- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-113-282-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. V. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas S. V. atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ir S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
S. V. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 5 d. apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, keletą kartų kumščiu smogė tėvui T. V. į galvą, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, padarydamas nukentėjusiajam T. V. galvos muštinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. V., vadovaujantis BK 75 straipsniu, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, nes teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu paskyrė neteisingą galutinę bausmę, kadangi teismas išsamiai neaptarė S. V. asmenybės ir ją neigiamai apibūdinančių veiksnių. Nurodo, kad S. V. charakterizuotinas neigiamai, nedirba, nesimoko, yra nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, dėl to BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis pripažintinas recidyvistu. Taip pat nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-06 nuosprendžiu ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-01-04 baudžiamuoju įsakymu S. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-14 baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir visi nurodyti teismų sprendimai patvirtina, kad S. V. yra linkęs daryti smurtines nusikalstamas veikas, tyčia nesilaiko įstatymų, ignoruoja visuomenei priimtinas elgesio normas ir yra nelinkęs pasitaisyti. Pastebi, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-08-06 nuosprendžiu ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-01-04 baudžiamuoju įsakymu S. V. pripažintas kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje prieš savo tėvą T. V.. Be to, S. V. po to, kai 2013-03-31 atliko Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-01-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę, 2013-07-05 vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, t. y. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo tėvą T. V.. Prokuroras teigia, kad visos šios aplinkybės rodo, jog S. V. ignoruoja ankstesnius teismo sprendimus, teismų sprendimais paskirtos griežtos arešto bausmės S. V. teigiamos įtakos nedaro, nuteistasis toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu demonstruoja atvirą nenorą pasitaisyti, todėl teigia, kad nėra pagrindo manyti, jog S. V. nusikalstama veika padaryta atsitiktinai ir kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nenurodė jokių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnis įpareigoja teismą motyvuoti savo sprendimus. Teismas atidėdamas S. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą tokio savo sprendimo pakankamai nemotyvavo, todėl apeliantas mano, jog yra pagrindas nuosprendį pakeisti. Be to, teigia, kad bausmės vykdymo atidėjimas asmeniui, kuris prieš tai jau buvo teistas 3 kartus už smurtinius nusikaltimus, recidyvistas, kuriam ankstesniais teismo sprendimais paskirtos arešto bausmės nedaro jokios įtakos ir asmuo toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, prieštarauja BPK 1 straipsnio 1 dalyje, BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui, kuris suponuoja išvadą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti teisingai nubaustas, kad kiekvienas asmuo už panašias veikas ir padarytas tomis pačiomis aplinkybėmis, esant panašiems kaltininko asmenybę apibūdinantiems požymiams, būtų teisingai ir vienodai nubaustas. Pažymi, kad S. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl savo elgesio, provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys) yra tik pagrindas bausmei švelninti, o ne bausmės vykdymui atidėti.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Kadangi prokuroras skundu ginčija tik BK 75 straipsnio nuostatų netinkamą taikymą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. V. bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, padėjo šią veiką išsiaiškinti, veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo T. V. elgesys, kaltinamasis yra jauno amžiaus, su nukentėjusiuoju susitaikė, tačiau anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, todėl jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas recidyvistu, yra baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės yra reikšmingos parenkant kaltam asmeniui bausmės rūšį bei nustatant skirtinos bausmės dydį, tačiau kolegijos nuomone, neleidžia daryti išvados, kad S. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, teismas šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.
Nors S. V. padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išsiaiškinti šią veiką bei šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau nuteistasis nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, yra baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus, iš jų 3 kartus už smurtines veikas, nusikalto praėjus vos 3 mėnesiams po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), turėdamas keturis neišnykusius teistumus, be to, skundžiamu nuosprendžiu S. V. nuteistas jau trečią kartą už smurtą artimojoje aplinkoje, už savo tėvo sužalojimą. Šios aplinkybės rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų S. V. nepadarė, o jam taikytos jo atsakomybę švelninančios priemonės (laisvės apribojimas, areštas) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šios visos paminėtos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo. Dėl to S. V. BK 75 straipsnio nuostatos taikytos nepagrįstai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, bei S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
S. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. V. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.