Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Mažeikių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis , gyv. , Mažeikiai, administracine tvarka, baustas, teistas 3 kartus: 1) 2010-06-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimas 4 mėn., pareigojimas per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas 2009-09-20, 1 arešto parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 3 mėn. 28 d., įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą; 2) 2010-11-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., laisvės apribojimo bausme 4 mėn., įpareigojant per 3 mėnesius atlyginti A. G. IĮ „Valina“ nusikalstama veika padarytą 291,82 Lt turtinę žalą, ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) 2012-08-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu apėmimo būdu subendrinus paskirtą bausmę su 2010-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. d., apie 18.15 val., viešoje vietoje – prie prekybos centro „Maxima“, esančio Mažeikių mieste, Žemaitijos g. 20, kitų žmonių akivaizdoje, be jokios aiškios priežasties, trenkė metaliniu šuns pavadėliu vieną smūgį ėjusiems pro šalį T. K. ir K. S., pataikydamas T. K. per veidą, ir jam padarydamas veido sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. S. pataikydamas per norį ir padarydamas jai nosies sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. J. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad tą dieną jis eidamas iš parduotuvės pamatė nukentėjusiuosius ir eidamas pro šalį pasakė „kokia graži pana“, nukentėjęs atsisuko ir kažko negražiai pasižiūrėjo, jam suėmė pyktis, tada šuns metaliniu pavadėliu trenkė vieną smūgį per skėtį, kurį kažkuris laikė, skėti krito ant žemės ir dar jiems kliuvo per veidus. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, padarytas žalas atlygins, tik šiuo metu yra suimtas.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. J. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

E. J. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad šiais metais, dienos nepamena, ėjo iš prekybos centro „Maxima“, kuri yra Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, kartu vedėsi ir draugo šunį, kuris buvo pririštas su metaliniu pavadėliu, ir einant lauk iš prekybos centro, šonu ėjo su vaikinu ir mergina, tai merginai jis pasakė „tavo bahūrui pasisekė, kad turi tokią gražią paną“, tada tas vaikinas jam pasakė „nežiūrėk pabalenęs akis“, o jam suėmė pyktis, kad tas vaikinas jam taip pasakė, tai šuns metaliniu pavadėliu trenkė vieną smūgį per skėtį, kurį kažkuris laikė, bet ar vaikinas ar mergina laikė skėtį, nepamena, paskui atsisuko į juos ir matė, kaip mergina savo rankomis užsiėmė veidą, tada jis suprato, kad kliuvo merginai per veidą. Pasak jo, tą kartą buvo blaivus. Tada jis greitesniu žingsniu ėjo link namų, o jam iš paskos ėjo vaikinas su mergina, kaip pats suprato, kad jie jį sekė. Jis įėjo į savo Naftininkų g. 82 namo laiptinę, parėjo namo, namuose paliko šunį ir vėl išėjo iš namų, ir išeidamas iš savo laiptinės pamatė, kaip prie kito namo, kuris yra šalia jo namo, trečios laiptinės tebestovi tas vaikinas ir mergina. Jis pro juos praėjo ir paklausė „ar mane sekate“, o jie atsakė, kad neseka, kad kažko laukia ir jis nuėjo. Dėl ko jis taip pasielgė, savo poelgio negali paaiškinti, dėl to nuoširdžiai gailisi. (b. 1. 83).

