- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1-891-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54083-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- R.
- Nukentėjusysis
- I. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2018 m. lapkričio 11 d., apie 22.50 val., bute (duomenys neskelbtini), rankomis suėmė žmoną I. P. už galvos, tampė ją už plaukų ir ausų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. P. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad mažai ką pamena, bet su viskuo sutinka. Įvykis buvo bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno sutuoktinė. Atėjo pas ją pasišnekėti, tačiau to padaryti nepavyko. Galėjo būti padaryti tie sužalojimai, kurie nurodyti byloje. Gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau nežino, ar ji priėmė atsiprašymą. Jie susitaikė. Pamena, kad tampė už ausų, daugiau nieko nepamena, kadangi buvo išgėręs. Atėjo į butą jau būdamas išgėręs. Galėjo tampyti ir už plaukų. Su nukentėjusiąja bendrauja ir šiandien, kalbėjo apie tą įvykį. Kad tai nepasikartotų, daugiau nebeina į tuos namus.
Nukentėjusioji I. P. apklausiama teisme parodė, kad 2018 m. lapkričio 11 d., apie 22.00 val., atėjo R., norėjo pasikalbėti. Jis atėjo į butą (duomenys neskelbtini). Besišnekant kambaryje R. ją užpuolė, pradėjo tampyti už galvos. Ji paspruko, griebė telefoną ir iškvietė policiją. R., kai išgirdo, kad skambina policijai, išėjo. Jis buvo išgėręs, tai rodė jo kalba, eisena, tiesiog matėsi, kad jis išgėręs. Jie net nepradėjo normaliai kalbėti, jie užėjo į kambarį, atsisėdo ir jis ją užpuolė. Ji nežino, apie ką jis norėjo pakalbėti, gal apie skyrybas, nes tuo metu buvo inicijuotas tas procesas, bent ji taip suprato, kad apie tai kalbėsis. Jie sėdėjo ant sofos, jis atsistojo, ji sėdėjo, jis paėmė rankomis jai už galvos ir pradėjo ją tampyti. Tą patį vakarą jai ištino visa galva, žandas, jautė skausmą. Į medikus nesikreipė, kreipėsi į teismo ekspertus po 2–3 dienų. Tai pirmas toks įvykis, kuomet tarp jų vyko fizinis kontaktas. Vėliau jie kalbėjosi apie tai, kad jiems reikia susitaikyti, tai pasiūlė R.. Turi vaikų, reikia kažkaip gyventi, todėl buvo pasiūlymas susitaikyti. Tiesioginio atsiprašymo nebuvo, bet žinodama R. jo pasiūlymą susitaikyti priėmė kaip atsiprašymą. Suprato, kad visa to priežastis – tai, kad R. išgėręs ir vyksta skyrybos. Nors skyrybos buvo bendru sutarimu, tačiau buvo abejiems sunku psichologiškai, proceso metu jų santykiai nebuvo draugiški. Galbūt savo elgesiu R. parodė savo nusiteikimą prieš ją, prieš šitą procesą. Jokia turtinė žala jai nebuvo padaryta. R. yra užsidaręs, nėra komunikabilus žmogus, kuomet bendraujama su svetimais žmonėmis, galbūt dar trukdo ir kalbos barjeras, jis negali laisvai išreikšti savo nuomonės. Ji R. atsiprašymą priėmė. Lygiagrečiai ėjo skyrybos ir įvykis, nenori per daug visko analizuoti, išvada tik tokia, kad reikia gyventi draugiškai dėl vaikų, į asmeninius santykius nelenda. Sutarė, kad dėl vaikų gyvens draugiškai. Nuo skyrybų proceso gyvena atskirai. Nori tikėti, kad visa tai nepasikartos, eina link kitokio bendravimo modelio.
