- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 1A-808-209-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- B. D.
- Advokatai
- Danutė Giedraitienė
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Rinaldas Adamonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-808/10 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.14.5.1.; (S).
2010 m. liepos 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 30 d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos,
nukentėjusiosios B. D. civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteisiant iš A. R. 800 Lt. (aštuonių šimtų litų ir 0 ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. padarė paprastą sukčiavimą, o būtent: 2009 m. spalio 19 d., apie 13⁰⁰ val., kaltinamasis A. R., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, paskambinęs pil. B. D. ir melagingai prisistatęs pil. Š. R. vardu, pastarajai melagingai pranešė apie neva 2009 m. rugsėjo 29 d. jos padarytą eismo įvykį Kauno-Klaipėdos gatvių sankryžoje, Ukmergės mieste, kurio metu, kaltinamajam imituojant eismo įvykį pėsčiųjų perėjoje, jis tariamai nukentėjo, nes po to, kai jį neva kliudė pil. B. D. vairuojamas automobilis, po griuvimo neva buvo suplėšytos jo kelnės, ir nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams, bei, pažadėjęs, kad jis (kaltinamasis A. R.) nesikreips į teismą dėl materialinės ir moralinės žalos, kurią jis vertina bendra 1.000,- Lt. (vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio suma, atlyginimo, jeigu ji (nukentėjusioji B. D.) atlygins jam padarytą žalą, pareikalavo iš nukentėjusiosios B. D. pinigų, o 2009 m. spalio 20 d., apie 12³⁰ val., jis (kaltinamasis A. R.) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdos gatvėje, Ukmergės mieste, susitiko su nukentėjusiąja B. D., iš kurios apgaulės būdu įgijo 800,- Lt. sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. D. 800,- Lt. turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. R. prašo išnagrinėti bylą, 2009-09-29 padarytą eismo įvykį ir nurodo, kad vairuotoja RENAULT Megne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) B. D. sako, kad vieną kartą jį stovintį matė, o kitą kartą, kad visai jo nematė. Jam atrodo, kad vairuotojas jį turėjo matyti. Liudytojas teigė girdėjęs net garsą. Jis gailisi, kad važiuojantiems pareigūnams sustojus jis pateikė savo brolio duomenis, kadangi yra ne kartą baustas, po to įvykio buvo pasimetęs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Iš A. R. apeliacinio skundo matyti, kad jis prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nustatytas 2009-09-29 „eismo įvykio“ aplinkybes, jo skundas argumentuojamas nukentėjusiosios B. D. ir liudytojo parodymais.
Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai nustatė, kad A. R. melagingai pranešė apie neva 2009 m. rugsėjo 29 d. B. D. padarytą eismo įvykį Kauno-Klaipėdos gatvių sankryžoje, Ukmergės mieste, kurio metu, kaltinamajam imituojant eismo įvykį pėsčiųjų perėjoje, jis tariamai nukentėjo.
A. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino (b.l. 108-109), kad išėjęs iš pašto ėjo per perėją, jį kliudė automobilis. Mano, nestipriai kliudė dešinės pusės bamperiu. Buvo suplėšytos kelnės ir nubrozdintas kelias, kurį užsiklijavo. Šiuo atveju imitavimo nebuvo, buvo švelnus kontaktas su automobiliu. Jis neišlaikė lygsvaros ir nukrito. Mašinai užkabinus buvo slystamasis kritimas ant kojos. Prisistatė brolio pavarde, nes buvo baustas už imitaciją, tai gali ir pagalvoti, kad imituoja. Jam kelių policija pranešė B. D. duomenis, pasakė, kad yra užvesta byla, jis paskambino jos telefonu, prašė atlyginti moralinę ir materialinę žalą. Ji sakė, kad sutinka, tik reikia pasitarti. Ji derėjos dėl sumos, susitarė dėl 800 Lt, moterys neprašė parodyti dokumentų, sakė, kad arba eis į teismą, arba mokėtų pinigus. Jam davė 800 Lt. Jam buvo nubrozdintas kairės kojos kelias, suplėšytos kelnės. Nusipirko pleistro, užsiklijavo. Atsirado liudytojas. Jis sakė, kad vairuotojas tikrai matė. 2009-09-29 paaiškinime (b.l. 24) A. R. Š. R. vardu paaiškino, kad prie centrinio pašto, degant žaliam šviesoforo signalui, staiga pajuto smūgį į kairįjį šoną ir parkrito pėsčiųjų perėjoje, kurioje jau buvo įžengęs. Automobilis, kuris jį parbloškė, pristabdė ir vėl pajudėjęs nuvažiavo į Kauno g. Ikiteisminio tyrimo, 2009-11-17 įtariamojo apklausos, metu, A. R. parodė, kad (b.l. 33-34) Kauno gatve jis ėjo ant pėsčiųjų perėjos, ant trečio žingsnio jį nustūmė ir partrenkė automobilis. Automobilis jį kliudė dešiniu priekiniu šonu, tiksliai pasakyti negali ar tai buvo dešinės pusės priekinės durelės, ar dešinės pusės priekinis sparnas ir jis nukrito ant asfalto, ant pėsčiųjų perėjos. Jam nukritus ant pėsčiųjų perėjos, jis suplėšė kairės kojos, ties keliu, kelnes ir buvo vos nubrozdintas kairės kojos kelias.
