Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant L.Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui N.Kozliakui, kaltinamajam E. K., jo gynėjai advokatei R.Šaltinienei, nepilnamečio kaltinamojo E. K. įstatyminei atstovei R. K., nukentėjusiajai G. K., jos įstatyminei atstovei V. R., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei E.Petuškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ., lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. K. pasikėsino išžaginti nepilnametę, o būtent:

2014 m. kovo 27 d., apie 13 val., E. K. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete G. K., gim. (duomenys neskelbtini), veikdamas prieš nukentėjusiosios valią bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. jėga nutempęs G. K. prie mokyklos esančių garažų, kišo savo rankas nukentėjusiai už megztinio, lietė jos nuogą krūtinę ir kitas kūno dalis, po ko stiklo šuke rėžtelėjo G. K. per kairės rankos plaštaką, taip atėmęs galimybę jai priešintis, bei pakišęs koją, pargriovė nukentėjusią ant žemės ir užgulęs ją bei siekdamas lytiškai santykiauti, numovė G. K. kelnes ir kelnaites, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi pastebėjęs įvykį ir pribėgęs E. R., E. K. nuo G. K. nustūmė, o pastaroji, tuo pasinaudodama pabėgo.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, jis kartu su E. R. gėrė alų prie buvusio kultūros centro. Jautėsi pakankamai apsvaigęs. Ne visas įvykio aplinkybes atsimena. Atsimena, kad apie 12 val., laikas, gali būti ir netikslus, jis kartu su E. R., Justu, kurio pavardės nežino ir D. V., sėdėjo mokyklos stadione. Prie jų priėjo G. K. ir S. M.. G. K. paprašė D. V. atiduoti telefoną. Tuomet jis (E. K.), paėmė G. K. už rankos ir ją nutempė prie mokyklos esančių garažų. G. K. prašė paleisti, sakė, kad jai skauda, verkė. Kodėl jis ją nusitempė ir kodėl nepaleido, paaiškinti negali. Prie tų garažų, kiek jis atsimena, užkišo G. K. ranką už megztinio ir glostė jos nuogą krūtinę. Pats nesusijaudino. G. K. muistėsi, vėl paprašė ją paleisti. Ar sakė ką nors kartu buvusi S., jis neatsimena. Kai glostė G. krūtinę, ji iš savo striukės kišenės išsitraukė stiklo šukę, kurią jis atiminėjo iš G. ir tokiu būdu su šuke jai įbrėžė į ranką. Jis nežino, kodėl tai padarė. Po to jis pargriovė G. K., o jai nugriuvus ant nugaros, jis atsiklaupė ir ją dalinai užgulė. Jis bandė mauti jai kelnes ir kelnaites, tačiau tai padarė tik dalinai, nes jį nuo G. nustūmė E., o G., užsimovusi kelnes ir kelnaites, pabėgo. Ką jis toliau būtų daręs su G. nežino, negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė. Kai .G. gulėjo ant žemės, ji muistėsi ir prašė paleisti, bet jis jos neklausė ir jos nepaleido. Atsimena, kad G. bandė keltis nuo žemės, bet jis ją vėl pargriovė ant žemės. Kokius žodžius jis sakė G. K., neatsimena. Prie G. lytinių organų jis prisilietęs nebuvo, bet rankas tiesė. Nepalietė, nes kaip tik tuo metu pribėgo E. R. ir jį nustūmė.

Savo parodymus E. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.1. 74-78).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. K. prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2014 m., mėnesio ji nepamena, tai buvo ketvirtadienis, apie 13.05 val., jai su drauge būnant mokyklos kieme, E. K. suėmė už rankų ir pradėjo tempti prie mokyklos pagalbinio pastato. Jis pradėjo ją graibyti, sukišo prie krūtinės rankas, sakė, kad „iš..is, papjaus“. Ji išsigando, verkė. E.laikė rankoje stiklo šukę ir įpjovė jai ranką. Šukę E. K. ištraukė iš kišenės po tų žodžių, kai pagrasino ją „išp..ti, papjauti“. Po to, kai sužalojo ranką, E. K. ją parvertė ant žemės ir pradėjo mauti jai kelnes bei ant jos užgulė. Po to jis kišo savo rankas prie jos lytinių organų. Ji buvo labai išsigandusi, verkė, pabandė stotis ir stūmė E. K. nuo savęs, bet jis vėl ją vertė ant žemės. Pribėgęs su draugu jos klasiokas E. (E. R.), E. K. nuo jos nustūmė ir ji nubėgo į mokyklą. E. K. bandė ją vytis. Praėjus gal porai savaičių po įvykio, ji gavo iš E. K. SMS žinutę su grasinimu ja „pap..ti“ (b. 1. 10-11).

