- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-62-485-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. M. už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 22 d., 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., savo nepilnametės dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, demonstravo psichinį ir fizinį smurtą vaiko mamos V. Š. atžvilgiu. Tokiais veiksmais baugino vaiką ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies reikalavimus, panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams ir įvykdė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. nutarimu pripažino L. M. kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam įspėjimą. Teismas konstatavo, kad teisės pažeidimo padarymą patvirtina paties L. M., V. Š. parodymai, V. Š. pareiškimas policijai dėl L. M. netinkamo elgesio vaiko akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas, specialisto išvada apie V. Š. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą 2009 m. lapkričio 22 d., apie 18 val. 40 min. Skirdamas nuobaudą L. M. teismas atsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimą padarė pirmą kartą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. M. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, jog jis pripažino padaręs pažeidimą. Paaiškina, kad įvykio dieną buvo pasiėmęs dukrą ir parvežė ją į motinos gyvenamąją vietą. Nurodo, jog jis į V. Š. butą nevaikšto, todėl laukė, kol ji pasiims vaiką. Iš namų atėjo nepažįstama moteris, kuriai apeliantas dukros neatidavė. Tuomet V. Š. atėjo prie automobilio šaukdama ir L. M. įžeidinėdama bei, lipant jam iš automobilio, trenkė į veidą, padarydama sveikatos sutrikdymą, kuris konstatuotas teismo medicinos specialisto išvadoje. Šį dokumentą apeliantas teigia prašęs prijungti prie bylos pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas tai padaryti atsisakė. Nurodo, kad jis tik atstūmė V. Š., gindamasis nuo jos užpuolimo. Teismas visiškai neanalizavo jos veiksmų teisėtumo ir atsakomybės. Be to, jo prašymu nebuvo išreikalauti dokumentai iš Rietavo policijos komisariato apie V. Š. netinkamą elgesį. Nurodo, jog jo veiksmai visiškai nesusieti su veiksmais vaiko atžvilgiu ir jo, kaip tėvo, valdžia. Apelianto teigimu, V. Š., siekdama riboti jo bendravimą su dukra, provokuoja konfliktus, kad galėtų apkaltinti jį darant blogą įtaką vaikui. Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl liudytojo J. L. parodymų, nors šis asmuo įvykio metu buvo kartu su L. M..
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad L. M. skunde išdėstytos aplinkybės yra siekis išvengti neigiamų pasekmių bei būdas spręsti konfliktus su V. Š.. Institucija mano, kad L. M. nesuvokia savo, kaip tėvo, pareigų, dėl to teigia, kad psichinio ir fizinio smurto prieš vaiko motiną demonstravimas matant vaikui nėra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reikalavimų pažeidimas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Š. prašo Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad jai atėjus prie automobilio L. M. ėmė ant jos šaukti, paprašius nekelti triukšmo, jis pradėjo vadinti V. Š. necenzūriniais žodžiais. Perspėjus, kad bus iškviesta policija, L. M. keletą kartų trenkė V. Š. kumščiu į veidą. Tuo metu, kai ji bandė nuo jo atsiplėšti ir išvengti smūgių, V. Š. neneigia galėjusi padaryti sužalojimų veide. Vėliau L. M. paėmė V. Š. už kaklo ir nusviedė nuo savęs, dėl ko ji pargriuvo ant žemės. Visa tai matė dukra ir liudytojos A. K. (sesuo) ir S. M.. Atkreipia dėmesį, kad L. M. buvo atvažiavęs vienas su dukra, be jokio pašalinio asmens, t. y. J. L..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantui administracinė nuobauda skundžiamu teismo nutarimu paskirta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. Apeliantas L. M. nesutinka su jam pareikštu kaltinimu ir neigia naudojęs smurtą savo vaiko motinos V. Š. atžvilgiu. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Byloje esanti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Telšių poskyrio specialisto išvada (b. l. 22) patvirtina, kad V. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos veide ir odos nubrozdinimai kakle padaryti kietais daiktais, ne mažiau trijų faktorių poveikyje. Atkreiptinas dėmesys, kad sumušimai yra objektyvus reiškinys, kuris leidžia spręsti, kad tarp asmenų buvo fizinis kontaktas. Nei pareiškėjas, nei V. Š. neneigia fakto, jog tarp jų įvyko konfliktas. Pažymėtina, kad pirminiame paaiškinime L. M. iš dalies pripažino netinkamai aiškinęsis santykius su vaiko motina vaiko akivaizdoje (b. l. 9). Vertinant šiuos rašytinius įrodymus liudytojų parodymų bei kitų rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad konflikto metu L. M. panaudojo fizinį smurtą V. Š. atžvilgiu. Tai, kad ir jam buvo padaryti veido odos nubrozdinimai, dar labiau patvirtina išvadą, kad vaiko akivaizdoje buvo panaudotas smurtas, be to, neprieštarauja V. Š. teiginiams, jog ji galėjo apdraskyti L. M. veidą, gindamasi nuo jo. Pažymėtina, kad visas konfliktas vyko mažamečio vaiko akivaizdoje. Įvertinus anksčiau aptartas teisės normas, spręstina, kad toks elgesys traumuoja vaiko psichiką ir pažeidžia jo interesus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra svarstomas tik L. M. veikos teisėtumo klausimas, todėl V. Š. veiksmų tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl liudytojo J. L. parodymų reikšmės bylai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio liudytojo parodymus likusių bylos įrodymų kontekste, sprendžia, kad jie atmestini kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Visų pirma, šio asmens kaip liudytojo L. M. nenurodė pirminiame savo paaiškinime, be to, pasak kitų liudytojų, jo nebuvo įvykio vietoje. Įvertinus tai, kad J. L. yra L. M. draugas, spręstina, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia duoti atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus. Tad šio liudytojų parodymų neįvertinimas skundžiamame nutarime iš esmės nedaro įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumui. Todėl L. M. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.