- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- 1-880-946/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00100-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- S. J., D. B.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 12 klasės moksleivis, nevedęs, anksčiau neteistas, ir
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, anksčiau teistas 1 kartą : 2011-10-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178s str. 2d..- laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. ir D. B. 2014-01-20 apie 16 val., prekybos centro „Molas“ parduotuvėje „Maxima XX“, esančioje Baršausko g. 66a, Kaune, veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, UAB „Maxima.LT“ priklausančias prekes – planšetinį kompiuterį „TUNEX S 100“ - 329 Lt vertės, planšetinį kompiuterį „TUNEX AK 888-6D“ – 199 Lt vertės, kuriuos išėmė iš pakuočių pašalinę nuo jų apsaugos priemones, bei D. B. padavus juos persirengimo kabinoje buvusiam S. J. ir pastarajam juos sudėjus į D. B. turėtą kuprinę, paslėpė ir praėjo pro parduotuvės kasas už juos nesumokėję, tačiau buvo pastebėti ir sulaikyti apsaugos darbuotojų.
Kaltinamasis S. J. teisme kaltu prisipažino visiškai ir duodamas parodymus paaiškino, kad neatsimena laiko ir datos, tai galėjo būti kaip kaltinime nurodyta, 2014-01-20, 16 val., jis su D. B. nuvažiavo į prekybos centrą „Molas“ ir nuėjo į ten esančią Maxima parduotuvę pažiūrėti planetinių kompiuterių. Nusprendė pavogti kompiuterius, paėmė „jaščiką“, nuėjo ir juos apsižiūrėjo, tada D. B. nuėjo toliau, o jis prasilupo dėžutę ir pasižiūrėjo tą kompiuterį ir padėjo. Tada nuėjo iki B. ir su juo nutarė, kad reikia greitai veikti ir eiti iš čia. Tada nuėjo abu prie planšetkių, jis pats paėmė savo ir įdėjo į „jaščiką“, tada D. B. išsilupo savo planšetinį ir įsidėjo į pirkinių krepšį. Tada jie abu nuėjo iki persirengimo kabinos, kad abu galėtų susidėti kompiuterius į kuprinę. Jis pasiėmė kuprinę, o D. B. padavė krepšį. Paskui pasimatavo kelis rūbus, vėliau juos sukabino į vietą. Pasiėmė atsigerti mineralinio buteliuką ir ėjo prie kasos. Po to kai jie nusipirko atsigerti juos pagavo apsauga. Labai gailisi, kad taip įvyko. Iš viso buvo paimti du planšetiniai kompiuteriai, vienas didesnis, kitas mažesnis, jų modelių nežino. Apvogti sugalvojo kaip buvo prie Molo, kam kilo tokia mintis, negali pasakyti abu juokavo ir šovė tokia idėja. Pranšetės buvo sudėtos lentynose, apsaugos davikliai ant dėžučių vos laikėsi, ant tos dėžutės, kur jis paėmė, buvo daviklis, ant B. paimtos dėžutės taip pat buvo. Kuprinė buvo B., su ja nuėjo į kabiną, pasimatavo maikutę, nes norėjo paimituoti pirkimą, kad nebūtų įtarimo, ir susidėti planšetes į kuprinę. Abi planšetes vieną paskui kitą į kabiną be dėžučių jam perdavė B. Apsaugą nuo dėžučių nuėmė paprastai, nėra sudėtinga tai padaryti, jokių priemonių nuimti apsaugai nereikėjo. Per kabinos apačią B. jam padavė po vieną planšetę, kad įtarimo nebūtu, slaptai padavė. Po to jis pirko mineralinį, o pro kasas ėjo kartu, jis pats turėjo planšetinius kompiuterius B. duotoje kuprinėje. Juos tada abu sulaikė apsaugos darbuotojas, vienas laukė, kitas juos vedė. Po sulaikymo nuvedė į kambariuką išskraustė, nelabai ko klausinėjo, nustatė tapatybes, jie tada prisistatė kitomis pavardėmis. Jis pasakė, kad yra G., pavardės neatsimena. Neturėjo dokumento, B. taip pat pasakė išgalvotą vardą ir pavardę, todėl ir jis išgalvojo savo duomenis. Išsigando, todėl neprisistatė tikru vardu ir pavarde, nes ir taip jau turėjo į teismą važiuoti, todėl galvojo, kad visai bus negerai. Kiek kainavo planšetiniai neatsimena, bet atrodo vienas apie 300 Lt, kitas apie 200 Lt., ne daugiau. Apsaugos darbuotojas paėmė planšetes, jos nebuvo sugadintos. Labai gailisi, daugiau gyvenime nevogs.