Savo parodymus G. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. 1. 14-20).

Nepilnametė liudytoja S. M. parodė, kad 2014 m. pradžioje, laiko negali pasakyti, galėjo būti balandžio mėn., apie 14 val., ji su G. K. buvo prie savo mokyklos toje pusėje, kur netoli yra stadionas. Prie G. buvo priėjęs klasiokas E. R., kuris jai kažką pasakė, bet ji neišgirdo, ir nuėjo. Po to prie jos priėjo E. K.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis svirduliavo. Jis paėmė G. už abiejų rankų ir kažką pasakė. Ką sakė, ji negirdėjo. Po to jis jėga nusivedė G. prie mokyklos garažų. Iš pradžių ji iš paskos nėjo, o liko stovėti su D. V., J. Č. ir M. M.. Maždaug po dviejų minučių, nesulaukusi G., ji nuėjo jos ieškoti už garažų, kur jie buvo nuėję. Atėjusi, ji pamatė E. K. prie sienos priremtą G. K.. Matėsi, kad ji buvo išsigandusi, rėkė kad ją gelbėtų, šaukė E., kad jis ją paleistų. Ji taip pat paprašė E. K., kad jis paleistų jos draugę, bet jis nepaleido. E. K. paprašė jos perkalbėti G., jog ši išmestų stiklo šukę ir tada jis ją paleis. Ji perkalbėjo G. ir ji šukę išmetė, o E. K. ją paleido. Tačiau joms nuėjus vos kelis žingsnius, E. jas pasivijo, vėl paėmė G. K. už rankos ir bandė ją nusivesti atgal, bet G. nesileido, verkė, klykė iš baimės, net spiegė. Tada E. K. prirėmė G, prie garažo durų ir pradėjo ją visaip graibyti. Ji bandė atkalbėti E. K., traukė jį nuo G,. Po to E. K. pargriovė G, ant žemės ir ši griūdama susiplėšė striukę. Kai G. K. nugriuvo ant nugaros, E. K. pasilenkė prie jos, pradėjo mauti jai kelnes ir jau buvo numovęs truputį, bet tuo metu priėjo klasiokas E. R. ir patraukė E. K. į šalį. Šis pradėjo jas vytis, bet jos greitai nubėgo į mokyklą. G, klasiokas M. M. atidarė duris, kad jos greičiau įbėgtų į pastatą ir ten jos sutiko mokytoją N., kuriai G. pasakė, kad E. bandė ją išprievartauti. E. K. šio įvykio metu atrodė agresyviai. Kai jis buvo prirėmęs G. prie garažo durų, tai viena ranka jis laikė G. rankas, o kitą ranką buvo užkišęs jai po maikę ir graibė jos krūtinę. Be to, ji matė, kaip E. K. grabaliojo G. K. tarpkojį, bet ji tada dar buvo su kelnėmis. O kai G. K. gulėjo ant žemės, jis nelietė G. lytinių organų, nes tiesiog nespėjo. G. K. priešinosi E. K., bandė įspirti jam, atsiplėšti nuo jo, muistėsi, traukė rankas iš jo rankų (b. 1. 35-36).

Nepilnametis liudytojas E. R. (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos) parodė, kad 2014 m. pavasarį, mėnesio neprisimena, laikotarpiu nuo 10 iki 13 val., su D. V. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos kampo arčiau stadiono. Išgirdo klykimą nuo garažų pusės ir kartu su D. V. ten nuėjo. Prieinant pamatė, kad E. K. laiko už rankų G. K.. Pastaroji prašė ją paleisti, bet jis jos nepaleido. Tuomet E. pakišo G. koją ir ji pargriuvo ant šlapios žemės ant nugaros, o E. K. ją užgulė. Jis matė jos pasmukusias iki šlaunų vidurio kelnes, matėsi kelnaitės. E. K. buvo susijaudinęs ir tai matėsi, nes jis buvo su treningais. Jis stvėrė E. K. už peties, patraukė jį kuo toliau nuo G. ir ją pakėlė. Įvykį matė ir S. M., kuri buvo šalia ir prašė E. paleisti apsiverkusią G.. Jis matė, kaip E. K. graibė G. krūtinę, čiupinėjo už makšties, sakė: „aš tave išp..siu“. G. K. verkė ir stūmė E. K. nuo savęs. G. K. teta yra matematikos mokytoja. Ji ne kartą anksčiau prašė padėti G., nes E. K. vis prie jos lįsdavo pertraukų metu, kadangi ji jam patiko. Jam ir anksčiau tekdavo raminti E. K.. G. K. su E. K. prieš mokslo metų pradžią draugavo, bet po to išsiskyrė. Iki G. nugriuvus, jis matė jos rankoje stiklą. Iš pradžių jis girdėjo kaip tokį spiegimą, o priėjęs prie jų girdėjo G. K. žodžius „traukis“, „šlykštynė“ (b. 1. 40-42).

