, mušdavo paprastai už blogus pažymius. Paskutinį kartą motina ją mušė 2017 m. sausio 23 d. Tą dieną rytą ji buvo mokykloje ir kūno kultūros pamokoje jai ėmė stipriai skaudėti pilvą. Ji apie tai pasakė kūno kultūros mokytojui ir savo auklėtojai A. K., o ši paskambino jos tėvui ir pasakė, kad paleidžia ją iš pamokų. Ji po 3 pamokų grįžo namo. Ji grįžusi namo iš karto motinai pasakė, kad penktadienį mokykloje gavo dvejetą iš anglų kalbos. Motina patikrinusi elektroninį dienyną pamatė įrašytą dvejetą už anglų kalbos kontrolinį, ir virtuvėje ėmė šaukti dėl to dvejeto. Motina nuėjo į kambarį ir ji suprato, kad ši eina paimti diržo ir ją muš. Motina ją pakvietė ateiti į kambarį. Ji nuėjo, motina rankoje jau laikė diržą, ir ėmė ją diržu mušti. Diržu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į užpakalį, kiek tiksliai kartų, ji neprisimena, ir vieną kartą per kojas. Motina mušdama šaukė, kad jei ji toliau gaus dvejetus, ji ją užmuš. Jai labai skaudėjo, kai ją mušė, ji verkė. Tuo metu, kai motina ją mušė, jos tėvas buvo virtuvėje ir nesikišo. Mėlynių po šio karto kai motina ją primušė, nei ant užpakalio, nei ant kojų nebuvo. Vakare ji padarė anglų kalbos kontrolinį, už kurį penktadienį gavo dvejetą. Motina patikrino pratybų sąsiuvinį, ir paklausė, kodėl ji gavo už kontrolinį dvejetą, jei kontrolinis yra padarytas. Ji atsakė, kad padarė kontrolinį ką tik. Daugiau tą vakarą su motina jos nekonfliktavo. Kitą dieną ji nėjo į mokyklą, nes kosėjo. Brolis taip pat nėjo į mokyklą, nes jam skaudėjo ausį, o sesers tėvai nevedė į darželį. Apie 12 val. motina su tėvu į Darbo biržą, o ji liko su broliu ir seserimi namuose. Ji labai bijo savo motinos, jai visada skauda, kai ši ją muša ir ji nenorėjo, kad motina ją ir toliau muštų. Ji spontaniškai sugalvojo, kad eis į vaikų namus, ji nežinojo, į ką daugiau kreiptis ieškoti pagalbos. Apie vaikų namus, kad ten galima eiti, ji žinojo iš mamos. Ji apsirengė ir išėjo į vaikų namus. Išeidama pasakė broliui, kad išeina į vaikų namus ir kad grįš jo pasiimti. Brolį jos motina taip pat mušdavo. Motina jos brolį pradėjo mušti, kai jam buvo 5–6 metai. Jį mušdavo irgi diržu į užpakalį ir į kojas. Ji nuėjo į vaikų namus. Ten sutikta teta nuvedė ją pas direktoriaus pavaduotoją, ten ji viską jai ir papasakojo. Apie tai, kad mama ją muša, ji iki tol niekam nesiskundė ir nepasakojo. Kai ji kreipėsi į vaikų namus, ji ten ji gyveno 3 dienas. Dabar ji gyvena pas savo tetą A.. Namo grįžti ji nenori, bijo mamos, gyventi vaikų namuose ir pas tetą jai yra labai gerai, ji jaučiasi saugi. Gyventi su motina ji daugiau nenori. Vieną kartą ji matė, kaip motina mušė diržu į užpakalį ir jos seserį (b. l. 24–26).

2017 m. sausio 31 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate, Veteranų g. 13, Visagine, 214 kabinete atlikta nukentėjusiosios V. F. kūno apžiūra, kurios metu jokių sužalojimo, smurto žymių ant V. F. kūno nepastebėta (b. l. 33–36).

