- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- e2S-2022-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09725-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- G. Š., B. Š., L. J., D. Š., I. Š., J. U., J. D.
- Atsakovas
- UAB „Gerovės konservų fabrikas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š., B. Š., L. J., D. Š., I. Š., J. U., J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-27773-545/2016 pagal ieškovų G. Š., B. Š., L. J., D. Š., I. Š., J. U., J. D. ieškinį atsakovui UAB „Gerovės konservų fabrikas“ dėl akcininkų susirinkimų pripažinimo neteisėtais, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti neteisėtais atsakovo UAB „Gerovės konservų fabrikas“ 2015 m. spalio 26 d. neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir 2015 m. lapkričio 12 d. pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą; pripažinti negaliojančiais 2015 m. lapkričio 12 d. pakartotiniame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Gerovės konservų fabrikas“ naudotis 2015 m. lapkričio 17 d. bendrovės įstatų redakcija ir įpareigoti atsakovą naudotis senąja įstatų redakcija, t. y. 2011 m. gruodžio 28 d. redakcija iki bylos išnagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas konstatavo, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė svarių argumentų, kuriais pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, t. y. neįrodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovai neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jų teisės ar kad atsiras pagrindas kilti naujiems ginčams. Bylos duomenimis, VĮ Registrų centras įregistruoti naujos redakcijos įstatai, todėl senieji nebegalioja. Prašymas naudotis senąja įstatų redakcija nepagrįstas, nes jie nebegalioja, o naujosios redakcijos uždraudimas naudoti paralyžiuotų bendrovės veiklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – uždrausti UAB „Gerovės konservų fabrikas“ naudotis 2015 m. lapkričio 17 d. bendrovės įstatų redakcija ir įpareigoti atsakovą naudotis senąja įstatų redakcija, t. y. 2011 m. gruodžio 28 d. redakcija iki bylos išnagrinėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirma, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos byloje pareikštiems reikalavimams.
2. Nagrinėjamoje byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes atsakovas gali veikti vadovaudamasis neteisėto visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu priimtais naujos redakcijos Bendrovės įstatais ir taip daryti žalą tiek ieškovams, kaip atsakovo akcininkams, tiek atsakovui, dar daugiau tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, Bendrovės vadovė A. T. gali veikti priešingai Bendrovės interesams, tačiau visuotinis akcininkų susirinkimas negalės jos nušalinti nuo pareigų.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę patvirtina iki šiol esantis subjektyvus atsakovo ir jo vadovės A. T. elgesys, kuris leidžia daryti išvadą, jog pasinaudojant galimai neteisėtu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ir toliau bus pažeidinėjami teisės aktų reikalavimai ir akcininkų interesai. Nagrinėjamu atveju, jei bus vadovaujamasi neteisėtais atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, ieškovių teisės bus pažeidžiamos.
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsaugotų teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negalėtų naudotis įstatais, kurie patvirtinti neteisėtai. Be to pritaikius Ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų sumažinta naujų ginčų atsiradimo galimybė.
5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeisti nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principai, nes atsakovas nebūtų suvaržomas labiau nei absoliučiai būtina, taip pat atsakovas nesusidurtų su jokiais neigiamais padariniais, jei ieškinys būtų atmestas, kadangi Ieškovių prašymas apriboti galimybę naudotis naujais įstatais, palieka teisę atsakovui naudotis senais įstatais.
6. Pirmos instancijos teismo argumentas, jog VĮ „Registrų centras“ įregistruoti naujos redakcijos įstatai, todėl senieji nebegalioja, o prašymas naudotis senąja įstatų redakcija nepagrįstas, kadangi jie nebegalioja, o uždraudimas naudoti naujos redakcijos įstatus paralyžiuotų bendrovės veiklą yra nepagrįstas. Atvirkščiai, pripažinus atsakovo 2015 m. spalio 26 d. neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir 2015 m lapkričio 12 d. pakartotinį neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei juose priimtus sprendimus neteisėtais, Bendrovėje turėtų būti taikomi senosios redakcijos įstatai, kadangi naujieji įstatai būtų pripažinti negaliojančiais.
7. A. J., kartu su L. J., UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ pradėjo plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą Bendrovės atžvilgiu – pasinaudodami komercinėmis Bendrovės paslaptimis, neteisėtai ir nesąžiningai perėmė / bando perimti Bendrovės vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, kurią neteisėtai perkėlė į kitas įmones (UAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“), minėti asmenys pradėjo vykdyti tokią pačią gamybą ir prekybą, kokią iki šiol vykdė atsakovas. Dėl tokių atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, Bendrovės verslas buvo neteisėtai perimtas / užvaldytas, beveik visi Bendrovės darbuotojai taip pat buvo perkelti į suinteresuotų asmenų įmones bei kt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Gerovės konservų fabrikas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija jo pagrįstumą ir prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą skundžiamoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė svarių argumentų, kuriais pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, t. y. neįrodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai taip pat neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jų teisės ar kad atsiras pagrindas kilti naujiems ginčams, o teismui draudžiamą sprendime remtis prielaidomis.
Be to, savarankišką pagrindą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro aplinkybė, jog VĮ Registrų centre įregistruoti naujos redakcijos įstatai, todėl senieji nebegalioja. Prašymas įpareigoti atsakovą naudoti senąja įstatų redakciją, kol bus išspęstas tarp šalių kilęs ginčas, yra neįgyvendinamas, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, senoji bendrovės įstatų redakcija yra nebegaliojanti, o naujosios redakcijos uždraudimas naudoti paralyžiuotų bendrovės veiklą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.