Savo parodymus E. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (46-51).

Analogiškus parodymus davė nepilnametis liudytojas D. V., išskyrus tai, kad jis neatsimena, ar E. K. sakė žodžius: „išp..siu, papjausiu“ (b. 1. 52).

Nepilnametis liudytojas M. M. parodė, kad 2014 m., tikslaus laiko pasakyti negali, apie pietus, jis su E. R. ir D. V. buvo mokyklos kieme, stovėjo prie geležinių laiptų. Prie garažų matė stovinčias G. K. ir S. M.. Kažkuriuo momentu jis pamatė, kaip prie jų priėjo E. K., kuris G. pasakė, kad ją dabar „išp..“. Po šių žodžių jis pradėjo G. grabalioti. Pastaroji prašė nelįsti prie jos, muistėsi, tačiau E. K. nekreipė dėmesio ir toliau ją grabinėjo. Po to jis su E. ir D. apsisuko ir ėjo link mokyklos, G. K. vis garsiai klykavo, kad nelįstų. Tuomet E. R. ir D. V. nubėgo prie jų. Eidamas prie mokyklos jis matė, kaip vaikinai atitraukė E. K. nuo G. K.. Kai jis buvo prie mokyklos durų, atbėgo G. ir S., jis joms atidarė duris ir jos įbėgo į mokyklą. G. veidas ir drabužiai buvo purvini. E. K. bėgo joms iš paskos iki durų (b. 1. 54).

Liudytoja N. Š. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2014-03-27, apie 13.15 val., nuskambėjus skambučiui į šeštą pamoką, ji ėjo mokyklos koridoriumi nuo mokytojų kambario link direktorės ir pamatė G. K. bei S. M.. G. labai garsiai verkė, tiesiog kukčiojo. Paklausta kas nutiko, ji atsakė, kad ją norėjo išprievartauti E. K.. Mergina atrodė psichologiškai sugniuždyta, drebėjo. Matėsi, kad jos visas purvinas šonas, kelnės ir sportbačiai. Taip pat pamatė kruvinas rankas ir negilias pjautas žaizdas. Direktorės kabinete G. K. pradėjo padrikai pasakoti, kad ją norėjo išprievartauti E. ir kad tai įvyko mokyklos stadione. Ji suprato, kad šį įvykį matė ir keli dešimtokai: E. R., M. M., D. V.. Iš G. K. žodžių ji suprato, kad E. K. pargriovė ją ant žemės, užgulė ją, bandė nurengti ir norėjo išžaginti bei papjauti, taip pat buvo užkišęs rankas ir ją grabaliojo. Taip pat suprato, kad E. K. turėjo stiklą. G. pasakė, kad ją apgynė E. R.. Po to ji paskambino į policiją, E. K. motinai ir G. K. globėjai V. R. bei paėmė iš vaikų paaiškinimus apie įvykį (b. 1. 55).

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. R. parodė, kad G. K. ji globoja metus laiko. Ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje mokytoja, o G. K. yra šios mokyklos moksleivė. 2014-03-27, apie 14 val., jai paskambino (duomenys neskelbtini) pedagogė N. Š. ir pranešė, kad apie 13 val. E. K. tampė G. K. po mokyklos kiemą, kad ji kažkiek sužeista, suplėšyti rūbai. Atvažiavusi į mokyklą, ji rado G. K. šoko būsenoje. Mergaitė buvo visa purvina, net plaukai buvo privelti purvo gabalų, rankos kruvinos, striukė suplėšyta. Ji ją tokią įsodino į automobilį ir atvažiavo į policiją, kur pareigūnai surašė pareiškimą. Vėliau namuose, truputį apsiraminusi G. papasakojo, kad po penktos pamokos ji su drauge S. M. išėjo į mokyklos kiemą, kur prie jų priėjo E. K. ir nieko nesakęs, paėmė G. už rankų ir nusitempė už mokyklos pagalbinio pastato. Ten jis pradėjo G. K. graibyti už krūtinės ir kitų intymių vietų ir po to parvertė ant žemės. Pradėjo mauti G. kelnes ir grasino ją „išp..sti“, papjauti. Iš mergaitės žodžių suprato, kad ji bandė stotis, o E. K. stiklo šukę brūkštelėjo jai per rankas. Tuo metu prie jų pribėgo E. R. ir D. V., kurie E. K. nuo globotinės nustūmė ir ji nubėgo į mokyklą (b. 1. 24- 25).