N. T. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-08-10 nuo 18 val. iki 19 val., kartu su savo drauge K. S. išėjo iš prekybos centro „Maxima“, kuri yra Žemaitijos g. 20, o išėjo į Draugystės gatvę. Tik išėjus per prekybos centro duris, jis iš nugaros pajuto, kad kažkas jį su pečiu stūmė, kaip jis suprato, kad jis turėtų pasitraukti, o jis traukdamasis į šalį atsisuko ir pamatė, kad jam iš nugaros stovi jaunas vaikinas, apie 190 m ūgio, ant galvos buvo užsidėjęs džemperio kapišoną, kuris rankoje laikė metalinį pavadėlį, prie kurio buvo pririštas kovinės veislės šuo, ir tas vaikinas jam pradėjo grasinti sakydamas „ko čia žiūri, užpjudysiu šunim, seksiu iki pat tol, kur tu čia eisi“. Jis išsigando ir tam vaikinui nieko nesakė ir su drauge K nuėjo, ir jiems einant, vėl tas vaikinas pribėgo prie jų, jį nestipriai pastūmė, tada K tą vaikiną atstūmė nuo jo ir tada tas vaikinas jam pasakė „ko čia šypsais, daba tau bus“, po tokių žodžių jis dar labiau išsigando, apsikabino Kristiną ir ėjo lėtai į priekį. Tas vaikinas dar kažką jiems sakė, bet jis nesuprato ką sakė, ir nuo jų truputį atsitraukė ir greitai jis pajuto, kad jam iš dešinio šono vėl priėjo tas vaikinas, o jam atsisukus pasižiūrėti, iš karto pajuto smūgį į kairės pusės žandą, nes tas vaikinas trenkė užsimojęs metaliniu šuns pavadėliu. Jam labai skaudėjo abu žandus, o jo draugei K kliuvo šuns metaliniu pavadėliu virš nosies tarp antakių tarpo. K turėjo skėtį medine rankena, nuo suduoto smūgio metaliniu šuns pavadėliu perlūžo skėtis. Jis užsiėmė už veido, nes labai skaudėjo ir dar girdėjo, kaip tas vaikinas jam pasakė „ar dar šypsosies“, pasiėmė šunį ir jis nuėjo. Tada jis paskambino policijai ir pranešė apie šį įvykį ir su K ėjo tam vaikinui per atstumą iš paskos, kad matytų, kur jis eina ir einant jis policijai sakė, kurioje vietoje jie eina ir kad seka vaikiną, kuris trenkė šuns pavadėliu. Kiek pamena jis, prie Pavasario gatvės stovėjo ir laukė policijos. Po kiek laiko, jam ir K. S. stovint prie laiptinės, priėjo tas vaikinas prie jų, eidamas link jo jam sakė „dar čia skambinsi policijai, dar gausi, užmušiu aš tave tuo pavadžiu“, o K prašė to vaikino, kad jis atstotų nuo jų. Tada tas vaikinas nubėgo ir sustojo už namo kampo ir jam pasakė „tu manęs nematei, aš tavęs nemačiau“, ir jis nuėjo. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnų du ekipažai, kuriems paaiškino kas nutiko, apibūdino tą vaikiną ir vienas policijos ekipažas išvažiavo. Jis parašė pareiškimą ir nuvažiavo į „Maxima“, kad leistų pažiūrėti per vaizdo įrašus‚ Maximos“ apsaugos darbuotojas leido pažiūrėti vaizdo įrašus, kur matėsi, kad tas pats vaikinas, kuris juos sumušė, praėjo su koviniu šuniu per „Maximos“ salę ir išėjo lauk. Po kiek laiko, jis pasijuto blogai, nes labai pradėjo skaudėti veidą ir nuvažiavo į priėmimo skyrių, po medikų apžiūros, jam pasakė, kad yra sumuštas veidas, išrašė vaistų ir išleido į namus. Grįžo iš ligoninės su drauge K pas ją į namus. Nakties metu, K pradėjo sakyti, kad jai labai skauda kaktą, nosį ir 2013-08-11 ryte, K nuvežė į priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros, pasakė, kad jai yra veido ir nosies sumušimas. Jis labai buvo šokiruotas, kad dar nesutemus, matant aplinkiniams, be jokios priežasties jaunuolis trenkė tiek jam, tiek jo merginai metaliniu šuns pavadėliu į veidą ( b. l. 11, 12-13).

