- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- 1-89-829/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07502-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- R. S., G. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. ir 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; Šakių rajono apylinkės teismo 2016-05-02 nutartimi (įsiteisėjo 2016-05-12) kaltinamajam A. M. panaikintas Šakių rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (I), 140 str. 2 d. (II), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. M. 2016 m. vasario 9 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia diržu sudavė savo mažametei dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ne mažiau septynis smūgius į juosmenį, sėdmenis ir šlaunis, padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje, šlaunyse, kairiame sėdmenyje, kryžmenyje, kairiame dilbyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. M. sveikatą (I).
Be to kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2016 m. vasario 14 d. apie 22 val. R. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė savo motinai R. S. tris smūgius į veidą, tuo nukentėjusiajai R. S. sukeldamas fizinį skausmą (II).
Kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir parodė, kad pagamino maisto dukrai, kurį vėliau rado užmestą už dujinės viryklės. Mergaitę mušė, nes buvo supykęs. Kai supyksta, savęs nekontroliuoja. Sudavė ne mažiau 7 smūgių. Mergaitė spurdėjo, todėl sužalojimai galėjo atsidurti bet kur. Daugiausiai kliuvo per užpakalį. Mušdamas klausė, kodėl maistą mėto. Ji sakė, kad daugiau taip nedarys. Po suduotų smūgių mergaitė verkė. Dukrą myli. Ją augina vienas. Įvykio metu buvo blaivus. Paskutiniu metu su mergaite nebendravo. Gailisi dėl įvykio. Ateityje dukrą mylės ir gerbs, rems materialiai. Vasario 14 d. susiėmė su broliu. Jam brolis pataikė į smilkinį ir jis nugriuvo. Įvykio metu buvo girtas. Neatsimena, kad mamai būtų sudavęs, tačiau to neginčija. Apie tai jam papasakojo žmona A. M. Tik išėjęs iš ligoninės atgavo atmintį. Po įvykio su mama bendravo, jos atsiprašė dėl girtavimo, smurto. Teigia, kad daugiau tokių klaidų nedarytų. Nori viską pradėti nuo pradžių ir, kad vėl viskas būtų gerai. Pradėtų dirbti, nebevartotų alkoholinių gėrimų bei susigrąžintų dukrą. Vaikystėje yra pats patyręs smurtą.
Kadangi kaltinamasis A. M. kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo atstovui advokatui, nukentėjusiajai R. S., nukentėjusiosios G. M. įstatyminei atstovei ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas, balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei kiti surinkti įrodymai.
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka pagarsintų mažametės nukentėjusiosios G. M. parodymų matyti, kad ši pareigūnams paaiškino, jog pamena, kad prieš keletą dienų namuose buvo tėtis, močiutė R. S., teta A. M., dėdė V. M., kitas A. Jie žiūrėjo televizorių ir gėrė šampaną. Valdas susimušė su tėte. Ji matė, kaip tėtis mušė močiutę. Taip pat ji prisimena kaip girtas tėtis mušė ją diržu per nugarą, kojas, pečius. Jai labai skaudėjo ir liko mėlynės. Ji nežino kodėl ją tėtis mušė. Močiutė tai matė. Į jos namus buvo atvykusi Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistė ir policija, tačiau ji bijojo papasakoti, kad ją mušė tėtis. Po to ją išsivežė teta I., pas kurią jai smagu ir ji grįžti namo nenori (b. l. 42-43).
