Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui antstolės R. M. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliami klausimai, kas (antstolis ar teismas) turi apskaičiuoti konkrečią sumą, kuri turi būti išmokėta hipotekos kreditoriui; ir kas turi priimti sprendimą dėl pardavus turtą gautų lėšų paskirstymo.

Nutartį vykdžiusi antstolė R. M. pateikė teismui 2012 m. birželio 22 d. patvarkymą (b.l. 3-4, t. 2), kuriuo vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas nurodant, jog nutartis yra įvykdyta.

Vykdydama teismo nustatytą įpareigojimą, antstolė pateikė teismui 2012 m. liepos 26 d. raštą (b.l. 29, t. 2), prie kurio pridėjo 2012 m. birželio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl vieno iš įkeistų žemės sklypų pardavimo už 80.000 Lt. Kartu antstolė nurodė, jog antrąjį jos pateikto procesinio dokumento trūkumą teismas nustatė be pagrindo, kadangi speciali teisinį santykį reguliuojanti teisės norma- iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos CPK 563 straipsnis- imperatyviai numato, jog lėšas privalo paskirstyti hipoteką naikinantis teismas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santykį reguliuojančių teisės normų galiojimo laike

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 34 straipsnio 1- 2 dalimis, įstatyme įtvirtinti pakeitimai įsigalioja 2012 m. liepos 1 d., iki įsigaliojimo hipotekos skyriams pateikti prašymai registruoti, pakeisti ar išregistruoti hipoteką (įkeitimą) perduodami Centrinei hipotekos įstaigai ir registruojami Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju hipotekos procedūros buvo pradėtos iki 2012 m. liepos 1 d., todėl būtent iki pakeitimo galiojusios redakcijos CPK nuostatos turi būti taikomos ir su hipotekos procedūrų užbaigimu susijusiems ginčams spręsti. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę toliau šioje nutartyje be nuorodos į galiojančią redakciją cituojamos CPK normos, reglamentuojančios hipotekos teisinius santykius, sietinos su iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusia įstatymo redakcija.

Dėl subjekto, kuriam tenka pareiga apskaičiuoti ir paskirstyti už hipotekos procedūrų tvarka parduotą turtą gautas lėšas

Kaip matyti tiek iš ginčijamos nutarties, tiek ir iš atskirojo skundo turinio, ginčas kilo dėl dviejų klausimų: pirma, kas- antstolis ar teismas- turi apskaičiuoti konkrečią sumą, kuri turi būti išmokėta hipotekos kreditoriui; antra, kas turi priimti sprendimą dėl pardavus turtą gautų lėšų paskirstymo. Ginčą sąlygojo skirtingas CPK 563 ir 756 straipsnių nuostatų ir jų tarpusavio santykio aiškinimas. Vadovaujantis CPK 756 straipsniu, iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1R-265 patvirtintos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 punkte nurodoma, jog antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal instrukcijos 15 priede nurodytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Iš kitos pusės, CPK 563 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 91 punkte nurodyta, jog lėšos už priverstinai parduotą hipoteka įkeistą turtą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervedamos į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, hipotekos teisėjo nutartimi paskirstomos kreditoriams, kuriems šis turtas buvo įkeistas, pagal jų reikalavimų tenkinimo eilę. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo apeliantė, lėšų paskirstymą prieš užbaigiant hipotekos procedūrą reglamentavusios normos laikytinos specialiomis bendrųjų vykdymo proceso normų atžvilgiu, todėl akivaizdu, jog klausimas dėl lėšų paskirstymo šiuo atveju turi būti sprendžiamas ne antstolio patvarkymu, bet teismo nutartimi. Iš kitos pusės, tam, kad būtų galima paskirstyti mokėtinas sumas, jos turi būti apskaičiuotos. CPK 563 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji norma nenumatė jokių išimčių, susijusių su hipotekos kreditoriui išmokėtinų sumų apskaičiavimu. Šią aplinkybę netiesiogiai pripažino ir apeliantė, aiškindama pirmosios instancijos teismo cituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 nurodydama, jog šia nutartimi buvo suformuluota taisyklė dėl antstolio pareigos apskaičiuoti konkrečią hipotekos kreditoriui pagal vykdomąjį dokumentą priklausančią sumą tuo atveju, kai vykdomajame dokumente šalia absoliučiais dydžiais įvardintų išieškotinų sumų yra nurodytos ir santykinės procentine išraiška apibrėžtos sumos, skaičiuotinos už laikotarpį, kurio trukmė priimant vykdytiną dokumentą nėra aiški (pvz., teismui nustačius kreditoriaus teisę išsiieškoti procesines palūkanas). Be to sistemiškai žiūrint į Sprendimų vykdymo instrukciją matyti, jog ir joje įtvirtinta antstolio, o ne teismo, pareiga apskaičiuoti palūkanas (pvz. SVĮ 49 p. 2d.). Visuma nurodytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog sumų, išieškotinų pagal konkretų vykdomąjį dokumentą, apskaičiavimas CPK 756 straipsniu priskirtas antstolio kompetencijai ir CPK 563 straipsnis šio klausimo nereguliavo. Speciali norma buvo skirta tik antstolio apskaičiuotų sumų paskirstymo klausimui išspręsti, t.y. antstolė, įvykdžiusi išieškojimą iš įkeisto turto, privalėjo suskaičiuoti hipotekos kreditoriui išmokėtiną sumą, vykdymo išlaidų sumą ir pateikti jas teismui, kad pastarasis priimtų procesinį sprendimą dėl lėšų paskirstymo. Tokį teisinio santykio vertinimą lemia sisteminė dviejų CPK normų analizė, jis neprieštarauja ir pirmosios instancijos teismo cituotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotai teisės aiškinimo taisyklei.

