- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- I-2318-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01317-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- V. A. T.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U., nedalyvaujant pareiškėjui V. A. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.A. T. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. T. prašo teismą panaikinti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 17-IL-20-01565-e “Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis ginklus panaikinimo“ .
Pareiškėjas skunde (b.l. 16-18) nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau ir – Kauno AVPK) 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 17-IL-20-01565-e panaikino jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0005176 (toliau ir – Sprendimas, ginčijamas sprendimas, skundžiamas sprendimas). Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau ir - GŠKĮ) 40 str. l d. 10 p. t. y. kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tvirtino, kad jo atžvilgiu GŠKĮ 40 str. 1 d. 10 p. nuostatos negalėjo būti taikomos, nes priimant skundžiamą sprendimą buvo įvertinta tik pati faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, tačiau nebuvo įvertinta tų nusikalstamų veikų pobūdis ir tiesioginis jų ryšys su pareiškėjo turimu ginklu. Pažymėjo, jog atsakovas neatsižvelgė į tai, jog du ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07465-17 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę, o ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27767-17 - pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiąja), o dėl 2015 m. kovo 9 d. įvykio, kurio metu jis negalėjo patekti į savo namus, todėl kelis kartus pabeldė į duris, tačiau jų neatidarius, ramiai ant suolelio šalia laiptinės laukė policijos, jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirta bauda, kurią per nustatytą terminą sumokėjo. Nurodė, kad nei vienoje ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo duomenų apie tai, kad su nusikalstamos veikos padarymu, kuriuo buvo įtariamas, būtų susijęs jo turimas ginklas. Su jam priklausančiu ginklu visuomet elgėsi atsakingai, niekuomet nėra jo viešai demonstravęs be pagrindo ar grasinęs juo aplinkiniams. Pažymėjo, jog yra žvejys, mėgsta žvejoti su spiningu, todėl tenka vaikščioti atokiose vietose, kur dažnai susitinka su įvairiais, dažnai nuo alkoholio apsvaigusiais ir agresyviais asmenimis. Kelis kartus buvo įsivėlęs į konfliktus, kuomet iš jo buvo bandoma atimti pagautą žuvį, žvejybos įrankius. Tokiose situacijose ginklas jam reikalingas, nes padeda užtikrina saugumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b.l.33-34) bei atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2017 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. savo sugyventinės bute, kuriame gyvena 5 jos nepilnamečiai vaikai, apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 4,39 prom.), namuose būnant nepilnametei S. Š., konflikto metu savo sugyventinę I. Š. išvadino įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, būnant jai balkone, grasino išmesti ją per balkoną iš 13- to aukšto, toliau gėrė 7,5 laipsnių stiprumo alų. Bendruoju pagalbos telefonu I. Š. paminėjo, kad neblaivus sugyventinis yra agresyvus ir neprognozuojamas, ne kartą yra apstumdęs ją ir sukėlęs fizinį skausmą, bet į policiją nesikreipdavo. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų matyti, kad pareiškėjas linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, dėl to kyla konfliktai šeimoje, nekreipia dėmesio į tai, jog namuose gyvena nepilnamečiai vaikai. Tai, kad pareiškėjas namuose būna neblaivus, patvirtina ir 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nepilnamečio liudytojo K. V. pastebėjimas, jog pareiškėjas kartais namuose girtas svirduliuoja. 2015 m. kovo 9 d. Bendruoju pagalbos telefonu anonimiškai buvo pranešta, jog nepažįstamas vyras daužo buto, esančio name, adresu (duomenys neskelbtini), Birštone, duris. Dėl triukšmavimo ir šlitinėjimo laiptinėje buvo sulaikytas pareiškėjas, jam buvo nustatytas 2,39 prom. girtumas, tai dar kartą įrodo, jog pareiškėjas linkęs nesaikingai vartoti alkoholį, konfliktuoti, triukšmauti, trikdyti viešąją tvarką.
Pažymėjo, jog pagal GŠKĮ nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, asmens bei visuomenės saugumui, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, atsakingumo ir atidumo reikalavimai.
Pareiškėjo elgesys (piktnaudžiavimas alkoholiu, buitiniai konfliktai, kurių metu artimieji jaučia psichinę prievartą) sudaro pagrindą daryti išvadai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėjo, jog nesaikingas alkoholio vartojimas ir disponavimas šaunamuoju ginklu nedera, todėl ginklo turėjimas savigynai negali būti aukštesnė vertybė už visuomenės saugumą. Aukščiau nurodytais motyvais grindė skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0005176 ir užregistruotas dujinis revolveris ROHM RG Nr. KN0799. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p., 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 17-IL-20-01565-e nusprendė panaikinti V. A. T. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0005176 (b. l. 35).
Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo savo nesutikimą su skundžiamu atsakovo Sprendimu, jis iš esmės grindžia tuo, kad Sprendimas priimtas tik konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu, tačiau neįvertinus veikų, kurių padarymu jis buvo kaltinamas, pobūdžio (jų pavojingumo) bei fakto, kad šios veikos tiesiogiai nesusiję su ginklo turėjimu, neatsižvelgus į tai, kad du ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Analogiškai GŠKĮ 40 str. 1 d. 10 p. numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas pareiškėjui iš esmės siejamas su 2017 m. vasario 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07465-17) dėl įvykio, kurio metu būdamas neblaivus V.A. T. panaudojo smurtą.
Tačiau iš į bylą pateikto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 13 d. nutarimo (b.l. 27-31, 47-51) matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07465-17 buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V.A. T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, t.y. šiame nutarime nebuvo nustatytas pareiškėjo neblaivumo bei smurto prieš K. Š. faktai, todėl šis nutarimas nėra tinkamas pagrindas pripažinti asmenį keliančiu grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalis 11 punkte bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms.
Kitu ginčo sprendimo priėmimo pagrindu atsakovas nurodė Kauno AVPK gautą informaciją, jog 2017 m. birželio 5 d. V.A. T. būdamas neblaivus (4,39 prom.) namuose konflikto metu grasino išmesti iš 13 –to aukšto sugyventinę I. Š..
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 5 d. buvo gautas I. Š. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, jog sugyventinis neblaivus, grasina išvaryti ją iš namų, įžeidinėja, rėkauja (b.l. 42).
Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27767-17 pradėtas pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl 2017 m. birželio 5 d. apie 19 val. adresu Varduvos g. 4-64, Kaune, įvykusio įvykio, kurio metu V.A. T. konflikto metu grasino išmesti iš 13-to aukšto per balkoną sugyventinę I. Š.. Į bylą pateiktu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3 –ojo skyriaus prokuroro 2017 m. birželio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-127767-17 buvo nutrauktas, nenustačius pareiškėjo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., požymių (b. l. 11,39).
Nors minėtame nutarime ir buvo nustatyta, jog nukentėjusioji I. Š. policiją kvietė dėl jos atžvilgiu išsakomų įžeidimų, o ne dėl baimės būti nužudyta ar sunkiai sužalota, tačiau šiame nutarime taip pat nustatyta, jog įvykio dieną pareiškėjas buvo neblaivus (jam nustatytas 4,39 prom. neblaivumas) bei nepaneigti I. Š. įžeidinėjimo bei pareiškėjo grasinimo išmesti I. Š. iš balkono faktai, todėl šios aplinkybės pagrįstai buvo nurodytos skundžiamame atsakovo sprendime.
Trečiuoju leidimo panaikinimo pagrindu skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog 2015 m. kovo 9 d. V.A. T. neblaivus (2,39 prom.) Birštone, (duomenys neskelbtini), pasirodė viešoje vietoje, t.y. triukšmavo, daužė duris, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomenės gerovę. Surašytas protokolas pagal ATPK 178 str. 1 d. ir paskirta 11 Eur bauda.
Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, jog 2015 m. kovo 9 d. buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, jog 3 aukšte į butą iš dešinės pusės nepažįstamas neblaivus vyras daužo buto duris (b.l. 53). Administracinių nusižengimų registro įrašas patvirtina, kad V.A. T. 2015 m. kovo 9 d. Birštone, (duomenys neskelbtini), girtas pasirodė viešoje vietoje, t.y. triukšmavo, šlitinėjo namo laiptinėje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, jam nustatytas 2,39 promilė girtumas. Už ATPK 178 str. 1 d. pažeidimo (pagal ATPK nuostatas priskirto viešosios tvarkos pažeidimams) padarymą jam skirta 11 Eur bauda (b.l.52).
Aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu (2015 m. kovo 9 d. jam nustatytas 2,39 prom., 2017 m. birželio 5 d. – 4,39 prom. girtumas), pareiškėjas vartoja alkoholį aplinkoje, kurioje auga penki nepilnamečiai vaikai, apsvaigęs nuo alkoholio pareiškėjas konfliktuoja, triukšmauja, trikdo viešąją tvarką. Nors pareiškėjo elgesys tiesiogiai nėra susijęs su legaliai turimu ginklu, jo panaudojimu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti pareiškėjo netinkamo elgesio faktai pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus ginklo turėtojui keliamus itin aukštus reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, nors atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai jį grindė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07465-17, tačiau, pašalinus šiuos ginčo sprendimo motyvus kaip netinkamus, teismo nuomone, atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, pripažinti pareiškėjo elgesį kaip keliantį savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to jį naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.