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos I. L. parodymų matyti, kad ši pareigūnams paaiškino, jog 2016-02-17 apie 11 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vaiko teisių apsaugos vyr., specialistė B. G. atvežė (duomenys neskelbtini) metų mergaitę G. M. Paaiškino, kad mergaitės namuose yra smurtaujama ir mergaitei ten nesaugu. Ji yra (duomenys neskelbtini) globos šeimynos vadovė. Vaikų teisių specialistė daugiau nieko neaiškino. G. M. nebuvo išsigandusi, elgėsi drąsiai, iš karto nuėjo žaisti su mažesne mergaite. Tik vėliau ji pastebėjo ant G. M. juosmens tamsiai pilką dėmę. Pakėlus šios rūbelius, ant liemens pamatė dvi diržo kirčio žymes. Viena žymė buvo ryškesnė. Pasmaukusi mergaitės kelnes ant šios kojų pamatė daugiau kraujosruvų, kurios buvo įvairių formų, vienos ryškesnės, kitos blankesnės. Tada ji paskambino Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams ir juos informavo apie tai ką pastebėjo ant G. M. kūno. Tarnyba apie smurtą prieš G. M. pranešė Šakių rajono policijos komisariatui. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. G. gyvena jos šeimynoje, nes ji Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-22 įsakymu Nr. AT-120 paskirta laikinąja G. M. globėja. Ji ne kartą kalbėjosi su G. apie tai kas vyko namuose, kuriuose ji gyveno su tėčiu ir močiute. Mergaitė žaisdama pasakojo jai, kad ją ne kartą yra mušęs tėtis, kad mušdavo būdamas blaivas ir apsvaigęs nuo alkoholio. Mergaitė pasakojo, kad paskutinį kartą tėtė ją mušė visai neseniai. Mušė diržu, nes buvo labai supykęs. Kai tėtė ją mušdavo, močiutė R. S. tai matydavo, bet jos neužstodavo. I. L. parodė, kad per laikotarpį kol G. gyvena jos namuose iš tikrosios šeimos niekas mergaite nepasidomėjo. G. M. taip pat nekalba apie savo tikrąją šeimą, neturi apie ją šiltų prisiminimų, labai nenori kad būtų sugrąžinta į tikrąją šeimą. (b. l. 47-48, 51-52, 54).
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiosios R. S. parodymų matyti, kad ši pareigūnams paaiškino, jog ji į savo namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. pavasario priėmė gyventi sūnų A. M. su mažamete dukra G. M. Sūnus yra laikinasis dukters globėjas, nes iš mergaitės motinos L. U. atimtos motinystės teisės. Maudydama anūkę G. M., 2016-02-07 ant mergaitės nugaros ji pastebėjo tris diržo kirčio žymes. Žymės buvo neryškios. Ji paklausė sūnaus kas nutiko mergaitei. sūnus atsakė, kad mušė dukrą diržu, dėl to, kad ji nesuvalgė duoto maisto ir jį užmetė už viryklės. 2016-02-14 apie 17 val. pas juos į svečius atėjo sūnaus žmona A. M., kuri gyvena atskirai. Matėsi, kad A. M. yra apsvaigusi nuo alkoholio. Sūnus su A. M. gėrė jos atsineštą degtinę. Ji pati išėjo šerti gyvulių. Po kurio laiko sugrįžusi į kambarį pamatė, kad jie baigia gerti butelį degtinės. Tada labai supyko ir paklausė: „- Ką jūs vaikai darot?“. Sūnus pradėjo jai priekaištauti. Kai šis išgeria, darosi agresyvus. Pamačiusi, kad gali kilti konfliktas, ji paskambino kitam sūnui V,. M., gyvenančiam netoliese. V. M. ateidamas dar atsinešė butelį degtinės. Po kurio laiko A. M. pakvietė V. M. eiti į lauką parūkyti. A. M. pradėjo nervintis, pyko. Tada ji šiam pasakė, kad einam į koridorių pasikalbėti. Kai tik juodu išėjo A. M. iš karto puolė ją ir sudavė tris smūgius kumščiu į veidą. Ji pradėjo šauktis pagalbos. Išgirdęs triukšmą atbėgo sūnus V. jos ginti. Gindamas ją V. M. sudavė keletą smūgių broliui A. M. Ji sužalota nebuvo, tik jautė fizinį skausmą. Į medikus dėl to nesikreipė ir nesigydė. Savo sūnui A. M. ji atleido (b. l. 23-24, 26-27, 60).