Kaltinamasis D. B. parodė, kad su J. važiavo į Mola, abiem šovė į galvą ta mintis, kad pavogti. Parduotuvėje S. J. pasiėmė tašę, kur dėti maisto prekes. Tada nuėjo link jų, o jis liko toliau, J. viska padarė kaip sakė ir pasikvietė jį. Jis tada išsipakavo iš dėžutės planetinį kompiuterį, kaip J. sakė, įdėjo į tašę, J. pasiėmė maikę, o jis po apačia padavė planšetinius kompiuterius, susimokėjo už gėrimą ir juos tada pagavo. Viskas buvo kaip nurodyta kaltinime, 2014-01-20 apie 16 val. Pavogti mintis abiems kilo, nebandė įkalbėti vienas kito to nedaryti. Planšetės buvo Maxima parduotuvės lentynose. J. paėmė didesnį, o jis mažesnį kompiuterį. Didesnis kainavo apie 300 Lt, o mažesnis apie 200 Lt. Apsauga ant dėžučių buvo tokia kaip šniūras, nuo jos nuėmė plėvelę. Ant mažesnio buvo apsaugos priemonė, kurią jis pašalino. J. dar pasiėmė maikę ir pasimatavo, o jis po kabinos apačia padavė planšetkes, kad nepamatytų apsauga. Perdavė vieną paskui kitą. Kuprinė buvo jo, J. ją planetiniams sudėti paėmė iš jo, nes jis išsigando, nes pamatė liudytoją. Kabinoje J. užtruko apie 2 min., kur viską sudėjo į kuprinę. Kai išėjo iš kabinos, viskas buvo kuprinėje. Jis norėjo gerti, tai nusipirko mažą buteliuką, pro kasas einant juos pagavo. Apsauga nusivedė į kambariuką, liepė išsiimti daiktus, jis tada pamelavo savo duomenis, vėliau apsauga rado jo pasą. Nenorėjo problemų turėti, tiesiog tie kompiuteriai sugundė. Yra teistas už vagystę, pasimokė ir gailisi, to daugiau nebus. Kai išėmė iš dėžės planšetkes, jis ant stebėjimo buvo, žiūrėjo, kad niekas neateitų. Prie lentynų nuėmė plėvelę. J. sugalvojo pasimatuoti maikutes.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja I. G. parodė, kad stebint salę per vaizdo kameras pastebėjo, kai vienas vaikinas priėjo prie lentynos, kurioje buvo padėtos planšetės. Pastebėjo, kad prekybiniame krepšelyje jau buvo įdėta viena planšetė, o kitą jau buvo paėmęs ir iš dėžutės traukė lauk. Vaikinai buvo pastebėti ne nuo pradžių. Vieną planšetę ištraukė ir padėjo ant tuščios dėžutės, o kitą paliko lentynoje. Paėjo kiek toliau, vėliau grįžę paėmė tą ištrauktą planšetę ir pasidėjo į pirkinių krepšelį po anos dėžute, nes viena dėžutė jau buvo. Tada jie dar pavaikščiojo po salę, nuėjo į sulčių skyrių, susikeitė kuprinėmis, nes vienas buvo su kuprine. D. buvo su kuprite, o S. be kuprinės, bet jie susikeitė vietomis. S. su kuprine nuėjo į persirengimo kabiną, o kitas priėjęs per užuolaidas į kabiną padavė planšetes. Grįžę nuėjo prie lentynos ir padėjo dėžutes, tačiau nuėjus į salę ir patikrinus jas dėžutės jau buvo tuščios. Jie dar pasivaikščiojo po salę, nuėjo prie kasų ir pro jas praėjo neištraukę planetinių iš