Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis du nepilnamečius vaikus (kurie gyvena su buvusia sutuoktine), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2024 m. spalio 31 d., apie 17.05 val., Vilniuje, Rinkinės gatvėje, ties pastatu Nr. 60, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. savo kaltę prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną vežė dukrą į Helovyno šventę, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini), apie 1 km atstumą. Kadangi buvo praėjęs didelis tarpas nuo alkoholio vartojimo, alkoholį vartojo iš vakaro ir mažą kiekį ryte, jautėsi blaivus, dėl to nutarė važiuoti su automobiliu. Nurodė, kad spalio 30 d. vakare išgėrė vienas pusantro butelio vyno, o 31 d. ryte išgėrė vieną stiklinę vyno, alkoholį vartojo vienas. Vėliau apklausiamas nurodė, kad tris dienas iki įvykio vartojo alkoholį. Nurodė, kad jį nustebino nustatytas neblaivumo laipsnis, dėl to kreipėsi į Antakalnio polikliniką dėl kraujo paėmimo, tačiau jie baiginėjo darbą ir jo nepriėmė. Įvykio metu vairavo automobilį Fiat 500 X, kuris priklauso jam priklausančiai įmonei. Nurodė žinantis kokiai sumai yra įvertintas automobilis, tačiau nesutinka su tokia suma; šiuo metu automobilį pardavinėja už 7 500 Eur, per 3 mėnesius niekas už tokią sumą automobilio nenupirko. Anksčiau nemanė turintis priklausomybę alkoholiui, tačiau dabar pripažįsta ją turintis, kreipėsi į draugą specialistą, kuris dirba su priklausomybėmis, konsultuos jį dėl alkoholio vartojimo problemos. Supranta, kad nesaikingas alkoholio vartojimas yra problema, niekas kitas tik jis gali sau pirmiausiai padėti. Po nagrinėjamo įvykio daugiau alkoholio nebevartojo, jo neigiamas nusiteikimas dėl alkoholio vartojimo. Iki šio įvykio buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones dėl vairavimo būnant neblaiviam, t. y. 2022 m. birželio mėn. jam buvo nustatytas 0,64 promilių neblaivumas, tada teisė vairuoti buvo atimta 12 mėnesių, išklausė kursus, tačiau nepateikė „Regitrai“ tai patvirtinančių duomenų, manė, jog buvo susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones. Buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jam važiuojant iš (duomenys neskelbtini) g. į Apkasų g. užsidegus šviesoforo žaliai spalvai, persistengė norėdamas nesudaryti spūsties automobiliams pravažiuoti ir prisilietė prie priekyje važiojančio automobilio; prisilietimas buvo, bet buvo matyti, kad žalos nėra, pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau kitas vairuotojas nesutiko, neadekvačiai įvertino situaciją ir pamanė, jog jam yra svarbiau nuvežti dukrą pagal susitarimą, dėl to pasišalino iš įvykio vietos; po 10 minučių buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jį administracine tvarka nubaudė 16 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, paskyrė 1 200 Eur ir turės 300 Eur kompensuoti draudimui (b. l. 109-112).

