- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- I-3648-423/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. skundu (b. l. 2-7, 30-31) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kybartų pataisos namuose atliekant bausmę laikotarpiu nuo 2015-02-05 iki 2017-10-15 jam buvo tiekiamas netinkamas maitinimas. Maistas buvo nekaloringas ir nekokybiškas, nebuvo vaisių. Pareiškėjui nuolat buvo duodama trinta bulvių košė, kurios suvalgęs jis jausdavosi alkanas ir negalėdavo užmigti. Nurodė, kad 2017-09-12 patyrė žandikaulio traumą, dėl kurios negalėjo kramtyti, tačiau jam nebuvo tiekiamas susmulkintas maistas. Nors pareiškėjas rašė prašymus pataisos namų administracijai, šie nebuvo patenkinti. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, diskomfortu, sveikatos pablogėjimu, papildomais nepatogumais. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai (toliau – ir Kybartų PN) atsiliepime (b. l. 35-39) nurodė, kad po patirtos žandikaulio traumos, pareiškėjui kreipusis į pataisos namų administraciją dėl susmulkinto maisto tiekimo, prašymas buvo patenkintas, todėl jokių nepatogumų valgant jis negalėjo patirti. Pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji, buvo maitinamas pagal teisės aktų reikalavimus. Maisto davinių energetinė vertė yra nustatoma atlikus fizikinį-cheminį tyrimą. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui atlikus minėtą tyrimą, nebuvo nustatyta neatitikčių teisės aktuose reglamentuotoms maisto energetinėms vertėms. Maisto kokybė taip pat periodiškai tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos, patvirtintos Kybartų PN direktoriaus įsakymu. Nuteistieji maitinami pagal patvirtintus valgiaraščius, iš kurių matyti, kad pareiškėjui nebuvo nuolat teikiama bulvių košė. Dėl sveikatos sutrikimų, kurie galėtų būti sąlygoti netinkamo maitinimo, pareiškėjas nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus. Nuteistiesiems leidžiama papildomai nusipirkti maisto produktų pataisos namų parduotuvėje. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( CK 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Kybartų PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto maitinimo.
Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis bei finansavimas nustatytas Lietuvos Respublikos ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.
Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.
Valgiaraščiai, pagal kuriuos ginčo laikotarpiu buvo maitinami suimtieji bei nuteistieji, buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams (b. l. 76-78), o nuo 2017-09-01 – pagal dietinį valgiaraštį, vadovaujantis gydytojo indikacijomis (b. l. 53). Atsakovės atstovas pateikia į bylą 2017-01-24, 2017-09-04, 2017-05-25, 2018-02-15 Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuoti tą dieną gaminamo maisto neplaninio patikrinimo rezultatai. Atlikus patikrinimus, nustatyta, kad patiekalai pagaminti pagal patiekalų receptūrą, atsižvelgiant į dirbančių ir nedirbančių nuteistųjų skaičių. Patiekalų ir produktų organoleptinės savybės geros, maisto kokybė gera, maisto produktai laikomi reikiamomis sąlygomis, šaldytuvuose laikomų produktų vartojimo terminai galiojantys (b. l. 54-57). 2017-01-24 patikrinimo akte užfiksuota, jog prie pietų buvo tiekiami vaisiai (b. l. 54). Trūkumai, kurie nustatyti patikrinimų metu (daržovių apdirbimo patalpoje neatskirtos daržovių valymo, atliekų laikymo ir galutinių daržovių patiekalų gaminimo zonos, daržoves valantis nuteistasis nedėvėjo kepurės, virtuvės vedėjos nebuvo virtuvėje, dalis tinkliniame maišelyje sandėliuojamų morkų buvo sugedusios) nėra susiję su pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis dėl per mažos maisto energetinės vertės bei iš esmės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl maisto kokybės neužtikrinimo. Pažymėtina, jog 2017-05-25 patikrinimo akte (b. l. 56) nustačius neatitikimą dėl dalies sugedusių daržovių, valgyklos vedėja buvo įpareigota iš tiekėjo reikalauti, jog daržovės būtų tiekiamos tinkamos vartojimui. Darytina išvada, jog pataisos namų administracija nuolat užtikrina maisto kokybės kontrolę, trūkumai, kai tokių aptinkama, yra šalinami. Visuose patikrinimo aktuose nustatyta, jog patikrinimo dieną gamintų patiekalų kokybė tinkama, organoleptinės savybės geros, esminių trūkumų dėl ruošiamo maisto atitikties teisės aktų reikalavimams neaptikta.
