- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- A-556-57-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-5), kurį patikslino (b. l. 45-46; 111-113), kreipėsi į teismą, kuriuo prašė: nustatyti, kad jis į policijos operatyvinę įskaitą yra įrašytas nepagrįstai ir neteisėtai, ir panaikinti įrašą operatyvinėje įskaitoje; panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės vyresniojo specialisto R. N. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“ neišduoti jam leidimo įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei; įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti jam leidimą įsigyti ginklą.
Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad atsakovas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 85-11-439 nusprendė neišduoti leidimo įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei, nes jis yra įrašytas į policijos operatyvinę veiklos įskaitą. Tokį patį 2009 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 5-S-270 yra priėmęs ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjo manymu, atsisakymas išduoti leidimą įsigyti ginklą medžioklei yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jam nežinomi įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą pagrindai ir motyvai, tokiu būdu yra ribojamos jo teisės į privatų gyvenimą, pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Prašo teismo įvertinti, ar nagrinėti bylą teisme bus galima tinkamai be dokumentų, sudarančių valstybės paslaptį.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 136-138) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad skundas neargumentuotas ir nepagrįstas. Teigė, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, neišduodamas M. P. leidimo įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei, vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis. Nurodė, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, nes 2008 m. spalio 27 d. nustatyta, jog jis operatyvinėje įskaitoje.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (b. l. 151-154) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad 2008 m. spalio 21 d. M. P. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydamas leisti įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei bei pridėjo dokumentus, būtinus tokiam leidimui išduoti: sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, medžiotojo bilieto kopiją, teritorinės aplinkos apsaugos įstaigos pažymą. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų taisyklių 17 punktą buvo atliekamas patikrinimas dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą ir nustatyta, kad M. P. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, su juo kartu gyvenanti mama R. P. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atlikus patikrinimą, 2008-10-27 buvo nustatyta, kad M. P. yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą. 2009 metais pareiškėjas baigė Tauragės „Versmės“ gimnaziją, kurioje buvo charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas po gimnazijos baigimo iki šiol studijuoja Jungtinėje Karalystėje. 2008-06-03 pareiškėjo tėvas A. P. buvo oficialiai perspėtas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės vyresnysis specialistas R. N. 2008-12-01 sprendimu Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“‚ įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 skirsnio 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pasiūlė neišduoti leidimo M. P. įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei, nes nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris 2009-01-15 teikimu Nr. 5-IL-10 M. P. skundo netenkino tais pačiais motyvais kaip atsakovas ir paliko galioti atsakovo 2008-12-01 priimtą sprendimą Nr. 85-11-439 neišduoti leidimo įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei. Teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, turintiems teisę gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, nešioti, laikyti ir naudoti. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 13 straipsnio 3 dalį, medžioklei B, C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius, pneumatinius, templinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, bei juridiniai asmenys, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą. Kaip jau buvo paminėta, ši teisė yra apribota, nes Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, kurio 8 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu negali būti laikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą. Teisinius operatyvinės veiklos pagrindus, operatyvinės veiklos principus ir uždavinius, operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas, operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą operatyvinėje veikloje, operatyvinės informacijos panaudojimą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas (toliau – ir OVĮ). Operatyvinė įskaita – operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus objektus tvarkymo sistema, skirta aprūpinti informacija operatyvinės veiklos subjektus, t. y. specialius valstybės