2017 m. vasario 1 d. liudytoju apklausto V. F. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kad jo motina O. jį mušdavo diržu. Ar seniai ji jį muša, jis nežino, tačiau dabar jau nemuša. Motina jį mušdavo už tai, kad jis blogai mokosi, kad ima be leidimo daiktus. Už tą patį mušdavo ir jo sesę V.. Diržu motina jį mušdavo stipriai, jam skaudėdavo ir jis verkdavo. Motina jį diržu mušdavo į nugarą ir į užpakalį, į kurias kūno vietas ji diržu suduodavo dar, jis neprisimena, jam atrodo, kad kartais diržu arba delnu suduodavo ir į pilvą. Paskutinį kartą jai jį motina mušė diržu, ji jam diržu sudavė 5 arba 6 kartus, prisimena, kad diržu smūgius sudavė į nugarą, o kur dar, neprisimena. Jis daug kartų matė, kaip motina mušė diržu ir jo seserį V., kurią mušdavo irgi į nugarą ir į užpakalį, už tai, kad ji blogai mokosi. Jis niekada nematė, kad motina muštų jo seserį B. (b. l. 55–56).

2017 m. vasario 2 d. liudytoja apklaustos N. F. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kad ji dirba Visagino paramos vaikui centre direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams. 2017 m. sausio 24 d. apie 15 val. į Visagino paramos vaikui centrą, esantį (duomenys neskelbtini), Visagine, atėjo mergaitė, kuri jai prisistatė, kad ji yra V. F., jai yra (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. V. buvo įsitempusi, sunerimusi, pokalbio metu verkė. V. jai papasakojo, kad ją nuo 6 metų nuolat muša jos motina O.. Mergaitė jai pasakojo, kad motina ją muša diržu du kartus per savaitę, diržu muša į kojas ir užpakalį ir jai labai skauda. V. paaiškino, kad pagrindinė priežastis, dėl ko ją muša, yra ta, kad ji prastai mokosi. V. papasakojo, kad vakar, tai yra 2017 m. sausio 23 d., motina ją namuose vėl primušė diržu į kojas ir užpakalį, nes ji mokykloje anglų kalbos pamokoje gavo dvejetą. V. sakė, kad jai skaudėjo, kai mama 2017 m. sausio 23 d. ją mušė. V. nenurodė laiko, kada būtent 2017 m. sausio 23 d. ją sumušė diržu motina, ir kiek kartų ir ar ilgai ją diržu mušė. Ji (N. F.) taip pat neklausė jos ir nežiūrėjo, ar po drabužiais ant kūno yra mušimo žymių. Ji žino, kad jų Centro socialinio darbuotojo padėjėja A. Č. 2017 m. sausio 24 d., kai V. jau buvo apgyvendina jų centre ir vakare prausėsi duše, ant V. kūno vizualiai sumušimo žymių nematė ir apie tai pažymėjo pamainos perdavimo žurnale. V. pokalbio metu sakė, kad ji bijo ir nenori grįžti namo, nes motina ją vėl muš. V. pasakojo, kad motina kartais muša ir jos brolį, tačiau daug rečiau, nei ją, o jauniausios jos sesers nemuša. V. sakė, kad jos manymu, motina jos visiškai nemyli. V. taip pat pasakojo, kad jos tėvas nei jos, nei jos brolio ir sesers niekada nemuša. V. teigė, kad motina ja rūpinasi, nepiktnaudžiauja alkoholiu, tačiau akcentavo, kad negali daugiau kentėti nuolatinio motinos mušimo. Paklausta, kokios pagalbos V. tikisi iš jų įstaigos, V. atsakė, kad ji nenori daugiau grįžti namo, nori sustabdyti motiną, kad ši jos daugiau nemuštų ir nori, kad motina būtų nubausta už tai, kad ją mušė. Paklausta, ar ji kam nors pasakojo apie tai, kad motina ją muša, V. atsakė, kad nesakė. Iš pokalbio su V. ji susidarė įspūdį, kad ji yra adekvati, nelinkusi meluoti mergaitė ir ji labai aiškiai suvokė savo veiksmų pasekmes. Viso pokalbio metu V. verkė, buvo įsitempusi ir drebėjo, bijojo, kad netektų grįžti namo. Po pokalbio su V. jos nuėjo pas Centro direktorę N. L. ir papasakojo situaciją. Direktorė apie tai informavo Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Apie 15.30 val. į Centrą ieškoti V. atėjo jos motina O.. Ji nežino, iš kur O. sužinojo, kad jos duktė V. gali būti Centre. Su O. bendravo jų Centro direktorė. Apie 15.50 val. į jų Centrą atėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė J. M., kuri ji bendravo su V.. Po pokalbio su mergaite vyr. specialistė J. M. pranešė, kad V. nuo šiandien, tai yra nuo 2017 m. sausio 24 d., apgyvendinama jų Centre. Visagino paramos vaikui centre V. gyvena ir dabar, tačiau trumpalaikė globa jai dar nepaskirta. Vakar, tai yra 2017 m. sausio 25 d. į jų Centrą atėjo V. tėvas, atnešė V. jos daiktus ir drabužius. V. Centre adaptavosi greitai, neišreiškė noro grįžti į namus, draugiškai bendravo su Centro vaikais (b. l. 17–18).