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos A. M. parodymų matyti, kad ši pareigūnams paaiškino, jog ji su savo vyru A. M. gyvena atskirai. Tačiau ji gyvena netoli šio namų ir dažnai ateina jo su dukra aplankyti. Prie jos vyras savo dukters G. M. nėra mušęs. Vyras jai prasitarė, kad vasario mėn. pradžioje „užnešė“ G. diržu, nes labai supyko už tai, kad ji užmetė už viryklės nesuvalgytą jai paruoštą maistą. Ji mano, kad jos vyras A. M. nelabai moka auginti savo dukrą, jam trūksta patirties. Ji žino, kad vyro vaikystė buvo sunki, kad jį ir brolį V. M. mušdavo šių tėvas. 2016-02-14 apie 17 val. nuėjo aplankyti savo vyro. Jie ten vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Nežino kelinta buvo valanda, kai vyras A. M. paguldė dukrą G. M. miegoti. Atėjo vyro brolis V. M. Jie toliau vartojo alkoholį. Kokiu tai metu ji buvo virtuvėje, o V., A. ir R. S. buvo išėję į koridorių. Koridoriuje ji išgirdo triukšmą ir pamatė, kaip į kambarį pro duris įvirto visi trys: A., V. ir R. Tarp jų vyko grumtynės. Ji matė kaip A. muša V. Puolė ginti savo vyrą ir juos išskyrė. Ji nežino dėl ko kilo konfliktas. Nematė kaip vyras sudavė smūgius savo motinai R. S. Ji matė, kad sužalotas jos vyras ir paskambino telefonu 112 (b. l. 34-35, 57-58).
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo V. M. parodymų matyti, kad šis pareigūnams paaiškino, jog 2016-02-14 apie 18 val. jam paskambino motina R. S. ir pakvietė atvažiuoti į jos namus. Pakeliui užsuko į parduotuvę, nusipirko 0.5 litro talpos degtinės butelį. Mamos namuose buvo brolis ir jo žmona A. M.. Jie vaišinosi alkoholiu. Motina gėrė tik šampaną. Vėliau jis išėjo į lauką. Grįždamas išgirdo motiną verkiant. Iš pradžių jis negalėjo patekti į virtuvę, kur buvo mama, nes A. M. laikė duris. Šią nustūmęs nuo durų įėjo į virtuvę. Pamatė, kad brolis A. laiko motiną savo glėbyje. Jis pribėgo prie mamos, bandė ją iš brolio glėbio išlaisvinti. A. atsitraukė nuo mamos ir trenkė jai kumščiu į smilkinį. Jis liepė broliui apsiraminti, tačiau šis keikėsi, muistėsi, sakė kad jį užmuš. Tuomet jis broliui kumščiu trenkė du kartus į veidą (b. l. 31-32).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. M. 2016-02-14 23 val. 28 min. buvo nustatytas 0.17 promilių girtumas (b. l. 9).
Iš teismo medicinos specialisto išvados G 44/2016(10) nustatyta, kad G. M. padaryta poodinės kraujosruvos nugaroje, šlaunyse, kairiame sėdmenyje, kryžmenyje, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais bei pailgais daiktais, kuo galėjo būti tiek įvykio aplinkybėse minimas diržas, tiek koks kitas aplinkos daiktas, kūno dalis ar pan. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai septynių smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai prieš 5-10 parų iki tyrimo pradžios. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikta sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (I), kadangi ne mažiau septynis kartus smogdamas mažametei dukrai G. M. į įvairias kūno vietas nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Taip pat kaltinamojo A. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (II), kaip nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis A. M. suduodamas tris smūgius savo motinai R. S. sukėlė šiai fizinį skausmą.
Kadangi kaltinamasis A. M. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgius, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką (II) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkūs, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš savo artimus žmones naudojamas fizinis smurtas ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – veikos buvo padarytos dėl pykčio protrūkio; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, charakterizuojamas neutraliai; į tai, kad civilinis ieškinys byloje nėra reiškiamas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam A. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios įstatymo nustatyta tvarka bendrintinos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriama bausmė bendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu. Paskirtą bausmę nustatytina atlikta pataisos namuose.
Kaltinamajam A. M. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (I), 140 str. 2 d. (II), ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (II) laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes, paskirtas už I ir II nusikaltimus, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.