Byloje taip pat pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolai, kuriuos užfiksuota, jog maisto energetinė vertė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintas mitybos normas (b. l. 57-58). Atsakovės atstovas pateikia ir Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktus (b. l. 60-70), kuriuose nenustatyti jokie esminiai pažeidimai dėl maisto kokybės, laikymo, gaminimo sąlygų ir saugos, personalo higienos normų laikymosi, produktų vartojimo terminų galiojimo.
Minėti byloje surinkti įrodymai paneigia skundo argumentus dėl prastos maisto kokybės, netiekiamų vaisių, žemos energetinės vertės. Kadangi pareiškėjas nepateikia jokių šiuos atsakovės atstovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl patirtos žandikaulio traumos negalėjo kramtyti, tačiau jam nebuvo skiriamas susmulkintas maistas. Byloje esančiame Medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog 2017-09-02 pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl išmuštų dantų (b. l. 73). Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-09-21 pareiškėjas buvo pateikęs pataisos namų administracijai prašymą dėl susmulkinto maisto tiekimo. Atsakyme į pareiškėjo prašymą pažymima, jog pagal 2017-09-25 Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojos rekomendaciją, pareiškėjui buvo tiekiamas sutrintas maistas (b. l. 21). Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis (Ūkio skyriaus vedėjo prašymą dėl maisto trintuvo įsigijimo ir PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią jis buvo įsigytas), iš kurių matyti, kad pataisos namų administracija imasi priemonių užtikrinti, jog nuteistiesiems pagal gydytojo rekomendaciją būtų tiekiamas susmulkintas maistas (b. l. 51-52). Duomenų, jog toks maitinimas pareiškėjui nebuvo užtikrintas, nėra.
Pareiškėjas skundžiasi, jog jam vietoj virtų bulvių nuolat buvo tiekiama bulvių košė, tačiau pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintame valgiaraštyje nedirbantiems vyrams 3 punkte nurodyta, jog virtos bulvės gali būti keičiamos bulvių košė, todėl nėra pagrindo šioje dalyje konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pareiškėjo argumentus dėl šios aplinkybės taip pat vertina kritiškai, kadangi jie yra prieštaringi - pareiškėjas skundžiasi dėl tiekiamos trintos bulvių košės, tačiau taip pat reiškia nusiskundimus, jog po patirtos traumos jam buvo netiekiamas sutrintas maistas. Prieštaringi, subjektyvaus pobūdžio ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjas skundžiasi, jog vakarienė buvo tiekiama per anksti, tačiau pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 22 punktą, nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką. Iš bylos duomenų matyti, kad toks grafikas Kybartų pataisos namuose yra sudarytas ir patvirtintas pataisos namų direktoriaus 2016-04-07 įsakymu (b. l. 46). Grafike numatyta, jog vakarienė kiekvienam būriui tiekiama skirtingu laiku nuo 16.50 val. iki 18.30 val. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog nuteistųjų maitinimo tvarka Kybartų PN yra reglamentuota, patvirtintas maitinimo grafikas yra galiojantis, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą dėl maitinimo laiko nustatymo. Minėto grafiko teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo argumentus šioje dalyje teismas vertina kaip nepagrįstus. Atmestinas ir pareiškėjo teiginys dėl neteikiamų naktipiečių, kadangi minėtame nedirbančių vyrų valgiaraštyje naktipiečiai nenumatyti, o pagal dietinio maitinimo valgiaraštį jie skiriami tik cukriniu diabetu sergantiems asmenims.
Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, kurių priežastimi galėtų būti netinkamas maitinimas (b. l. 71-73), ar kitos neigiamos pasekmes pareiškėjo psichologinei būklei. Medicininių dokumentų išraše užfiksuota, jog pareiškėjas, kreipdamasis į gydytoją dėl raminamųjų vaistų skyrimo, kaip priežastį nurodė vykstančius teismo procesus, o ne netinkamą pataisos namų tiekiamą maitinimą ar kitas kalinimo sąlygas (b. l. 73).
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.