Nukentėjusioji K. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 18.15 val., su savo draugu T. K. išėjo iš prekybos centro „Maxima“, kuri yra Žemaitijos g. 20, į Draugystės gatvės pusę, tik išėjus per prekybos centro duris, ji pajuto, kad T ją su pečiu lyg stumtų ir pamatė, kaip jaunas vaikinas stumia savo pečiu į T petį ir jam sako „traukis traukis“, tada T atsisuko į tą vaikiną, tačiau jam nieko nesakė, o tas vaikinas Tomui pasakė „ko čia šypsais“, ir ji T pasakė, kad tegul nekreipia dėmesio. Truputį jiems paėjus, tas vaikinas pasakė, kad paleis šunį ir pagrasino „tau dabar bus šakės“, o jai atsisukus atgal, pamatė, kad tas vaikinas atsegė metalinį šuns pavadėlį nuo kovinės veislės šuns, pribėgo ir per šoną trenkė tuo metaliniu pavadėliu T per veidą, o ji buvo šalia T tai pavadėliu kliuvo per veidą ir jai, dar sulaužė skėtį, nes ji turėjo rankoje skėtį, kadangi lauke lijo. Jai kliuvo virš nosies tarp akių tarpo. Gavus smūgį pavadėliu, T iš karto paskambino policijai ir pranešė apie įvykį, o tas vaikinas išgirdo, kaip T pranešė policijai ir jis pradėjo greičiau eiti, o ji su T ėjo tam vaikinui iš paskos saugiu atstumu, kad matytų, kur jis eina. Priėjus prie namo, ji pamatė, kaip tas vaikinas įbėgo į pirmą laiptinę, jie laukė netoli namo, kol atvyks policija. Jiems laukiant pareigūnų, pamatė, kad tas vaikinas išėjo iš pirmos laiptinės, rankoje sukdamas metalinį šuns pavadėlį ir eidamas link T jam sakė „tau dabar bus šakės“, tada ji priėjo priekiu prie T ir jį uždengė savo kūnu ir prašė, kad tas vaikinas atstotų, tai tas vaikinas jiems dar pasakė, kad „aš su jumis susidorosiu ir eisiu iki galo“ ir taip pasakęs, jis nubėgo. Sulaukė policijos pareigūnų, paaiškino kas nutiko, T parašė pareiškimą, nurodė, kaip tas vaikinas atrodė. Tada ji su T. K. nuvyko į prekybos centrą „Maxima“, Žemaitijos g. 20, ir paprašė apsaugos darbuotojo, kad leistų pažiūrėti per vaizdo stebėjimo įrašus. Pažiūrėję filmuotą medžiagą, išėjo lauk iš „Maximos“. T. K. pradėjo tinti žandikaulis, sakė, kad labai skauda, tai nuvyko į priėmimo skyrių, o ji buvo dideliame šoke, kad nejuto jokio skausmo. Po medikų apžiūros T. K. išleido namo. Abu grįžo pas ją į namus, ir ruošėsi eiti miegoti, tada jai pradėjo suktis galva, pradėjo pykinti, paraudonavo virš nosies tarpuakis, bet tada nesikreipė pas medikus, tik 2013-08-11 ryte atsikėlus T. K. nuvežė į priėmimo skyrių, kur apžiūrėję medikai, pasakė, kad lūžių nėra, tik veido ir nosies sumušimai. Ji labai pasipiktino, kad be jokios priežasties priėjęs prie jos ir draugo nepažįstamas vaikinas, trenkė metaliniu šuns pavadžiu per veidą (b. l. 15, 16 ).

Iš byloje esančio 2013-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą matyti, kad T. K. atpažino vaikiną, kuris, jam be jokios priežasties prie prekybos centras „Maxima“, Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, trenkė šuns metaliniu pavadėliu per veidą (b. l. 18- 21).

Iš byloje esančio 2013-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. S. atpažino vaikiną, kuris, jai be jokios priežasties prie prekybos centras „Maxima“, Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, trenkė šuns metaliniu pavadėliu per veidą (b. l. 22-25).

Iš byloje esančios 2013-09-02 specialisto išvados Nr. G 130/13 (13) matyti, kad T. K. padarytas veido sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 27).

Iš byloje esančios 2013-09-02 specialisto išvados Nr. G 132/13 (13) matyti, kad K. S. padarytas nosies sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29).

