- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- ATP-543-332/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01978-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutarties, kuria D. S. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau Šiaulių AVPK KPB) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto V. M. 2014-05-19 nutarimas Nr. 40N-12420392-14, kuriuo D. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 1300 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto 2014-05-19 nutarimu Nr. 40N-12420392-14 D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 1300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesiams už tai, kad jis 2014-04-07 15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr. vairuodamas automobilį „MERCEDES-BENZ S 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų kelis kartus paeiliui keitė važiavimo kryptį, nerodydamas atitinkamo įspėjamojo signalo, be priežasties staigiai stabdė, tokiais savo veiksmais keldamas grėsmę eismo ir aplinkinių saugumui. Šiais veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 88.2, 109, 140.4 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutartimi D. S. skundas netenkintas ir Šiaulių AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto 2014-05-19 nutarimas Nr. 40N-12420392-14 paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. S. prašo jo padarytą veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. bei, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., pakeisti Šiaulių AVPK 2014-05-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-12420392-14 neskiriant administracinės nuobaudos - specialios teisės vairuoti transporto priemonę - atėmimo.
Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutartimi, kuria Šiaulių AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto 2014-05-19 nutarimas Nr. 40N-12420392-14 paliktas nepakeistas, mano, kad ji yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. D. S. nuomone, jo padaryta veika netinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., nes ji turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, jam neteisingai skirta administracinė nuobauda.
D. S. teigia, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį - chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymi, kad chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Apeliantas nurodo, kad jis 2014-04-07 15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prospekte vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI“, kelis kartus paeiliui keitė važiavimo kryptį, nerodydamas atitinkamo įspėjamojo signalo, staigiai stabdė ir tuo galimai pasielgė lengvabūdiškai ir nerūpestingai, tačiau nėra nustatyti jokie demonstratyvų jo elgesį patvirtinantys manevrai, ką būtų galima vertinti kaip atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, aiškų kitų žmonių negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Teigia, kad jis teisme paaiškino, jog jam, reguliuojant radiją ir šiek tiek įvažiavus į kitą eismo juostą, tuo pasipiktinęs kitas vairuotojas demonstratyviai parodė jam nepadorų gestą, kuris jį įžeidė, todėl jis norėjo tik pasivyti minėtą vairuotoją bei su juo pasikalbėti, paaiškinti, kad taip nemandagiai ir įžūliai elgtis kelyje nedera. Taigi jo elgesys nebuvo iššūkis visai visuomenei ar nustatytai viešajai tvarkai, jo elgesys buvo nukreiptas tik prieš tą vieną konkretų vairuotoją, kuris pats kelyje elgėsi nederamai, siekiant su juo pasikalbėti. Apelianto nuomone, jo važiavimas niekam jokios žalos nesukėlė, nesutrikdė. Po įvykio visi eismo dalyviai nuvažiavo savais reikalais, jokių skundų iš kitų eismo dalyvių jo atžvilgiu nėra gauta. Esant tokioms aplinkybėms, D. S. manymu, teismas turėjo pripažinti, kad jo veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų ir todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. Be to, chuliganiškam vairavimui konstatuoti būtina nustatyti ir asmens tyčinius veiksmus, tačiau to nebuvo padaryta.
Apeliantas teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas rėmėsi išskirtinai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų parodymais, kurie nebuvo įvykio vietoje ir įvykio nematė. Jokių kitų asmenų skundų ar įvykį mačiusių, jame dalyvavusių liudytojų parodymų byloje nėra.
D. S. nuomone, jam paskirta nuobauda per griežta. Nurodo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naftos aptarnavimo srityje sausumoje. Vykdant tiesiogines darbines funkcijas jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Ši veikla yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Iš šios veiklos gaunamų pajamų jis išlaiko sveikatos problemų turinčią sugyventinę G. Z.. Tai patvirtina teismui pateikti dokumentai. Jam tenka dažnai vežioti savo ilgametę draugę G. Z., nes ji turi problemų su kojomis. Dėl atimtos teisės vairuoti jis netektų labai daug pajamų (33586 NOK per mėn. - 14 196,80 Lt/mėn.), kas būtų tikrai didelis praradimas ir neadekvati bausmė jo padarytam administracinės teisės pažeidimui. Apeliantas atkreipia dėmesys į tai, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesukėlė jokio eismo įvykio, dėl kurio būtų nukentėję žmonės ar sužalotas turtas. Teigia, kad jis buvo susinervinęs, nes medikai jam nustatė plaučių ligą, ir, važiuodamas iš ligoninės, jis pasielgė neatsakingai. Dėl tokio savo vairavimo jis labai gailisi, ateityje taip tikrai nebevairuos. Todėl mano, kad pareigūnas nepagrįstai skyrė jam nuobaudą, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir dar tokiam ilgam terminui.