Teisiamojo posėdžio metu papildomai G. B. nurodė, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki – sprendžiasi jo įmonės likimas ir klausimas dėl bankroto kėlimo, jis pastaruosius metus gyveno iš santaupų. Per mėnesį gauna (duomenys neskelbtini) Eur, turi daug skolų ir įsipareigojimų – turi (duomenys neskelbtini) Eur mokėti vaikams alimentams, viso jo skolos sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur. Planuoja pardavinėti įmonės automobilį už 7 500 Eur, tačiau jo ilgai niekas nenuperka už tokią sumą. Jo santykiai su buvusia sutuoktine yra geri, jie išsiskyrė taikiai, bendrauja dalykiškai, jų (kaip paauglių vaikų tėvų) bendravimas padeda turėti mažesnes paaugliškas problemas. Jie gyvena nedideliu atstumu vienas nuo kito, dažnai bendrauja su vaikais. Apie įvykį buvusiai sutuoktinei pranešė policija, ji reagavo griežtai ir smerkiančiai, siūlė gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Jis kreipėsi į savo vaikystės draugą, kuris dirba su priklausomybėmis, dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, kelis kartus buvo konsultacijose, jam paaiškino, jog pirmiausia jis turi padėti pats sau. Vienareikšmiškai daro pokyčius savo gyvenime, nuo praėjusio teismo posėdžio nevartojo alkoholio. Jo buvusi sutuoktinė daro jam teigiamą įtaką, ji neturi žalingų įpročių, šiuo metu ji išlaiko vaikus, į ją nuolat kreipiasi dėl problemų sprendimų, daugiau neturi su kuo pasitarti, su ja bendrauja įvairias klausimais, kartu leidžia vasaros atostogas (b. l. 129-130).

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja S. B. nurodė, kad yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, jie turi bendrų vaikų, kartu negyvena, tačiau daug bendrauja. Mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, kadangi yra jo vaikų motina, visos kaltinamojo problemos prasidėjo po skyrybų. Yra kelis kartus kalbėję apie jo psichologinę būseną ar jam nereiktų pagalbos, anksčiau nebuvo pastebėjusi, kad kaltinamasis turėtų problemų dėl alkoholio nesaikingo vartojimo, tačiau tą pastebėjusi pradėjo su juo daugiau šnekėtis ir skatinti kreiptis pagalbos į specialistus – ką jis ir padarė, kreipėsi į seną pažįstamą, kuris su tuo dirba. Mano, jog kaltinamasis keičia savo elgesį, tiki, jog pasikeis ir kurs normalų, sveiką gyvenimą ir daugiau tai nepasikartos. Ateityje daugiau bendraus su buvusiu vyru, kad tokie atvejai nepasikartotų. Vaikų ir tėvo santykiai yra artimi, nėra buvę atvejų, kad vaikai būtų grįžę anksčiau iš tėvo dėl to, kad jis vartotų alkoholį (b. l. 130).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Ž. nurodė, kad 2024 m. spalio 31 d. dirbant su vyresniuoju tyrėju K. S., apie 17 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą dėl transporto priemonės – automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) besišalinančio iš eismo įvykio. Minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė Rinktinės gatvėje, ties pastatu Nr. 60, Vilniuje. Automobilio vairuotojas, kaip vėliau nustatyta – G. B., buvo akivaizdžiai neblaivus – iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba. G. B. teigimu, jis vartojo alkoholį ryte, t. y. apie 8.00 val. Buvo patikrintas G. B. blaivumas. Pirmuoju tikrinimu jam nustatyta 2,98 promilių, antruoju – 2,93 promilių neblaivumas. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo G. B. dukra. Ši verkė, tad mergaitės paklausus, kas atsitiko, G. B. dukra atsakė, kad tėtis girtas, tačiau nieko blogo nepadarė. Mergaitė perduota motinai S. B. (b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. nurodė, kad 2024 m. spalio 31 d., apie 16.30 val. automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Sukant į kairę, į Apkasų gatvę, Vilniuje, kiek pavažiavus sustojo antroje eismo juostoje degant raudonam šviesoforo signalui Apkasų – Rinktinės – Tuskulėnų – Žalgirio gatvių sankryžoje, Vilniuje. Minėtoje sankryžoje buvo susidariusi spūstis ir užsidegus žaliajai rodyklei ir pirmoje eismo juostoje automobiliams pajudėjus, tuo metu į jo automobilio galą atsitrenkė „Fiat“ automobilis. Jis įsijungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio. Pamatė, kad tiek jo, tiek „Fiat“ automobilio bamperiai nuo smūgio liko susiglaudę. Po ko jis nuėjo į savo automobilį, siekiant rasti reikalingus dokumentus eismo įvykio deklaracijos pildymui. Kol ieškojo dokumentų, pamatė, kad šalia automobilio stovi vyras. Liudytojas pravėrė savo automobilio dureles, o šis vyras linguodamas tarė: „nu ką, atsitrenkiau“, atsakė, kad atsitrenkė. Tada vyras tarė: „tai ką draudimą pildysim“. Šis vyras jam sukėlė įtarimų, kad yra galimai neblaivus, kadangi nerišliai kalbėjo, tarsi vėlėsi liežuvis. Liudytojas pasiūlė pirma iškviesti policiją ir, tik sulaukus policijos pareigūnų, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Po ko vyras grįžo į savo automobilį „Fiat“, o jis stovėdamas šalia automobilio, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu paaiškino susiklosčiusią situaciją, nurodė laukti policijos. Grįžo į savo automobilį, laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tuomet vyras vėl priėjo prie jo automobilio ir pasiteiravo, ar jis paskambino policijai, nurodė jam, kad paskambino ir tuoj atvyks policijos pareigūnai. Vyras grįžo į savo automobilį. Tuomet pastebėjo, kad vyras, neįsijungęs avarinio signalo, tad išlipęs iš automobilio, priėjo prie „Fiat“ automobilio. Tuo pat metu „Fiat“ automobilis užvestu varikliu judėjo atbuline eiga. Tuomet pasiteiravo vyro, ką šis daro, o jis atsakė ,kad jam reikia važiuoti. Jis paklausė, kur vyras važiuos, juk laukia policijos pareigūnų, o šis atsakė, kad jam reikia dukrą vežti. Tuomet „Fita“ automobilis bandė persirikiuoti į pirmą juostą ir išvažiuoti, tačiau jis liudytojas atsistojo prieš „Fiat“ automobilį, siekdamas, kad šis nepasišalintų iš eismo įvykio vietos. Vyras po truputį judėjo link jo, tad jis (liudytojas) pasitraukė ir vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad „Fiat“ automobilis šalinasi. Jis stovėdamas šalia savo automobilio, stebėjo besišalinantį „Fiat“ automobilį, telefonu pareigūnams nurodė, kuria kryptimi važiuoja minėtas automobilis. Praėjus kelioms minutėms, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie nurodė jam surašyti paaiškinimą, tą jis ir padarė (b. l. 35-37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. Ž. 2024 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad 2024 m. spalio 31 d. dirbant su vyresniuoju tyrėju K. S., apie 17 val., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, gavo pranešimą ROIK 0124000680466, dėl iš eismo įvykio besišalinančio automobilio FIAT, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas ir sustabdytas minėtas automobilis. Automobilio vairuotojas G. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, vyras teigė, kad alkoholį vartojo ryte, apie 8.00 val. Vyrui nustatytas 2,93 promilių neblaivumas (ROIK 0124000680577). Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo G. B. mažametė dukra S. B. Mergaitės paklausus, kas atsitiko, ji pasakė, kad tėtis girtas, tačiau nieko blogo nepadarė. Mergaitė perduota motinai S. B. (b. l. 8).