Kolegija mano, kad A. R., taip pateikdamas įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo (nukentėjusiosios B. D. parodymai, iš dalies liudytojų E. B. ir R. M. parodymai, E. B. parodymai) bei nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga (liudytojas A. T. eismo įvykio nematė, sužalojimai A. R. konstatuoti nebuvo, automobilio apgadinimai, būdingi pėsčiojo partrenkimui, jį apžiūrėjus, fiksuoti nebuvo), o A. R. paaiškinimai ir parodymai, šiuo atveju, nėra patikimi, atsižvelgus į tai, kad jis įsiteisėjusiais nuosprendžiais anksčiau teistas už 6 nusikalstamų veikų padarymą ir 4 pasikėsinimus padaryti nusikalstamas veikas imituojant eismo įvykius ir to pasėkoje apgaule įgyjant svetimą turtą, teistas už žinomai melagingų parodymų davimą.
A. R. už iš esmės analogiškas (BK 182 str. 3 d.) 3 veikas (eismo įvykių imitavimą ir to pasėkoje apgaule įgytą svetimą turtą) teistas Kauno apylinkės teismo 2005-06-23 nuosprendžiu (b.l. 59), Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-03-06 nuosprendžiu teistas už vienos, iš esmės analogiškos veikos (eismo įvykių imitavimą ir to pasėkoje apgaule įgytą svetimą turtą) padarymą (BK 182 str. 1 d. ) ir dviejų veikų pasikėsinimą padaryti (BK 22 str. 182 str. 3 d.) (b.l. 65-69). Už vienos, iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (eismo įvykio imitavimą ir to pasėkoje apgaule įgytą svetimą turtą) jis baustas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-02-01 baudžiamuoju įsakymu (BK 182 str. 3 d., b.l. 72-73). Už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką (eismo įvykių imitavimą ir to pasėkoje apgaule įgytą svetimą turtą). A. R. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-15 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas pagal dvi analogiškas (BK 182 str. 3 d.) nusikalstamas veikas ir pasikėsinimą padaryti analogišką nusikalstamą veiką (BK 182 str. 1 d.) (b.l. 102-104). Be to, A. R. teistas už žinomai melagingų parodymų davimą, susiejusį su automobiliu (BK 235 str. 1 d.) (Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-15 nuosprendžiu) (b.l. 60).
Liudytojas A. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (b.l. 110-111), kad ėjo į miestą Kauno gatve, buvo prie pašto. Pačio įvykio nematė. R. jau buvo nukritęs, jį matė keliantis. Mašina važiavo negreitai, visai nesustojo. Įsidėmėjo numerį, kai tik pamatė policiją, pasakė mašinos numerį. Sužalojimų nematė. Kelnės tuputį įplyšusios, gal 2 cm., kraujo nematė. Šalia pėsčiųjų perėjos žmonių nebuvo. Liudytojo A. T. parodymai nei paneigia, nei patvirtina nuteistojo A. R. kaltės, kadangi jis nematė pačio susidūrimo, o, atsižvelgus į išdėstytą (ankstesnių A. R. nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad jis iš nukentėjusiosios B. D. gana intensyviai reikalavo gana didelio žalos atlyginimo), galėjo matyti A. R. eismo įvykio imitavimą.