BK 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nepilnamečio asmens išžaginimą. Jei nukentėjusiajam šio nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Lytinis santykiavimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas ir pan. Lytinis santykiavimas grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis) smurtas yra tada, kai nukentėjusio asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusio asmens atžvilgiu.

Pasikėsinimas padaryti šią nusikalstamą veiką, t.y. išžaginimą, pasireiškia tyčiniais kaltininko veiksmais, kuriais pradedami realizuoti šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai, tai yra, kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintis į nukentėjusiojo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukelia realų pavojų nukentėjusiajam, tačiau nepabaigia nusikalstamos veikos dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).

Teisme iš paties kaltinamojo parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, nustatyta, kad kaltinamasis E. K., veikė prieš nukentėjusiosios valią bei panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. jėga nutempė G. K. prie mokyklos esančių garažų, stiklo šuke rėžtelėjo G. K. per kairės rankos plaštaką, taip atėmęs galimybę jai priešintis, bei pakišęs koją, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir užgulė ją. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai dėl stiklo šukės atsiradimo aplinkybių skiriasi, t.y. kaltinamasis teigia, kad stiklo šukę jis atiminėjo iš G. K., tuo tarpu iš G. K. parodymų matyti, kad stiklo šukę išsitraukė kaltinamasis. Iš kur atsirado šukė, įtakos šukės panaudojimo faktui neturi, kadangi byloje įrodyta, jog kaltinamasis rėžtelėjo stiklo šuke per nukentėjusiosios rankos plaštaką. Nors E. K. teisme tvirtino, kad nežino, ką būtų daręs su G. K. ir nežino, kodėl jos nepaleido, tačiau kaip matyti iš bylos įrodymų, jis aktyviais fiziniais veiksmais – nutempęs G. K. prie mokyklos esančių garažų, kišdamas savo rankas nukentėjusiai už megztinio, liesdamas jos nuogą krūtinę ir kitas kūno dalis, pargriovęs nukentėjusią ant žemės ir užgulęs ją, numovęs G. K. kelnes ir kelnaites – siekė su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti prieš jos valią. Visos šios aplinkybės patvirtina E. K. veikus tiesiogine tyčia, t.y. tai, kad jis suprato, jog pavartodamas fizinį smurtą kėsinasi lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią ir norėjo taip veikti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pastebėjęs įvykį ir pribėgęs E. R., E. K. nuo G. K. nustūmė, o pastaroji, tuo pasinaudodama pabėgo, ir ši E. K. nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis E. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai.

E. K. administracine tvarka nebaustas, neteistas (b. 1. 84, 85), gydytojo psichiatro ir nuo priklausomybėms ligų (narkologo) gydytas nebuvo (b. 1. 86, 87), Pabaisko pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi anksčiau, buvo charakterizuojamas neigiamai (b. 1. 90), Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi dabar - neutraliai. E. K. kaip nepilnamečiui buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės (b.l. 92), jo atžvilgiu dar viena bylayra perduota į teismą.

E. K. yra nepilnametis, neteistas, nusikaltimas nebaigtas, jis mokosi bendrojo lavinimo mokykloje 10 klasėje, po to kas įvyko, perėjo mokytis į kitą mokyklą, jo motinos R. K. teigimu, pastaruoju metu sūnaus elgesys pasikeitė į gerąją pusę, todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad nepilnametį E. K. galima nubausti bei pasiekti bausmės tikslus ir neskiriant jam realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., E. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - G. K. striukė, saugoma Ukmergės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BK 92 str. pagrindu atidėti paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant E. K. auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, įpareigojimą toliau tęsti mokslą ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar sveikatos priežiūra.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - G. K. striukę, saugomą Ukmergės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.