2024 m. spalio 31 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelė, adresu Rinktinės g. 60 Vilniuje, kryptimi link prekybos centro „LIDL“. Ant automobilio priekinio kairės pusės sparno matosi apgadinimai, taip pat ant priekinio bamperio matomi apgadinimai. Pridėtos nuotraukos (b. l. 20-25).

2024 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai (b. l. 42-44).

2024 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti skambučiai Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 45-48).

2024 m. spalio 31 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad G. B. 2024 m. spalio 31 d., 17.06 val. tikrinimo metu nustatytos 2,98 promilės; antrojo tikrinimo metu – 17.26 val. 2,93 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba; eiti tiesia linija, pėda po pėdos, negali. Grafoje apie asmens informavimą nurodyta, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, per vieną valandą, kai buvo atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas, prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis, ties įrašu „G. B.“ yra asmens parašas (b. l. 10). Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 11-12).

AB „Regitra“ duomenimis , automobilio „FIAT“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio FIAT 500X, vidutinė vertė Lietuvoje yra 10 510 Eur su PVM (b. l. 19).

Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, G. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį Fiat 500X, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavęs į priekį, kliudė automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 71-72).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio rodmenimis, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojų A. P. ir G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su jo tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, kitų objektų protokolų, vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo, kitų rašytinių dokumentų duomenimis) nustatyta, kad G. B. 2024 m. spalio 31 d., apie 17.05 val., Vilniuje, Rinktinės gatvėje, ties pastatu Nr. 60, vairavo automobilį „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl minėtų faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl plačiau jų neanalizuoja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. paaiškino, jog 2024 m. spalio 31 d. ryte išgėrė stiklinę vyno, prieš tai dienos vakarą buvo išgėręs vieną su puse butelio vyno, vėliau pripažino alkoholį vartojęs tris dienas, nesijautė neblaivus, kai nutarė nuvežti dukrą į Helovyno vakarėlį. Vis tik, įvertinus tai, kad kaltinamasis gan ilgą laikotarpį vartojo alkoholinius gėrimus, pagal Neblaivumo nustatymo aktą jam nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba; negali eiti tiesia linija, pėda po pėdos), kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtino ir liudytojai (G. Ž. bei A. P.), pagrįstai manytina, kad kaltinamasis turėjo suvokti, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab, kad kaltinamasis G. B. praeityje yra baustas administracine tvarka už analogiško KET pažeidimo padarymą.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad G. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį buvusios sutuoktinės S. B. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. B. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad tiesioginė žala dėl to, jog kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, nepadaryta (BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, jis yra brandaus, darbingo amžiaus, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, išsiskyręs, turintis du nepilnamečius vaikus. Kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, byloje bei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad kada nors jo atžvilgiu būtų pradėtas ar vykdomas ikiteisminis tyrimas, baustas administracine tvarka (tarp jų – ir 2022 m. už vairavimą būnant neblaiviu (kuomet jam buvo nustatytas 0,64 promilių neblaivumas), turi galiojančių ir nesumokėtų baudų. Nors byloje nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. nurodė supratęs, kad turi priklausomybę alkoholiui ir ėmęsis veiksmų ją gydytis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – iškart pripažino savo kaltę, gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad G. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Bylos duomenimis, kaltinamojo buvusi sutuoktinė S. B. yra brandaus amžiaus, dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, neteista, bausta administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi), su kaltinamuoju nors ir yra išsiskyrę, tačiau nuolat palaiko santykius, kartu turi du nepilnamečius vaikus. Ji nuolat palaiko santykius su buvusiu sutuoktiniu, jos buvęs sutuoktinis yra puikus tėvas jų bendriems vaikas, padeda auginti vaikus, jų santykiai pagrįsti pagarba ir draugyste. Nurodė, kad ji netoleruoja tokio buvusio vyro elgesio, mano, jog jis padarė tinkamas išvadas ir ateityje daugiau nenusikals. Mano, kad dėl juos siejančio abipusio ryšio ir pasitikėjimo, ji gali daryti G. B. teigiamą įtaką.

Teismo vertinimu, S. B. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei tebesitęsiantį ryšį su kaltinamuoju, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų tarpusavio ryšio bei įtakos kaltinamojo pasirinkimams (elgesiui), sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamasis G. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą S. B., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujai BK 40 straipsnio redakcijai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), esant ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinę padėtį sunkinančių sąlygų (susijusių su šio instituto taikymo pasekmėmis), teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo G. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatomis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