Iš byloje esančio 2013-08-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, apsaugos darbuotojas pateikė 2 vienetus CD diskų filmuotos medžiagos apie tiriamą įvykį (b. l. 39).

Iš byloje esančio 2013-08-26 protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti pateikti CD diskai kur matosi, kaip E. J. įėjo į prekybos centrą ir su savimi vedėsi pavadėliu pririštą šunį, vėliau išeina iš prekybos centro iš paskos vaikinui su mergina, E. J. kažką sako, o išėjus į lauką, prekybos centro durys užsidaro, atsidaro, eina į prekybos centrą kiti žmonės ir per durų tarpą matosi, kaip E. J. paleidžia nuo pavadėlio šunį (b. l. 40-41).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2010 m. spalio 9 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Bylos duomenys – nukentėjusiųjų K. S., T. K., paties kaltinamojo parodymai – patvirtina, kad E. J. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be jokios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje, metaliniu šuns pavadėliu sudavė ėjusiems pro šalį T. K. ir K. S., pataikydamas T. K. per veidą, ir jam padarydamas veido sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. S. pataikydamas per norį ir padarydamas jai nosies sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įžūlus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). E. J. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – prie didelio prekybos centro, matant kitiems asmenims, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis smurtaudamas suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, t.y. pažeidus viešąją tvarką.

E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino nusikaltęs dėl ko gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Nukentėjusieji K. S. ir T. K. pateikė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. K. S. prašė priteisti 200 litų neturtinei žalai atlyginti, nes ji buvo sumušta, patyrė baimės ir nesaugumo jausmą, kurį jaučia iki šiol. T. K. prašė priteisti 300 litų neturtinei žalai atlyginti, nes dėl sužalojimo skausmą jaučia iki šiol, yra nesaugumo jausmas vaikštant miesto gatvėmis, po įvykio būdamas darbe negalėjo susikaupti, nes negalėjo pamiršti šio įvykio.

Teismas laiko, kad nukentėjusieji K. S. ir T. K. patyrė stresą, kai dienos metu jiems buvo suduotas smūgis metaliniu šuns pavadėliu ir padaryti sužalojimai, kas jiems sukėlė baimės jausmą nesaugiai vaikščioti miesto gatvėmis, jautė skausmą ir nepatogumus, nes turėjo lankytis pas gydytojus. Šio įvykio pasekmės gali būti ilgalaikės, todėl laikytina, kad nukentėjusiesiems K. S. ir T. K. buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą nukentėjusios mažametės dvasinį - emocinį sukrėtimą, kuris gali įtakoti jos tolimesniam gyvenimui. Ši žala, dėl kurios kaltas E. J., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Atsižvelgiant į tai teismas laiko, kad K. S. pareikštas 200 litų, T. K. pareikšti 300 litų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįsti, nėra dideli, todėl tenkintini.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusieji K. S. ir T. K. dėl kaltinamojo E. J. nusikalstamos veikos buvo sužaloti ir už jiems VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 222,87 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 222,87 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.263 str.).

Skirdamas kaltinamajam E. J. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą (nukentėjusiesiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai), nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nevedęs, dirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 3 kartus, pagal teismų sistemos LITEKO duomenų bazę matyti, kad teisme yra nagrinėjamos dar 2 baudžiamosios bylos, nusikaltimą padarę bausmė vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu yra suimtas dar kitoje ikiteisminio tyrimo byloje.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, mano, kad E. J. bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą – terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), nes teisiamas jau 4 kartą, išvadų nedaro, yra dar įtariamas 2 nusikaltimais, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas patvirtina, kad kitos rūšies bausmės jam jokios įtakos nedaro.

LR BK 64¹ str. yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3770 (2013-07-13), todėl E. J. taikytina ši nuostata.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 2 mėnesiams.

Bausmės pradžią E. J. skaičiuoti nuo suėmimo pagal šį nuosprendį.

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo E. J. 222,87 Lt (du šimtus dvidešimt du litus ir 87 centus) Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš nuteistojo E. J., 200,00 Lt (du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusios K. S. naudai.

Priteisti iš nuteistojo E. J., 300,00 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo T. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.