Nukentėjusioji B. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad (b.l. 109-111) rugsėjo 29 d. suko iš Klaipėdos į Kauno g. Užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji važiavo. Nebuvo jokio žmogaus prie pėsčiųjų perėjos, kaltinamojo tikrai nebuvo prie pėsčiųjų perėjos. Ją nubaudė 100 Lt bauda, kad degant žaliam šviesoforo signalui nepraleido pėsčiojo. Policija apžiūrėjo jos automobilį ir nerado jokių sužalojimų. Jei jis būtų atsitrenkęs, ji ne tik jaustų, bet ir matytų. Vyriškis stovėjo toliau, o ne prie pėsčiųjų perėjos ir nebuvo jokių požymių, kad norėtų eiti. Ji ant žmogaus nevažiuotų. Nuvažiavo žiūrėdama į priekį, nieko nekliudydama. Važiavo negreitai – 10-20 km/h, jai suskambo telefonas, ji pristabdė. Nukentėjusioji B. D. 2009-11-05 protokolu-pareiškimu nurodė (b.l. 1), kad 2009 10 20 apie 13 val. nepažįstamas vyras iš jos sukčiavimo būdu dėl to, kad jis dėl patirtų sužalojimų nesikreiptų į teismą iš jos išviliojo 800 Lt už neva jos sukeltą eismo įvykį, kurio metu ji jį 2009-09-29 partrenkė Ukmergėje, Klaipėdos ir Kauno gatvių sankryžoje, ir pasišalino iš įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo, 2009-11-05 liudytojo apklausos metu (b.l. 4-5) B. D. parodė, kad 2009-09-29 apie 13 val. ji savo automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos gatvės, Ukmergėje, suko į dešinę, į Kauno gatvę. Kadangi degė žalias šviesoforo signalas ji važiavo drąsiai. 2009-09-29 apie 19 val. pas ją į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jai pasakė, kad gavo pranešimą, kad ji 2009-09-29 apie 13 val. būdama Ukmergėje ir iš Klaipėdos gatvės sukdama į Kauno gatvę, per perėją nepraleido pėsčiojo, jį partrenkė ir jam suplėšė kelnes. Apžiūrėję jos automobilį jokių kėbulo įbrėžimų ar smulkių pažeidimų ant jo nerado, tada jai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pasišalinimą iš įvykio vietos. Spalio 7 dieną komisariate išnagrinėjus jos administracinį teisės pažeidimą, jai buvo skirta 100 litų bauda. 2009-10-19 apie 13 val. jai būnant darbe P. seniūnijoje, į telefoną paskambino asmuo, kuris prisistatė Š. R.. Jis pasakė, kad jį partrenkė su savo automobiliu, suplėšė jam kelnes. Vyras jai pasakė, kad jeigu ji nenori, kad jis kreiptųsi į teismą, ji jam turi atlyginti moralinę ir materialinę žalą, pasakė, kad niekur nesikreips, jeigu ji jam sumokės 1000 litų. Susitikus su vyru jos draugė E. B. jam sakė, kad nesimato ant vyro didelės žalos, klausė ar kreipėsi vyras pas gydytojus, jis atsakė, kad ne, minėjo, kad buvo vaistinėje ir pats susirišo koją. Draugė E. B. taip pat vyro paklausė: „jeigu jūs einate į teismą, tai duokite susipažinti su dokumentais“, vyras atsakė, kad dokumentus paliko automobilyje, tada vyras jai pasakė, kad jeigu nori, kad jis nesikreiptų į teismą, duotų jam 800 litų. Paėmęs pinigus vyras išlipo iš automobilio ir pasišalino. 2009-11-04 internete, adresu www.vilnius.policija.lt ji pamatė pranešimą, kuriame buvo kviečiama atsiliepti žmones nukentėjusius nuo A. R., kuris imituodamas eismo įvykius iš avarijos kaltininkų reikalaudavo pinigų. Nuotraukoje buvo asmuo, kuriam ir ji už eismo įvykį sumokėjo 800 litų. Supratusi, kad ją apgavo, ji kreipėsi į policijos komisariatą. Minėto pranešimo fotokopija yra byloje (b.l. 14). Nukentėjusioji B. D. ikiteisminio tyrimo, 2009-11-06 liudytojo apklausos metu davė analogiškus parodymus, apie patį autoįvykį neparodė nieko, tačiau tame tarpe parodė (b.l. 15-16), kad į visus jos užduotus klausimus jis jai pasakė, kad į ligoninę nesikreipė, ji jo nepastebėjo, nes jis paslydo. Viso pokalbio metu jie derėjosi, ji jam siūlė mažiau, o jis prašė 800 Lt. Po pokalbio jis sunerimo ir išlipo iš mašinos, sakydamas, kad eina į teismą. Tada ji pasakė „sumokėsiu tuos pinigus“. Iš išdėstytų nukentėjusiosios B. D. parodymų matyti, kad jie nuoseklūs, ji nuosekliai teigė, kad ji savo automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos gatvės, Ukmergėje, suko į dešinę, į Kauno gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui. Parodymai nėra prieštaringi, kadangi jos nurodyta aplinkybė, kad nebuvo jokio žmogaus prie pėsčiųjų perėjos, neprieštarauja nurodytai aplinkybei, kad vyriškis stovėjo toliau, o ne prie pėsčiųjų perėjos ir nebuvo jokių požymių, kad norėtų eiti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais – jie yra nuoseklūs, nukentėjusioji minėtų A. R. veiksmų pasėkoje gavo tik 100 Lt baudą, anksčiau su nuteistuoju pažįstama nebuvo, todėl ji neturėjo jokio rimto pagrindo melagingai apkalbėti A. R. dėl jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo, jos parodymus iš dalies patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Jos parodymais teismas tiki.