G. B. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,93 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį darbo dienos vakare, Vilniaus mieste, gyvenamųjų namų mikrorajone, intensyvaus eismo gatvėmis. Be to, G. B. vairuojamas automobilis sukėlė įtarimų kitam vairuotojui (t. y. automobilio, į kurio galą įvažiavo G. B., po ko pastarasis pasišalino iš įvykio vietos), dėl to minėtas vairuotojas bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Taigi policijos pareigūnai kaltinamąjį sustabdė ne atsitiktinai, o tikrindami gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris, be kita ko, pasitvirtino. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, ką patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės – nors nuvažiavo tik 1 km, tačiau važiuodamas, kaip minėta, intensyvaus eismo gatvėmis Vilniaus miesto centre, sukėlė eismo įvykį (už kurį buvo nubaustas administracine tvarka) intensyvių gatvių sankryžoje, po ko pasišalino iš įvykio vietos; kartu su kaltinamuoju vyko jo nepilnametis vaikas. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo įvykio dienos ryte, vėliau pripažino, jog alkoholį vartotojo tris dienas iki įvykio, tačiau nesijautė neblaivus. Vis tik, pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys sukėlė įtarimų kitam eismo dalyviui, po ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, be to, policijos pareigūnai užfiksavo, kad nuo kaltinamojo stiprus alkoholio kvapas ir jis buvo akivaizdžiai neblaivus; jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įskaitant ir už tai, jog 2022 m. birželio 9 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytos 0,64 promilės), dėl jam jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2022 m. birželio 9 d. – gruodžio 8 d. (6 mėnesius) ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 4 d. Pažymėtina, jog kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo asmeniniams bei darbiniams poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. B. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Fiat 500 X“, gamybos periodas 2014-2018 m., vertė sudaro 10 510 Eur su PVM (b. l. 19). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilis priklauso jam priklausančiai įmonei ir šį automobilį jis šiuo metu parduoda už 7 500 Eur bei teisiamojo posėdžio metu pateikė internetinėje svetainėje patalpintą skelbimą dėl automobilio pardavimo. Teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę, vadovaujasi kaltinamojo pateiktu išrašu iš internetinio tinklalapio www.autogidas.lt, kuriame yra patalpintas skelbimas apie kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio pardavimą, o ne VšĮ „Emprekis“ atlikto vertinimo duomenimis, kuris atliekamas masiniu būdu, neatsižvelgiant į konkrečios transporto priemonės techninius duomenis bei būklę. Tai atitinka ir suformuotą teismų praktiką, pagal kurią tokiu atveju konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis duomenimis apie konkrečios transporto priemonės vertę. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, jog kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio vertė bylai aktualiu metu buvo 7 500 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020, 2K-224-1073/2023). Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Šiuo atveju, sprendžiant dėl automobilio vertės konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis G. B. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Įvertintina tai, kad nusikaltimas padarytas Vilniaus mieste, gyvenamųjų namų mikrorajone, darbo dienos vakare, kuomet įvykio vietoje bet kuriuo metu gali būti tiek pėsčiųjų, tiek ir kitų transporto priemonių, o kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis bei aiškūs neblaivumo požymiai. Nors kaltinamasis važiavo pakankamai nedidelį atstumą (nurodė, kad apie 1 km), tačiau jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio atkreipė kito eismo dalyvio dėmesį, kuriam kilo įtarimų, jog kaltinamasis yra neblaivus, po ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kaltinamasis yra neteistas, baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl vairavimo esant neblaiviam. Taip pat įvertintina kaltinamojo turtinė padėtis – teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. nurodė, kad jis dirba, tačiau realus jo atlyginimas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį ir šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, turi du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo turėtų prisidėti finansiškai, bet turi įsiskolinimą ir dėl vaikų išlaikymo; iš viso kaltinamojo skolos šiuo metu sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur; kredito (lizingo) sutarčių nėra sudaręs. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, tačiau kaltinamasis yra brandaus, darbingo amžiaus, turintis specialybę, darbinę patirtį ir galintis įsidarbinti iš naujo arba tęsti ankstesnę veiklą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, tarp jų nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei transporto priemonės vertę, kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad visos automobilio vertės, t. y. 7 500 Eur, konfiskavimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti kaltinamąjį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam G. B. atėmimą; jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą G. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš G. B. Valstybės naudai automobilio „Fiat 500 X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų).

G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 4 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. B., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis; 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis; 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Išaiškinti laiduotojai S. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis; 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.