kuprinės, todėl buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo. Tarnybinėse patalpose pas kaltinamuosius kuprinėje buvo rastos planšetės. Viskas įvyko 2014-01-20, apie 16 val. prekybos centre „Molas“ parduotuvėje Mašima, esančioje adresu Baršausko g. 66a, Kaune. Įvykio vieną ji dirbo apsaugos darbuotoja. Per kameras pastebėjo, kad į krepšelį įdėtas planšetinis dėžutėje, o kitas planšetinis po ta tuščia dėžute. Vėliau lentynose buvo abi dėžutės padėtos, tačiau jau tuščios. Kompiuteriai buvo skirtingi, vienas brangesnis, kitas pigesnis. Buvo uždėtos apsaugos, bet jos buvo nuimtos, planšetkės buvo susuktos į maišelį ir užklijuoti lipdukai, uždėti vadinami vorai, kurie užtraukiami su šniūriukais. Tuos šniūriukus jie per šoną nutraukė, tada apsauga nesignalizuoja, nebent būtų pažeisti droseliai. Kai S. užėjo į persirengimo kabiną, D. būdamas šalia pro užuolaidas planšetes jam padavė į persirengimo kabiną. Tiesiog pro užuolaidas persirengimo kabinoje buvo paduotas pirkinių krepšelis, kuriame buvo abu planšetiniai kompiuteriai. Per kamerą matė viską, yra nufilmuota. Laukė, kol už kasų nueis kaltinamieji, nes kitaip veiksmas būtų nebaigtas. Šiuo atveju stebėjo ištisai. Kaip iš rūbinės išėjo, kaltinamieji visur kartu vaikščiojo. Jie abu pasivaikčiojo, pasiėmė mineralinio buteliuką ir ėjo pro kasas, kai juos kolegos sulaikė. Pokalbyje juos apklausiant dalyvavo. Vienas kaltinamasis prisistatė kaip G. J., o kitas kaip M., bet pavardės neatsimena. Jie sakė, kad neturi dokumentų. Tada pas juos buvo rasti planšetiniai kompiuteriai, kaltinamieji juos patys ištraukė. Kompiuteriai buvo be dėžučių, jie buvo gražinti į prekybą, nes apgadinti nebuvo. Kodėl nesulaikė salėje vaikinų, negali pasakyti, tokiais atvejais jie taip nedaro. Būna, kad pirkėjai prie kasų susimoka. Pirkėjai kartais pamiršta susimokėti, uždeda tašę pasideda ant prekių, o vėliau apsimoka. Kaltinamieji pažeidė apsipirkimo taisykles.
Iš UAB Maxima LT pareiškimo matyti, kad 2014-01-20 16.00 val. parduotuvėje „MaximaXX“, esančioje Baršausko g. 66 a, Kaune praėjus pro kasą buvo sulaikytas nesumokėjęs pilietis G. J.. Patikrinimo metu jis turėjo planšetinį kompiuterį „TUNEX S 100“, kurio kaina 329 litai ir planšetinį kompiuterį „TUNEX AK 888-6D“, kurio kaina 199 litai. Maxima LT, UAB padaryta žala 528 litai. Kadangi prekės nesugadintos ir išimtos, civilinio ieškinio bendrovė nereiškia (b.l.1).
Iš daikto pateikimo ir apžiūros protokolų nustatyta, kad apsaugos darbuotoja I. G. tyrimui pateikė du planšetinius kompiuterius TUNEX AK 888-6D“, „TUNEX S 100, kurie buvo rasti pas sulaikytus asmenis, dvi jų dėžutes, kuprinę, kurioje buvo slepiami planetiniai kompiuteriai (b.l.14,15-19).