Liudytoja E. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 112) parodė, kad kai jie kalbėjosi apie įvykį, A. R. sakė, kad jis paslydo prie paskutinių ratų. E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b.l. 16), kad vyriškis pasakė, kad B. D. jo nepastebėjo, nes jis paslydo. Iš šių liudytojų E. B. parodymų ir A. R. paaiškinimų matyti, kad A. R. nenuosekliai pasakojo savo partrenkimo (paslydimo) aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas E. B. parodė (b.l. 112), kad juos su patruliu M. sustabdė du vyrai. Vienas pasakė, kad partrenkė, o kitas įsidėmėjo numerius. Buvo kelnės įplyšusios truputį, kraujo nematyti. Moteris paaiškino, kad negali būti, nes būtų pastebėjusi ir sustojusi. Analogiškus parodymus davė liudytojas R. M. (b.l. 113), tame tarpe parodė, kad ant priekinio bamperio matėsi įbrėžimai, bet tai tikrai ne kontakto metu, daugiau sukelti šakų. Moteris paaiškino, kad ji nematė jokio pėsčiojo einant per pėsčiųjų perėją. Protokolą surašė, nes buvo liudytojas, eismo įvykio neformino, nes žmogus buvo nesužalotas – vizualiai nesimatė jokių sužalojimų ir žmogus nesiskundė. Ikiteisminio tyrimo, 2010-01-20 liudytojo apklausos metu (b.l. 27), liudytojas E. B. parodė, kad 2009-09-29 patruliuojant su R. M. Ukmergės miesto gatvėmis juos sustabdė vyriškis, kuris prisistatė Š. R. ir paaiškino, kad jam suplėšytos tik kelnės kelio srityje ir kad jam nepadaryta jokių kūno sužalojimų. B. D. automobilyje nebuvo matyti jokių apgadinimų, tik matyti durų smulkūs įbraukimai, tačiau sunku pasakyti kokiu būdu jie buvo padaryti. Liudytojas R. M. 2010-01-20 liudytojo apklausos metu davė analogiškus parodymus (b.l. 28). Iš 2009-09-29 tarnybinio pranešimo dėl padaryto KET pažeidimo matyti, kad (b.l. 25-26) apžiūrėjus automobilį nematyti jokių jo sugadinimų, tik matyti durų smulkūs įlenkimai, tačiau sunku pasakyti kokių būdu jie įlenkti. Iš šių byloje esančių duomenų matyti, kad ant B. D. automobilio pėsčiojo partrenkimui būdingi sužalojimai fiksuoti nebuvo, o Š. R. patruliams paaiškino, kad jam suplėšytos tik kelnės kelio srityje ir kad jam nepadaryta jokių kūno sužalojimų.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir ją grindžiantiems argumentais, kad A. R. veiksmai pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1d., požymius, šis klausimas apeliaciniame skunde neginčijamas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. R. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į A. R. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nuteistasis A. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 182 str. 1 d.), iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, buvo teistas 3 kartus (b.l. 36-38, 59, 60-61, 65-69), baustas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 72-73), tame tarpe ir už analogiškas nusikaltimas veikas, anksčiau baustas administracine tvarka (b.l. 49-53), Kauno rajono savivaldybės administracijos charakterizuojamas kaip neužtikrinantis tinkamo vaikų auklėjimo ir priežiūros, vedantis netinkamą gyvenimo būdą, dažnai girtaujantis (b.l. 75), nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 107).
Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. R. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam A. R. teismas jau yra skyręs baudą (Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-23 nuosprendžiu (b.l. 59)), areštą (Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-23 ir Tauragės miesto apylinkės teismo 2009-03-06 nuosprendžiais), tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nuosprendį – apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji parodė, kad vieną kartą jį stovintį matė, o kitą kartą, kad visai jo nematė, atsižvelgus į išdėstytą, t.y. į tai, kad ji parodė, jog nebuvo jokio žmogaus prie pėsčiųjų perėjos, kaltinamojo tikrai ten nebuvo ir vėliau parodė, kad vyriškis stovėjo toliau, o ne prie pėsčiųjų perėjos ir nebuvo jokių požymių, kad norėtų eiti, vertinant minėtus parodymus, neparodo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui atrodo, kad vairuotojas jį turėjo matyti, nėra objektyviai pagrįstas. Aplinkybė, kad liudytojas teigė girdėjęs net garsą, šiuo atveju, įvertinus įrodymų visumą ir pačios aplinkybės pobūdį, nepaneigia eismo įvykio imitacijos. Aplinkybė, kad važiuojantiems pareigūnams sustojus jis pateikė savo brolio duomenis, kadangi yra ne kartą baustas, po to įvykio buvo pasimetęs, nėra reikšminga nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. 1 d. kvalifikavimui, itin svarbi bausmės skyrimui, todėl ir gailestis dėl minėtos aplinkybės nėra pagrindas naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.