Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K., institucijai, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškovės prašomu priteisti nepilnametei dukrai išlaikymo dydžiu sutiko, tačiau atsakovas pageidavo, kad išlaikymas būtų priteistas ne nuo kreipimosi į teismą momento, o nuo sprendimo priėmimo dienos.

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą (33-34 b. l.), kad ieškinys yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 11 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L-2-78-03/2003 (7 b. l.) buvo nutarta išieškoti iš A. K. R. K. naudai išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., gimusiam 1986 m. gruodžio 29 d., ir E. K., gimusiai 1998 m. kovo 22 d., po 125 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2003 m. sausio 24 d., taip pat priteista iš A. K. 22,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaikų poreikių pasikeitimas.

Vykdant įstatyminę asmeninę tėvų prievolę – išlaikant nepilnamečius vaikus – teiktino išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo nepilnamečių vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad priimdamas sprendimą teismas, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti bei užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; LAT 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-620/2005 ir kt.). Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1035 Lt, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Teismui pateiktos pažymos apie šeimos sudėtį (15 b. l.) ir apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (14 b. l.) patvirtina, jog šalių nepilnametė duktė E. K., gimusi 1998 m. kovo 22 d., gyvena kartu su ieškove (duomenys neskelbtini), yra jos išlaikoma ir prižiūrima. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai yra išaugę, dukra E. K. mokosi Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos IIga (10 klasėje) (12 b. l.). Ieškovės teigimu, dukra lanko ir nori lankyti įvairius būrelius (sporto, matematikos, dailės ir šaulių būrelius) ir kitus organizuojamus renginius (vykti į sporto varžybas, olimpiadas), o tam reikalingos papildomos lėšos, būtiniausių prekių kainos dėl šalies ekonominės padėties labai padidėjusios ir skiriasi nuo 2003 metų kainų. Ieškovė niekur nedirba, nuo 2012 m. vasario 8 d. yra registruota Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje (17-18 b. l.). Ieškovės turimas pajamas sudaro tik iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus gaunama socialinė pašalpa (16 b. l.), todėl nurodo, jog su turimomis pajamomis nebeišgali išlaikyti vaiko. Iš ieškovės pateikto išlaidų paskaičiavimo (13 b. l.), jos ir atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 700 Lt (maistas, ugdymo priemonės, drabužiai, avalynė, higienos prekės ir t. t.).

Atsakovas yra pensinio amžiaus, jo pajamas sudaro 767,74 Lt dydžio gaunama senatvės pensija (46 b. l.). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (20-23 b. l.) patvirtina, kad A. K. ir R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo 1A1p ir ūkinio pastato 3I1p, A. K. – visas garažas 2I1p, o R. K. – viralinė 4I1p ir garažas 5I1p, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis kiek gali padeda išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau pripažino, kad dukrai teikia nepakankamo dydžio išlaikymą. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad po 2003 m. vasario 11 d., kai nepilnamečiams vaikams buvo priteistas išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį ir 2006 m. lapkričio 14 d. buvo nutraukta šalių santuoka, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagėrėjo, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu keičiant priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Vienok, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, nes akivaizdu, jog esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms apie jos turtinę padėtį bei dukters amžių (16 metų), vaikui augant jo poreikiai padidėjo ir maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams bei lavinimuisi yra reikalingos didesnės lėšos, be to, šalyje pasikeitė ir ekonominė padėtis, todėl darytina išvada, jog ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų dydis, t. y. po 350 Lt kas mėnesį yra būtinas minimaliems vaiko interesams patenkinti, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisiamas išlaikymas, jeigu neprašoma priteisti įsiskolinimą. Tos pačios taisyklės dėl išlaikymo pradžios momento taikytinos ir sprendžiant priteisto išlaikymo padidinimo klausimą. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui padidinimo kreipėsi 2014 m. spalio 20 d., todėl ir išlaikymas iš atsakovo yra priteistinas nuo tos dienos, o ne nuo sprendimo priėmimo dienos, kaip to pageidavo atsakovas (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 daleis 1 punktas, 3.199 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, jai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. SP-2102(7.1780) (25-26 b. l.) suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. SP-3738(7.3128) (25-26 b. l.) taip pat yra suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, tačiau atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei yra priteistina 50 procentų turėtų išlaidų, t. y. 40,50 Lt žyminio mokesčio ((350 Lt – 125 Lt) x 12 x 3% x 50%), 6,40 Lt pašto išlaidų (1 b. l.) bei 260 Lt (520 Lt x 50%) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (39 b. l.), viso 306,90 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais ir 263-268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 11 d. teismo įsakymu Nr. L-2-78-03/2003 iš A. K. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai 1998 m. kovo 22 d., po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų), t. y. po 101,37 Eur (vieną šimtą vieną eurą 37 euro centus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą momento – 2014 m. spalio 20 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad E. K. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo jos motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 46,90 Lt (keturiasdešimt šešis litus 90 centų), t. y. 13,58 Eur (trylika eurų 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų), t. y. 75,30 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.