Be to, apelianto nuomone, pareigūnas, skirdamas jam nuobaudą, visai neatsižvelgė nei į jo asmenybę, nei į teisės pažeidimo pobūdį, nei į atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes ir tokiu būtu jam paskyrė per griežtą nuobaudą. Mano, kad tokia griežta nuobauda jam buvo skirta dėl to, jog jis nenuvyko į policiją, kai buvo svarstomas jo atsakomybės klausimas. Tačiau jis taip pasielgė dėl objektyvių priežasčių, nes dirbdamas (duomenys neskelbtini) negalėjo išeiti iš darbo, negalėjo grįžti į Lietuvą ir atvykti į policiją. Vien dėl to nuobauda jam neturėtų būti griežtinama. D. S. mano, kad neskyrus jam administracinės nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, skirta piniginė bauda tinkamai atliks savo funkcijas - nubausti ir auklėti (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Vien reali grėsmė netekti teisės vairuoti ir su tuo susijusių 14 196,80 Lt/mėn. darbinių pajamų, verčia jį labai apgailestauti dėl šio įvykio. Jis suvokė, kad pareigūnų skiriamos sankcijos būtų labai didelė finansinė našta jam ir jo šeimai, todėl, jausdamas atsakomybę, kaip įmanydamas stengsis būti atidesnis, tiksliai ir nenukrypstamai laikytis administracinės teisės normų ir nepažeisti jų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. S. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK KPB prašo D. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutartį. Šiaulių apskrities VPK KPB nuomone, Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas D. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės. D. S. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 2500 iki 3500 litų.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Nors nubaustasis D. S. neigia tyčia chuliganiškai vairavęs automobilį, ir teigia, kad jis norėjo tik pasivyti kitą vairuotoją, kuris kelyje elgėsi nederamai, ir su juo pasikalbėti ir paaiškinti, kad taip nemandagiai ir įžūliai elgtis kelyje nedera, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.
Tai, kad D. S. 2014-04-07 15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr. chuliganiškai vairavo automobilį, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (3, 4 b. l.), vaizdo įrašas (23 b. l.), policijos pareigūnų Ž. J. ir T. T. tarnybiniai pranešimai (24, 25 b. l.), policijos pareigūno V. M. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (62 b. l.). Policijos pareigūnas V. M. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad su vaizdo medžiaga, kurioje matosi kaip D. S. vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėmis, yra susipažinęs internetinėje erdvėje esančiame portale „(duomenys neskelbtini)“ ir tokie D. S. veiksmai yra vertinami kaip chuliganiškas vairavimas. Buvo iškoneveikti kiti vairuotojai, asmuo iššoka iš automobilio, skėsčioja rankomis. Pareigūnas paaiškino, kad pavojingas vairavimas yra kuomet asmuo sukelia avarinę situaciją, bet nerodo nepagarbos kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju buvo piktybiškas vairavimas, kadangi vairuotojas blokuoja kelią kitiems vairuotojams. Tai rodo, kad asmuo suvokia, ką daro ir daro piktybiškai. Teismas pažymi, kad pareigūnas nėra susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuotas jam pakenkti. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis, kurios atitinka byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes.
Iš byloje esančios vaizdo medžiagos (23 b. l.) matyti, kad D. S. vairuojamas automobilis vejasi jį pralenkusį automobilį persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą bei nerodydamas atitinkamų posūkio signalų, greitai stabdo, nors jokios kliūties ar kitų priežasčių staigiai stabdyti automobilį nėra. Pasivijęs kitą automobilį D. S. savo automobiliu susigretina su kitu automobiliu ir tai stabdo, tai greitėja kartu su juo, tokiu būdu darydamas kliūtis kitiems gatvėje iš paskos važiuojantiems automobiliams, ir galiausiai užkerta jam kelią ir sustoja.
Visa tai patvirtina išvadą, kad D. S. chuliganiškai vairavo automobilį, kelis kartus paeiliui keitė važiavimo kryptį, nerodydamas atitinkamo įspėjamojo signalo, be priežasties staigiai stabdė ir taip kėlė pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui, kadangi kelyje buvo kitų automobilių. Nors D. S. nuomone, jo toks automobilio vairavimas niekam jokios žalos nesukėlė, po įvykio visi eismo dalyviai nuvažiavo savais reikalais, jokių skundų iš kitų eismo dalyvių jo atžvilgiu nėra gauta, tačiau kaip matyti iš vaizdo medžiagos, dėl D. S. veiksmų vairuojant automobilį kitas eismo dalyvis buvo priverstas staigiai stabdyti savo automobilį. Taigi teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo D. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.
