- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-31
- Bylos Nr.
- N-662-1201-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) Kauno rajono agentūros pareigūnas 2008 m. balandžio 3 d. M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad M. S. 2007 m. lapkričio 26 d., vykdydama Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pareigas, neteisėtai išdavė leidimą Nr. 36-6-722 kirsti saugotinus želdinius Karmėlavos kapinių 35 kvartale. Neteisėtai buvo iškirsti saugotini želdiniai: 17 vienetų pušų, 19 vienetų ąžuolų ir 1 uosis. Tuo M. S. pažeidė aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintų „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarka) 9 ir 14 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 86 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos Kauno rajono agentūra 2008 m. balandžio 11 d. nutarimu M. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 86 straipsnyje, padarymą paskyrė 300 litų baudą.
II.
M. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Institucijos Kauno rajono agentūros 2008 m. balandžio 11 d. nutarimą. Nurodė, kad leidimas kirsti medžius buvo išduotas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4075 pagrindu, kuriuo Aplinkos apsaugos skyrius buvo įpareigotas išduoti Komunalinio ūkio skyriui leidimą pjauti medžius Karmėlavos kapinių 35 kvartale. Įsakymas buvo suderintas su savivaldybės teisės ir kitais skyriais, todėl dėl jo teisėtumo nekilo jokių abejonių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė M. S. skundo netenkinti. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinį teritorinį suskirstymą Karmėlavos kapinės yra Kauno rajono teritorijoje, todėl pagal Tvarkos 9 punktą leidimą kirsti medžius turėjo teisę išduoti ne Kauno miesto, bet Kauno rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius. Iš pareiškėjos 2008 m. sausio 17 d. paaiškinimo (b. l. 34) prieina prie išvados, kad pareiškėjai ši aplinkybė buvo žinoma, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 14 d. įsakymo teisėtumas jai kėlė abejonių, tačiau leidimą ji išdavė ir tokiu būdu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 ir 15 straipsnių nuostatas, nurodančias, kad vykdydami pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, valstybės tarnautojai privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais ir asmeniškai atsako už savo sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutarimu skundą patenkino, panaikino Institucijos Kauno rajono agentūros 2008 m. balandžio 11 d. nutarimą ir bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad teisėtu pripažįstamas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 7 str.). ATPK 284 straipsnis įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir įrodyti jo kaltę. Įrodymai, kurių pagrindu turi būti konstatuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, nurodyti ATPK 256 straipsnio 2 dalyje. Nutarime skirti administracinę nuobaudą turi būti nurodytos ne tik bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet kartu joms duotas ir motyvuotas įvertinimas, t. y. būtina nurodyti kokių įrodymų pagrindu konstatuojama pažeidėjo kaltė ir kurie įrodymai (argumentai) atmetami kaip nepagrįsti (ATPK 286 str. 2 d.). Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, konstatavo, kad nurodytų įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Nurodė ATPK 86 straipsnį, kuriame numatyta, kad administracinė atsakomybė galima tuomet, kai administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) nustato teisės aktų, reglamentuojančių gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą, reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Todėl nagrinėjant pažeidimo bylą tampa aktualiu administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės (kaltės) nustatymas, t. y., ar pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Teismas pažymėjo, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir skundžiamajame nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Tvarkos 9 ir 14 punktų reikalavimus (2001-05-18 įsakymo Nr. 274 redakcija, galiojusi leidimo kirsti medžius išdavimo metu). Tvarkos 9 punkte nustatyta, kad leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išduoda savivaldybės institucija, kai fiziniai ar juridiniai asmenys (įskaitant ir seniūnijas) pateikia argumentuotą, nustatytos formos prašymą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. Pareiškėja yra Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja ir leidimų kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išdavimas patenka į šio skyriaus ir pareiškėjos atliekamų funkcijų (kompetencijos) ribas (b. l. 9, 6.8 p.). Byloje nustatyta, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 16 d. potvarkiu Nr. 72P skirtas 82,20 ha žemės miško sklypas Kauno miesto Karmėlavos kapinėms įrengti. Vyriausybės įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199, 1995 m. kovo 28 d. priėmimo-perdavimo aktu Karmėlavos kapines perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Nuosavybės teisės į nurodytą turtą miesto savivaldybės vardu įregistruotos ir nekilnojamojo turto registre (b. l. 43-49, 54-58). Turto savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams padaliniams <...> (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 5 d. 2 p.). Teismas aptartų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad pareiškėja neturėjo teisėto ir pagrįsto pagrindo atsisakyti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 14 d. įsakymą dėl Karmėlavos kapinių (b. l. 35). Todėl jos veiksmuose nėra ATPK 86 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Institucijos išvados apie Karmėlavos kapinių teisinį statusą, jų priklausomybę Kauno rajono savivaldybei ne tik neparemti jokiais bylos įrodymais, bet prieštarauja jau paminėtai bylos medžiagai.
III.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir palikti Institucijos 2008 m. balandžio 11 d. nutarimą galioti.