Iš vaizdo įrašų pateikimo ir apžiūros protokolų nustatyta, kad 2014-01-22 apsaugos darbuotoja I. G. tyrimui pateikė du kompaktinius diskus, su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota planšetinių kompiuterių vagystė, jos padarymo aplinkybės, apie kurias parodė abu kaltinamieji ir liudytoja (b.l. 22). Apžiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota S. J. ir G. B. 2014-01-10 padaryta veika (b.l.23-26).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamieji veikė nusikalstamai abu, bendrais veiksmais siekė vieningo ir abiems vienu metu kilusio sumanymo pagrobti planetinius kompiuterius, prieš tai juos paslėpus D. B. priklausančioje kuprinėje, kurią išnešti iš parduotuvės turėjo S. J.. Kaip rodo ištirti įrodymai, sumanymas kažką pavogti iš prekybos centro kilo pas abu kaltinamuosius tuo pačiu metu ir staiga, prieš darydami veiką, jie apžiūrėjo pasirinktas pagrobti prekes (planetinius kompiuterius), kartu pašalino nuo jų parduotuvėje taikytas apsaugos priemones, slapta (persirengimo kabinoje būnat J., o B. jam paduodant kompiuterius ) paslėpė kompiuterius kuprinėje, kurią B. tam tikslui davė J.. Tai įrodo, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, nes pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012).
Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Taigi bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad visiškai nesvarbu yra tai, kad bendrininkavimo atveju kėsinantis pagrobti 528 litų vertės planetinius kompiuterius, paslėptus kuprinėje, sudarančius BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyką ir tuo pačiu kvalifikuojantį požymį, tą kuprinę su joje paslėptais kompiuteriais praeinant pro kasas turėjo ir nešė tik vienas iš bendrininkų S. J., nes D. B., kaip matyti iš ištirtų įrodymų, pritarė nusikalstamam sumanymui, suvokė tokios veikos nusikalstamą pobūdį, kadangi iš pakuočių kompiuterius išėmė su S. J. prieš tai pašalinę apsaugos priemones, juos slapta perdavė į persirengimo kabiną S. J. paslėpti, tam tikslui davė ir savo kuprinę. Tai rodo, kad jis aiškiai suvokė, kad tokiais bendrais veiksmais vykdoma nusikalstama veika ir toliau ją tęsė iki pat judviejų sulaikymo. Nurodytos aplinkybės atskleidžia tiek D. B. realų dalyvavimą realizuojant vagystės sudėties požymius, tiek ir jo tiesioginę tyčią kartu su S. J. pagrobti svetimą turtą.
Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamieji S. J. ir D. B. tyčia ir veikdami bendrininkų grupe iš bendrovei „Maxima“ priklausančios parduotuvės pasikėsino pagrobti du planetinius kompiuterius, kurių bendra vertė 528 litai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti apsaugos darbuotojų ir jų sulaikyti iškart po to, kaip praėjo pro kasas nesusimokėję už kuprinėje paslėptus minėtus kompiuterius. Kadangi kaltinamiesiems nepriklausančio turto – planetinių kompiuterių, kurį jie kėsinosi pagrobti, vertė viršija 3MGL (390 litų), bet neviršija 250 MGL (32500 litų), o pati jų veika nebuvo pabaigta, nes apsaugos darbuotojai juos sulaikė, todėl S. J. ir D. B. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip nebaigtas (nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje) nusikaltimas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Todėl ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamuosius S. J. ir D. B. pripažinti kaltais padarius BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmes.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinami, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe.
Skiriant kaltinamiesiems bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
S. J. mokosi 12 klasėje, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, reali žala nusikaltimu padaryta nebuvo, nes pasikėsintos pagrobti prekės grąžintos į prekyba, S. J. gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, anksčiau kaltinamasis neteistas, kas tuo pačiu reiškia, kad yra teisiamas pirmą kartą. Dėl to darytina išvada, kad S.juškeliui turi būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.).