Aukštesnės instancijos teismas atmeta apelianto versiją, kad jam, reguliuojant radiją ir šiek tiek įvažiavus į kitą eismo juostą, tuo pasipiktinęs kitas vairuotojas demonstratyviai parodė jam nepadorų gestą, kuris jį įžeidė, todėl jis norėjo tik pasivyti minėtą vairuotoją bei paaiškinti, kad taip nemandagiai ir įžūliai elgtis kelyje nedera, ir vertina tai kaip D. S. gynybos poziciją, kurios nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad D. S. tik apylinkės teisme nurodė, kad chuliganiškai nevairavo automobilio, kad vairuodamas automobilį jis reguliavo radiją ir šiek tiek įvažiavęs į kitą eismo juostą, papiktino kitą vairuotoją, kurį norėjo pasivyti ir pasikalbėti su juo. Tačiau kreipdamasi su skundu į apylinkės teismą D. S. advokatė nurodė, kad D. S. sutinka su jo padarytos veikos kvalifikavimu, t. y. pripažįsta, kad jis kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė dėl chuliganiškų paskatų ir apie jokį radijo reguliavimą, įvažiavimą į kitą eismo juostą ir kitą pasipiktinusį vairuotoją neminėjo. Šios aplinkybės byloja apie nubaustojo parodymų nenuoseklumą ir bandymą išvengti atsakomybės.
Šiaulių AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto 2014-05-19 nutarimu Nr. 40N-12420392-14 D. S. už jo padarytą pažeidimą buvo paskirta nuobauda, artima Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui, - 1300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesiams. Tačiau D. S. apeliaciniu skundu prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
D. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naftos aptarnavimo srityje sausumoje, vykdant tiesiogines darbines funkcijas jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad ši veikla yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, dėl atimtos teisės vairuoti jis netektų labai daug pajamų (33586 NOK per mėn. - 14 196,80 Lt/mėn.), kas būtų tikrai didelis praradimas ir neadekvati bausmė jo padarytam administracinės teisės pažeidimui, iš savo darbinės veiklos gaunamų pajamų jis išlaiko sveikatos problemų turinčią sugyventinę, jam tenka ją dažnai vežioti, nes ji turi problemų su kojomis, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesukėlė jokio eismo įvykio, dėl kurio būtų nukentėję žmonės ar sužalotas turtas, kad jis buvo susinervinęs, nes gydytojai jam nustatė plaučių ligą, ir, važiuodamas iš ligoninės, jis pasielgė neatsakingai, kad dėl tokio savo vairavimo jis labai gailisi, ateityje taip tikrai nebevairuos, kad vien reali grėsmė netekti teisės vairuoti ir su tuo susijusių 14 196,80 Lt/mėn. darbinių pajamų, verčia jį labai apgailestauti dėl šio įvykio, kad jis suvokė, jog pareigūnų skiriamos sankcijos būtų labai didelė finansinė našta jam ir jo šeimai, todėl, jausdamas atsakomybę, kaip įmanydamas stengsis būti atidesnis, tiksliai ir nenukrypstamai laikytis administracinės teisės normų ir nepažeisti jų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jam taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninti paskirtą nuobaudą. Nors pažeidėjas nurodo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis gali netekti vienintelio pragyvenimo šaltinio - darbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naftos aptarnavimo srityje sausumoje, nes vykdant tiesiogines darbines funkcijas jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau iš byloje esančių duomenų nematyti, kokia pareigas D. S. užima ir kad jo pareigybė yra neatsiejamai susijusi su transporto priemonių vairavimu, be to, visada galima imtis tokių darbo vykdymo priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nekliudytų atlikti savo pareigų.
Pažymėtina, kad D. S. praeityje yra ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, po šioje byloje nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo jis buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus neturėdamas dvejų metų stažo (34-37 b. l.). Tai neigiamai apibūdina D. S. asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. S. paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui artima nuobauda – 1300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesiams – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors apelianto nuomone, jam tokia nuobauda paskirta dėl to, jog jis nenuvyko į policiją, kai buvo svarstomas jo atsakomybės klausimas, tačiau tai yra deklaratyvūs teiginiai, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-22 nutartį nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.