Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-11441/07

Teiseja Sigita Vainauskiene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.2.3.; 1.1.8.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2007 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

G. K. nuteistas už tai, kad turedamas tiksla pagrobti svetima turta, 2007 m. birželio 23 d., apie 15.20 val., viešoje vietoje, Vilniuje, ištraukdamas iš V. G. marškineliu kišenes, pasikesino pagrobti V. G. priklausanti 50 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 3310“, taciau nusikalstamos veikos nebaige nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes buvo sulaikytas. Tokiu budu padare nusikalstama veika, numatyta BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d..

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i veikos stadija, t.y. i tai, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, atsižvelge i nusikaltimo pavojingumo laipsni (nusikaltimas priskiriamas prie apysunkiu), kaltes forma (tycinis), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (savanaudiškas), nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – G. K. anksciau teistas 5 kartus, pastaruoju mete vede asocialu gyvenimo buda, niekur nedirba ir nesimoko, vartojo narkotines medžiagas, yra irašytas i narkologine iskaita, ne karta baustas administracine tvarka. Pažymetina, kad apeliantas 2007-06-15 buvo paleistas iš pataisos namu atlikus bausme ir praejus tik savaitei po bausmes atlikimo, t.y. 2007-06-23 padare nauja nusikalstama veika. Ši aplinkybe liudija, kad iš ankstesniu teistumu G. K. išvadu nepadare, nes ir toliau daro nusikalstamas veikas. Tai sudaro pagrindo teismui manyti, kad jis sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai apeliantui skyre laisves atemimo bausme.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistojo G. K. bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, t.y., kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgta ir i tai, kad byloje nuteistojo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera.

Apylinkes teismas, ivertines šiu aplinkybiu visuma, pagristai parinko sankcijoje už padaryta nusikalstama veika griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – laisves atemima. Teismo nuomone, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel mažinti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo. Švelninti bausme del to, kad apeliantas yra deklaraves gyvenamaja vieta, turi pensijinio amžiaus invalidus tevus, yra užsiregistraves darbo biržoje, gydesi nuo narkomanijos, nera pagrindo. Atkreiptinas apelianto demesys, kad deklaruota gyvenamoji vieta yra vieta, kur asmuo registruotas, o nuolatine gyvenamoji vieta reiškia faktine gyvenamaja vieta. Vadinasi deklaruotos gyvenamosios vietos negalima prilyginti nuolatinei gyvenamajai vietai.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis yra darbingo amžiaus, todel jam turetu buti skirta švelnesne bausme. Taciau šis skundo argumentas atmestinas, nes irodymu apie tai, kad apeliantas dirbtu ar turetu legalu pragyvenimo šaltini, byloje nera.

Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelge i aplinkybe, kad nukentejusiajam reali žala padaryta nebuvo, nes telefonas jam buvo gražintas. Taciau šis apelianto teiginys vertintinas kritiškai, nes atsižvelgiant i paskirtos bausmes trukme, kuri nesiekia BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyto bausmes vidurkio, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, ivertino aplinkybe, jog žala realiai padaryta nebuvo.

Esant nurodytoms aplinkybems, darytina išvada, kad paskirtoji bausme G. K. atitinka baudžiamojo istatymo reikalavimus ir savo rušimi bei dydžiu nera per griežta. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdestytu bausmes skyrimo motyvu visuma rodo, kad baudžiamojo istatymo nuostatos del bausmes individualizavimo pažeistos nebuvo. Todel keisti ar naikinti ji apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo G. K. apeliacini skunda atmesti.