Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-540-358/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-09Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-07-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-09
Bylos Nr.
A20.-540-358/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00567-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Audronė Levinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Irako Respublikos
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris, Benendiktas Paulauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-540-358/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00567-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.15. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai Irako Respublikos pilietei J. H. H. A., jos atstovui advokatui Benendiktui Paulauskui,

vertėjui Z. E. O.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. K.,

susipažinusi su pareiškėjos užsienietės asmens byla, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos pilietės J. H. H. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Irako Respublikos pilietės J. H. H. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. vasario 11 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl pareiškėjos J. H. H. A., gimusios (duomenys neskelbtini) laikino apgyvendinimo ir taikyti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad turi tris vaikus, jaučiasi pavargus, blogai su stuburu. Prašo vaikams netaikyti judėjimo apribojimų.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad yra priimtas sprendimas įleisti Lietuvą, ji nesulaikyta, todėl negali būti taikomas ribojimas laisvai judėti.

Institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėjai sulaikymas nebuvo taikytas, nebuvo priimtas sprendimas pagal 115 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad užsienietė su trimis nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Moteris nurodė, kad jos kelionės tikslas – Vokietija.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2022 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė teismui (Nr. eI3-3997-816/2022), byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 140 ⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 140 ⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6 – 11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja nurodė, kad kelionės tikslas – Vokietija. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjos kelionės tikslas, pareiškėja gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti.

Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja nebendradarbiavo Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, teikdama melagingą ir klaidinančią informaciją, jos istorija kito skirtingais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo etapais. Moteris keitė savo pasakojimo detales ir pagrindinius motyvus, melavo apie tai, kad jos vyras miręs, vaikai – dingę, o ji esanti verčiama tekėti už vyro brolio. Antrinėje apklausoje užsienietė paneigė pirminį pasakojimą ir nurodė norinti vykti pas Vokietijoje gyvenantį savo sutuoktinį.

Šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, kad pareiškėja piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, kad prieglobsčio prašymo pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra užsienietės tikslas, tad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti ir bandyti išvykti į Vokietiją, kur gyvena jos sutuoktinis, taigi, kyla nelegalios migracijos grėsmė.

Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 140 ⁸ straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas sulaikyti pareiškėją. Aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl pareiškėjos sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybę dėl grėsmės viešajai tvarkai buvimo (nebuvimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Pagal Įstatymo 140 ⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140 8 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjos kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Visų antra, pareiškėja nėra sulaikyta, ji yra apgyvendinta, tik nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymėtina, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėja gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jos prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022, kurioje taip pat buvo skundžiamas Migracijos departamento sprendimas įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas Centre laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jo teisės. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl tam tikrų išimtinių aplinkybių jam turėtų būti pritaikyta kita apgyvendinimo priemonė. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, dar daugiau – ji turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, taigi, byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad jos teisės būtų pernelyg suvaržomos.

Migracijos departamentas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Pareiškėjos nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 ⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundą pagal pareiškėjos J. H. H. A. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Audronė Levinskienė