2017 m. vasario 2 d. liudytoja apklaustos A. Č. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kad ji dirba Visagino paramos vaikui centre socialinio darbuotojo padėjėja. 2017 m. sausio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, ji dirbo pamainą nuo 13 val. iki 21.30 val. Vos pradėjusi pamainą, ji pamatė, kad į Centrą užėjo jai nepažįstama mergaitė. Mergaitė pasakė, kad ji atėjo viena, nes ją mušė mama ir ji nori gyventi Centre. Mergaitė buvo išsigandusi, susijaudinusi. Ji mergaitę nuvedė pas Centro direktoriaus pavaduotoją N. F.. Tą pačią dieną po pietų ji sužinojo, kad mergaitė liks nakvoti pas juos centre, mergaitę atkėlė į grupę, kurioje ji dirbo. Centre apgyvendintus vaikus paprastai apžiūri Centre dirbantis medicinos darbuotojas, tačiau tą dieną jo nebuvo, todėl direktoriaus pavaduotoja N. F. jos paprašė esant galimybei ir neatkreipiant V. dėmesio apžiūrėti jos kūną, ar nėra vizualiai matomų sumušimo, smurto žymių. Kai V. vakare ruošėsi eiti praustis į dušą ir persirenginėjo savo kasdienius drabužius, su kuriais buvo atėjusi į Centrą, į laisvalaikio, Centro duotus drabužius. Mergaitė buvo nusirengusi iki kelnaičių, ir ji ir iš priekio, ir iš nugaros matė, kad ant jos kūno jokių matomų smurto žymių, mėlynių nebuvo. Apie tai ji pranešė socialiniam darbuotojui V. T., o jis tai pažymėjo jų Centro pamainų perdavimo žurnale. V. buvo apgyvendinta viename kambaryje su Centro gyventoja R.. V. su R. puikiai bendravo. Kitą dieną ji taip pat dirbo antroje pamainoje. V. Centre jautėsi puikiai. Penktadienį ji dirbo naktinėje pamainoje ir V. centre jau nebuvo, iš kitų darbuotojų sužinojo, kad iš centro V. pasiėmė jos teta (b. l. 68–69).

2017 m. vasario 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad A. Č. savanoriškai pateikė Visagino paramos vaikui centro socialinių darbuotojų pamainų perdavimo žurnalo kopiją, kuriame yra įrašas apie V. F. apgyvendinimą centre ir jos vizualinę apžiūrą (b. l. 72).

2017 m. vasario 3 d. liudytoju apklausto V. F. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kad apie penkerius metus jis dirbo (duomenys neskelbtini). Iš darbo jis išėjo savo noru šių metų sausio pabaigoje, kai iš namų į vaikų namus išėjo jo dukra. Kai jis dirbo (duomenys neskelbtini), į reisą būdavo išvykęs nuo 1,5 iki 2 mėnesių. Grįžęs į namus, namuose būdavo apie 2 savaites. Kai būdavo namuose, jis girdėdavo, kad jo žmona garsiai ir stipriai šaukia ant dukters V. ir sūnaus V., ji šaukdavo ant jų dėl pamokų, kad jie blogai mokosi, ir dėl to, kad ima daiktus be leidimo ir vėliau nepadeda jų į vietą. Ant jauniausios dukters B. žmona nešaukdavo, tik pabardavo. Būdamas namuose, jis niekada nematė, kad žmona kurį nors iš vaikų muštų. Jam nepatikdavo, žmona ant vaikų šaukia, jis jai ne kartą tai sakė, todėl kai ji imdavo šaukti ant V. arba V., jis išeidavo į kitą patalpą, kad neklausytų, kaip ji šaukia. Prie vaikų žmonai prieštarauti ir menkinti jos autoriteto vaikų akyse nenorėjo, nes vaikų auklėjimu daugiausia užsiimdavo ji, o jo dėl darbo pobūdžio namuose ilgai nebūdavo. Ar žmona mušdavo vaikus ant jų šaukdama, jis nežino, to nematė, nes būdavo kitame kambaryje, be to, žmona šaukdavo labai garsiai, todėl ir mušimo garsų jis negirdėjo, tik girdėdavo, kad V. arba V. verkia, kai ji šaukia, o ar ji juos mušdavo tikrai nežino. Maždaug prieš metus V. jam vieną kartą sakė, kad mama ją dėl pamokų kartais muša Jis V. pažadėjo apie tai su mama pakalbėti. Apie tai jis su žmona O. kalbėjo, tačiau ji pasakė, kad ji V. nemuša ir pridūrė, kad ji yra mama ir geriau žino, kaip auklėti vaikus. Daugiau su žmona jie apie tai nekalbėjo. 