Liudytoja K. C. apklausiama teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog vyras smurtauja prieš moterį, bute yra du vaikai. Atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė pranešėja, kurios vardas I.. Bute dar buvo kažkokia moteris – draugė ar giminaitė. Kai atėjo, vyro bute nebuvo. I. pasakė, kad įvykis prasidėjo svetainėje, tada konfliktas persikėlė į koridorių. Vyras sugriebė jai už plaukų. Ji buvo apdraskyta, nes ant kaklo matėsi sužalojimo žymės, plaukai buvo pasišiaušę, veidas buvo raudonomis dėmėmis. I. pasakojo, kad vyras griebė jai už plaukų, ji rėkė, jog jis baigtų, nustotų, ji kažkaip ištrūko, pabėgo nuo jo ir skambino policijai, o vyras, išgirdęs, kad skambina policijai, pasišalino. Vaikai tuo metu miegojo, todėl konflikto negirdėjo. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų suprato, kad jis jos sutuoktinis. Tuo metu vyras nebuvo sulaikytas, nes jis pabėgo. Kiek pamena, kol kalbėjo su nukentėjusiąja, vyras visą laiką skambino jai (nukentėjusiajai) į telefoną, bet ji neatsiliepė į skambučius.
Po nukentėjusiosios ir liudytojos apklausų, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad gal ir skambino nukentėjusiajai, nepamena. Jis tiesiog išėjo, ėjo link namų. Kitą dieną pavyko susisiekti su nukentėjusiąja, jis jai prisiskambino. Apie kažką kalbėjosi, ji sakė, kad buvo iškviesta policija. Jis gailisi dėl savo veiksmų. Tokie atvejai daugiau nepasikartos, yra tuo įsitikinęs. Šitą išvadą padėjo padaryti laikas. Jis pradėjo kalbą apie susitaikymą. Su vaikais bendrauja. Bute, kur gyvena vaikai, nesilanko. Atsiprašė tik tais žodžiais, kad reikia susitaikyti. Tokiais žodžiais išreiškė savo atsiprašymą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Z. parodė, kad 2018 m. lapkričio 11 d. dirbant buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į butą (duomenys neskelbtini), pasitiko I. P., kuri paaiškino, kad bute vyko konfliktas su vyru R. P., konflikto metu vyras ją tampė už plaukų, už ausų, buvo suėmęs už galvos, dėl vyro veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant moters veido matėsi nubrozdinimas prie akies, patinimas prie akies, nubrozdinimas šalia kaklo. Vyras iš buto buvo pasišalinęs, bute bendra tvarka pažeista nebuvo, vaikų bute nematė, nukentėjusioji minėjo, kad namuose yra du mažamečiai vaikai. Moteris minėjo, kad tarp jos ir vyro šiuo metu vyksta skyrybos, įvykio metu vyras buvo neblaivus (b. l. 28).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, be I. P. apklausos, atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 1–2).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 11 d. 22.58 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjos vyras ją sumušė, yra du mažamečiai, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, laukia (b. l. 3).
Iš pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad 2018 m. lapkričio 11 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), I. P. sutuoktinis R. P. paėmęs rankomis I. P. už galvos, plaukų ir ausų, tampė I. P., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 15).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4116/2018 (01) matyti, kad I. P. nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. lapkričio 11 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti kūno sužalojimai yra nukentėjusiosios pasiekiamose kūno vietose, tačiau visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra (b. l. 22).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas – telefoninis pokalbis tarp nukentėjusiosios I. P. ir Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatorės (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad visų aplinkybių dėl girtumo neprisimena, tačiau galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustų nukentėjusiosios I. P., liudytojos K. C. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. Z. parodymai, kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. P. rankomis sugriebė sutuoktinei I. P. už galvos, tampė ją už plaukų ir ausų, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sutuoktinei sveikatą. Nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis R. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos, padarė išvadas, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad R. P. pasiūlė susitaikyti, su buvusiu sutuoktiniu susitaikė, jo pasiūlymą susitaikyti priėmė kaip atsiprašymą, tai pirmas toks įvykis, kuomet vyras panaudojo prieš ją fizinį smurtą, tikisi, kad daugiau tokie atvejai nepasikartos. Po skyrybų gyvena atskirai, sutarė, kad dėl vaikų gyvens draugiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. R. P. anksčiau neteistas (b. l. 46), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 45). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. P. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas R. P. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. (R.) P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.