D. B. yra dirbantis, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, reali žala nusikaltimu padaryta nebuvo, nes pasikėsintos pagrobti prekės grąžintos į prekyba, D. B. gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, D. B. anksčiau yra teistas vieną kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą (taip pat vagystę pagal BK 178 str. 2 d.), nors bausmę atlikęs, tačiau turi neišnykusį teistumą, kas reiškia, kad jis savo tokio nusikalstamo elgesio ir gyvenimo būdo pakankamai kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro, dėl ko ir nusikalsta. Tai iš principo rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2011-10-10 teismo nuosprendžiu jam skirta bausmė galimai savo rūšimi (laisvės apribojimas) ir(ar) dydžiu (1 metai) buvo nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaikė D. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neatėmė iš jo galimybės nusikalstamai veikti. Todėl nėra pagrindo jam skirti švelnesnės rūšies nei ankstesniu teismo nuosprendžiu jam buvo skirta bausmės. Be to, teismas pažymi, kad pagal BK 27 str. 1 d. prasme D. B. yra recidyvistas, kadangi naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kuriam įstatymas (BK 56 str. 1 d.) numato tipinę bausmę laisvės atėmimą.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam S. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, o D. B. už laisvės atėmimo bausmė, kas numatyta BK 178 str. 1 d. sankcijoje..
kaltinamiesiems paskyrus bausmes, bausmės turi būti sumažintos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamieji visiškai prisipažino padarę nusikaltimą).
Paskyrus galutinę laisvės atėmimo bausmę D. B., jos vykdymas vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis atidėtinas, kadangi teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad D. B. atžvilgiu bausmės tikslus vis dar galima pasiekti jo realiai neizoliuojant nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Byloje jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį, 2014-01-31 dieną elektroniniu paštu buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-258 (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pažyma gauta 2014-01-34 10.24 val., tai yra vykstant bylos nagrinėjimui), kurioje nurodyta, kad 2014-01-30 šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Arnoldas Blaževičius teikia antrinę teisinę pagalbą D. B. ir S. J. baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-00100-14. Jas sudaro advokato užmokestis 80 litų, dėl ko valstybės naudai priteistina 80 litų suma.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamiesiems gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltais pripažintų S. J. ir D. B. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau teismas sprendžia, kad šioje byloje advokato darbo apmokėjimui patirtų išlaidų priteisti iš kaltinamųjų negalima, kadangi bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės, tiriant joje esančius įrodymus, advokato nebuvo pateiktas nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo, nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir patys kaltinamieji. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) 14 str. 12 d. nurodyta, kad, kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas ir nustatytas aplinkybes byloje, teismas daro išvadą, kad nei duomenys apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nei pats prašymas jas priteisti iš pripažintų kaltais kaltinamųjų, teismui procesą reglamentuojančio Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku (iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos) byloje dalyvavusio advokato A.Blaževičiaus pateikti nebuvo, nors tai padaryti nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nei pačiam advokatui nebuvo jokių kliūčių. Kaip matyti iš pažymos, išlaidos advokato darbui apskaičiuojamos ne už praeitą laikotarpį, o į priekį (šiuo atveju iki 2014-01-31), kai teismo posėdis dar nėra net pasibaigęs, o advokatas šiam procesui buvo paskirtas dar anksčiau, todėl buvo žinomos iš anksto ir galėjo būti apskaičiuotos dar iki vykusio teisminio bylos nagrinėjimo posėdyje pradžios ir advokato teismui pateiktos laiku, vadovaujantis jau minėtomis BPK nuostatomis.. Todėl atsižvelgiant į tai advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš kaltinamųjų šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendė:
S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. J. 6 mėnesius nuo 23.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su darbu arba mokymusi, ir toliau tęsti mokslus;
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. J. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. J. 6 mėnesius nuo 23.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose ir toliau tęsti mokslus;
Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-01-20 iki 2014-01-22, kai S. J. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. B. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-01-20 iki 2014-01-22, kai D. B. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius kiekvieną dieną nuo 23.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su darbu arba mokymusi ir tęsti darbą.
S. J. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę panaikinti.
D. B. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus panaikinti. Paimtą asmens tapatybės kortelę, laikomą byloje (b.l. 86) grąžinti D. B..
Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esant daiktinį įrodymą D. B. kuprinę, kaip nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę, iš D.B konfiskuoti (BK 72 str. 2 d.) ir sunaikinti kaip menkavertį turtą (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 punktai).
Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, laikomus byloje (b.l.27), po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti byloje kaip dokumentinę tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš S. J. ir D. B. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.