2017 m. sausio 20 d., penktadienį jis grįžo iš reiso namo. Tą savaitgalį su šeima jie praleido namuose ramiai, konfliktų nebuvo. 2017 m. sausio 23 d. V. į mokyklą nėjo, nes jam skaudėjo ausį, B. irgi buvo namuose, o V. išėjo į mokyklą. Tą dieną, iki pietų, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino V. mokytoja ir pasakė, kad V. skauda pilvą ir ji V. išleidžia namo. Todėl tą dieną V. namo atėjo anksti. Jo žmona V. grįžus patikrino jos elektroninį dienyną ir pamatė, kad V. iš anglų kalbos yra gavusi dvejetą. Dėl to O. pradėjo ant V. šaukti, ar kambaryje, ar virtuvėje, jis neprisimena, jis buvo ne tame pačiame kambaryje. Jis girdėjo, kad O. šaukdama ant V. ją muša diržu, tą suprato iš garso, girdėjo, kad V. šaukė, kad jai skauda ir verkė, o žmona mušdama sakė, kad reikia geriau mokytis ir kad V. jai nemeluotų. Jis nuėjo pas jas ir liepė O. liautis mušti V.. Ši liovėsi mušti ir dėl šito įvykio jie su žmona susipyko. Jis V. ramino, ji dar ilgai verkė. Kitą dieną, antradienį, V. ir V. į mokyklą nėjo, nes sirgo, B. irgi buvo namuose, į darželį jos nevedė. Maždaug apie 12 val. jie su žmona išėjo į Darbo biržą, o vaikus paliko namuose. Maždaug po 20 minučių jam paskambino sūnus V. ir pasakė, kad V. išėjo iš namų į vaikų namus. Jis ir žmona iš karto grįžo namo. Jis liko su vaikais, o O. išvažiavo ieškoti V.. Vėliau telefonu jis sužinojo, kad žmona V. rado ir kad V. liks vaikų namuose. Kitą dieną jis V. į vaikų namus vakare nešė kuprinę su jos daiktais. Pas V. vaikų namuose buvo apie 10 minučių, atidavė jai daiktus, paklausė, ar jai ten gerai, ar niekas jos neskriaudžia, klausė, kodėl ji išėjo į vaikų namus. V. jam neatsakė, kodėl ji į vaikų namus išėjo, tačiau pasakė, kad vaikų namuose jai gerai ir jos ten niekas neskriaudžia. Apie tai, kad jo žmona V. mušė nuolat, o rečiau – V., jis sužinojo tik iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų. Kad V. mamos vengia, jis tą pastebėjo, kiti vaikai, V. ir B. – ne, jie šalia mamos jaučiasi gerai. Jo žmona O. pirmą dieną, kai V. išėjo iš namų, dėl to neišgyveno, manė, kad ji vaikus auklėjo tinkamai, pyko ant V., tačiau jau kitą dieną žmona suprato, kad ji elgėsi netinkamai, ji labai gailisi dėl to, kad mušė V. ir V., ji suprato, kad vaikų negalima mušti, ji nuolat verkia, yra pasirengusi priimti visą pagalbą. Ji iš karto pripažino savo kaltę, savo iniciatyva bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, jų rekomendavimu lankosi pas psichologą. Žmona labai išgyvena dėl savo elgesio ir yra ryžtingai nusiteikusi grąžinti V. į šeimą. Jis su V. ir B. kiekvieną vakarą lanko V. pas A.. Paskutinius du vakarus V. lankė vienas. Ji sako, kad namo grįžti nenori, sako, kad su juo ir V. bei B. gyventi nori, o motina ne. Jie visa šeima daug dirbs, kad V. atgautų pasitikėjimą mama, su ja susitaikytų ir grįžtų į namus (b. l. 79–81).