Nurodo, kad pagal Tvarką reikia suprasti, jog leidimą kirsti saugotinus želdinius išduoda to rajono savivaldybės institucija, kurio teritorijoje auga saugotini želdiniai ir juridinis ar fizinis asmuo pageidauja juos nukirsti. Pažymi, kad Karmėlavos kapinės yra Kauno rajono teritorijoje. Šį faktą patvirtina pažymėjimas apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2007 m. sausio 3 d. Nr. 20/201259, kad inžineriniai tinklai – vandentiekio tinklai, kiti statiniai (kapinės) yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, o nekilnojamo turto buvimo vieta – Rykštynės k., Kauno rajono savivaldybė. 2007 m. spalio 31 d. to paties registrų centro duotoje informacijoje Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centrui „Židinys“ nurodyta, kad duomenų apie suformuotą žemės sklypą, kuriame yra Karmėlavos kapinės, adresu Kauno rajono savivaldybė, Rykštynės k. (reg. Nr. 20/201259), nėra. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 16 d. potvarkiu Nr. 72P skirtas 82,20 ha žemės miško sklypas Karmėlavos kapinėms įrengti suteikia teisę naudotis tuo sklypu Kauno miesto savivaldybei kaip juridiniam asmeniui, tačiau šis sklypas pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį skirstymą yra Kauno rajono savivaldybės administraciniame vienete. Kadangi nukirsti saugotini želdiniai augo Kauno rajono savivaldybės administruojamoje teritorijoje ir leidimą kirsti saugotinus želdinius turėjo išduoti Kauno rajono savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo, ką jis ir darydavo anksčiau pagal Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus pateiktus prašymus kirsti saugotinus želdinius Karmėlavos kapinėse (2004 m. gegužės 12 d. leidimas Nr. 53 a; 2005 m. sausio 14 d. leidimas Nr. 3; 2007 m. spalio 3 d. leidimas Nr. 133). Šias aplinkybes patvirtina ir M. S. Kauno rajono agentūros vedėjui V. R. 2008 m. sausio 17 d. Nr. 36-2-18 pateiktoje informacijoje dėl leidimo išdavimo medžiams nupjauti Karmėlavos 35 kvartale, kuriame ji teigia, kad leidimą išdavė vykdydama Savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4075 1.1 punktą, nors įsakymo teisėtumas jai kėlė abejonių. Atsakovė, dirbdama Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pareigose ir pastoviai išduodama leidimus kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, gerai žinojo šių leidimų išdavimo tvarką, taip pat žinojo Tvarkos 9 punkto reikalavimą, kad leidimą kirsti saugotinus želdinius išduoda to rajono savivaldybės institucija, kurioje auga saugotini želdiniai.
Atsiliepimas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Nurodo, kad 2007 m. lapkričio 26 d. eidama skyriaus vedėjos pareigas ir vykdydama administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. A-4075 teisėtai išdavė leidimą Nr. 36-6-722 kirsti saugotinus želdinius Karmėlavos kapinių 35 kvartale. Leidimas buvo išduotas Komunalinio ūkio skyriui pateikus argumentuotą prašymą, pridedant administracijos direktoriaus įsakymą, kurio pirmuoju punktu skyriui buvo pavesta išduoti leidimą. Administracijos direktoriaus įsakymą iniciavo Komunalinio ūkio skyrius, kuriam priskirtos ritualinių paslaugų bei kapinių priežiūros darbų užtikrinimo funkcijos. Jų žinioje yra visi dokumentai apie Savivaldybės turto priklausomybę Karmėlavos kapinėse bei nekilnojamojo turto registro pažymos. Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ pagal savo funkcijas kuruoja Komunalinio ūkio skyrius. Faktai, kaip anksčiau elgdavosi savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ kirsdama želdinius Karmėlavos kapinėse, Aplinkos apsaugos skyriui nėra žinomi. Nurodo, kad gavusi pavedimą administracijos direktoriaus rašytinio ir registruoto įsakymo forma, siekė išsiaiškinti ar teisiniu požiūriu šis įsakymas vertintas Teisės skyriaus specialistų, ar atitinka galiojančius teisės aktus, todėl gavo iš Dokumentų skyriaus įsakymo kopiją su visais (ir teisininkų) suderinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Institucijos Kauno rajono agentūra 2008 m. balandžio 11 d. nutarimu M. S. paskyrė administracinę nuobaudą už ATPK 86 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės, užtraukia baudą pareigūnams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, atsakomybė už ATPK 86 straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką atsiranda pareigūnams dėl jų neveikimo, t. y. dėl to, kad nebuvo imtasi priemonių teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimams išvengti. Nagrinėjamu atveju M. S. buvo nubausta už tai, kad eidama Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pareigas galimai neteisėtai išdavė leidimą Nr. 36-6-722 kirsti saugotinus želdinius Karmėlavos kapinių 35 kvartale. Taigi, administracinė nuobauda šiai pareigūnei Institucijos nutarimu buvo paskirta ne už jos neveikimą, bet už aktyvius, galimai neteisėtus, veiksmus, todėl spręstina, kad atsakomybė pagal ATPK 86 straipsnį M. S. nagrinėjamu atveju negalėjo kilti. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl ATPK 86 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, svarbu nustatyti, ar pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtintų Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, pertvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 9 punkte įtvirtinta, kad leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išduoda savivaldybės institucija, kai fiziniai ar juridiniai asmenys (įskaitant ir seniūnijas) pateikia argumentuotą, nustatytos formos prašymą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. leidimą išdavė Komunalinio ūkio skyriui pateikus argumentuotą prašymą (b. l. 36-37), pridedant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą (b. l. 35), kuriame buvo pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriui išduoti leidimą. Šio įsakymo atitikimą galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams garantavo įsakymo projekto suderinimas Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriuje (b. l. 38-39). Taigi, M. S. neturėjo teisėto ir pagrįsto pagrindo atsisakyti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad M. S. veiksmuose nėra ATPK 86 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.