Kartu sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas be pagrindo kaip pažeidimą įvardijo aplinkybę, jog antstolė nepateikė kitų prie išieškojimo prisijungusių ne hipotekos kreditorių reikalavimų sumų apskaičiavimo. Tuo atveju, jeigu iš į teismo depozitinę sąskaitą pervestų lėšų pilnai atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi (ar keliais kreditoriai, jei tokių būtų), dar lieka nepanaudotų lėšų, teismas turi jas pervesti skolininkui, o, esant informacijai, jog prie išieškojimo yra prisijungę kiti kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo užtikrinti hipoteka, privalo lėšas grąžinti išieškojimą minėtų kreditorių atžvilgiu vykdančiam antstoliui, kuris lėšų paskirstymo klausimą privalo išspręsti bendrosios CPK 756 straipsnio normos nustatyta tvarka. Į teismo kompetenciją neįeina lėšų skirstymas ne hipotekos kreditoriams.

Atsižvelgiant į pateiktą išaiškinimą, jog antstolio ir teismo funkcijos šiuo atveju skiraisi- antstolis paskaičiuoja išieškotinas sumas, tuo tarpu teismas jas paskirsto, kaip nepagrįstas atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog besidubliuojant funkcijoms antstolio patvarkymo priėmimas tampa nelogišku, netenka prasmės jo apskundimas. Iš kitos pusės žiūrint kaip tik spręstina, jog pvz. antstoliui padarius klaidą apskaičiuojant sumas, vykdymo proceso dalyviai galėtų gindami savo teises skųsti patvarkymą, kad tos klaidos būtų ištaisytos.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog antstolės pareigos apskaičiuoti hipotekos kreditoriaus naudai išieškotiną sumą nevykdymas yra kliūtis teismui priimti procesinį sprendimą dėl lėšų paskirstymo. Antstolei šio trūkumo nepašalinus, teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti jam pateikiamus procesinius dokumentus, tai yra, priimta nutartis, net ir esant atskirų motyvų ydingumui, iš esmės yra teisinga. Antstolio darbas vykdant aptariamą vykdomąjį dokumentą pasibaigs apskaičiuojant pagal jį hipotekos kreditoriui priklausančias sumas ir šią informaciją kartu su dokumentais, kuriuos ginčijama nutartimi atsisakyta priimti, pateikus teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.