įgaliojimus turinčius krašto apsaugos, vidaus reikalų, muitinės sistemų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinius, kuriems pavedama operatyvinė veikla ir kurių pareigūnai įgaliojami ją vykdyti (OVĮ 3 str. 3 ir 10 p.). Paminėto įstatymo 6 straipsnio 7 dalis numato, kad negali būti perduota ar atskleista operatyvinės veiklos metu gauta įslaptinta informacija, taip pat duomenys apie žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą bei žeminantys garbę ir orumą duomenys, išskyrus perdavimą bendradarbiaujant operatyvinės veiklos subjektams ir atvejus, numatytus Įstatymo 17 straipsnyje. Kokie duomenys tvarkomi šioje sistemoje, kada, kokiu pagrindu ir kaip jie patalpinami į sistemą, kaip turi būti tvarkomi, naudojami, reglamentuota norminiuose aktuose, kurie yra įslaptinti (2006-12-06 Policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5S2-V-17KF „Dėl operatyvinės informacijos sistemos duomenų tvarkymo instrukcijos patvirtinimo“, 1999-09-30 Policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 019 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti ribotos civilinės apyvartos ginklų ar pageidaujančių dirbti asmens ir turto saugotojais, saugos tarnybos ar saugos struktūrinio padalinio darbuotojais, patikrinimo operatyvinėje įskaitoje“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, duomenys, esantys operatyvinės informacijos sistemoje apie M. P. asmenį bei jų turinys, yra įslaptinti. Teisėjų kolegija 2010-08-24 susipažino su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta įslaptinta informacija, kurios pagrindu anketoje 2008-10-27 buvo padaryta žyma, jog M. P. yra policijos operatyvinėje įskaitoje. Teisėjų kolegija 2010-08-24 nutartimi konstatavo, kad pateikta operatyvinė medžiaga pakankama ir laikytina tinkamu įrodymu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnį ir ši informacija sudaro valstybės paslaptį, kuri nebus išslaptinta. Teisėjų kolegijos manymu, įslaptintų duomenų turinys byloje nagrinėjamu aspektu sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dėl jo užfiksuotų ryšių su kitais asmenimis bei jo elgesio, užfiksuotų veiksmų pagrįstai įrašytas į operatyvinę įskaitą, todėl naikinti žymą apie operatyvinę įskaitą bei naikinti turimus įrašus operatyvinėje įskaitoje nėra pagrindo. Esant teisėtam faktui apie įrašymą į operatyvinę įskaitą taikytinas apribojimas įsigyti ginklą. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktų nuostatas. Šis punktas netaikomas, jei asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose. Pareiškėjas nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2008-06-03 Tauragės rajono policijos komisariatas pareiškėjo tėvui A. P. taikė prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą; skunde teismui dėl šios prevencinio poveikio priemonės panaikinimo pareiškėjo tėvas A. P. nurodė du gyvenamosios vietos adresus - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad tuo metu, kai pareiškėjas kreipėsi su prašymu leisti įsigyti ginklą, jo tėvui jau buvo taikytas oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą ir šią priemonę taikė kompetentingos institucijos įgaliotas pareigūnas pagal pareiškėjo nurodytą gyvenamosios vietos adresą, t. y. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyrio viršininkas M. B. Šie faktai patvirtina, kad prašymo išduoti ginklą sprendimo priėmimo metu egzistavo aplinkybė, nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo metu šis faktas įvertintas nebuvo. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės 2008-12-01 sprendimas Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“ yra teisėtas ir pagrįstas, procedūrinių leidimo išdavimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 158-164) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vienintelė aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą medžioklei - Tauragės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos operatyvinės veiklos skyriaus 2008-10-27 dienos žyma. Pastebėtina, kad žyma buvo padaryta jau po to, kai 2008-10-21 jis padavė prašymą gauti leidimą ginklui medžioklei įsigyti. Operatyvinės įskaitos žyma padaryta neteisėtai, tikslu pakenkti jo, kaip nepriekaištingos reputacijos asmens, įvaizdžiui ir dirbtinai sudaryti jam kliūtį medžioklės ginklui gauti. Iki šios dienos nėra nusikaltęs ar nusižengęs Lietuvos valstybei, ir jokios žalos bei nieko blogo nėra padaręs visuomenei. Dėl kokių savo neteisėtų veiksmų, nuo kada yra įrašytas į operatyvinę įskaitą, jam nežinoma ir nepaaiškinama, nes šie duomenys neva sudaro valstybės paslaptį. Teismas privalėjo patikrinti 2008-10-27 žymos padarymo aplinkybes, teisėtumą, ir esant neginčijamiems įrodymams bei teisėtam pagrindui įrašyti jį į operatyvinę įskaitą apie tai motyvuotai pasisakyti sprendime.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 19 d. nutarties motyvus, neįvykdė teismo nurodymus (ABTĮ 13, 14 str. reikalavimų pažeidimas). LVAT, grąžindamas kilusį ginčą nagrinėti pakartotinai, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtu tinkamai įvertinti, ar nagrinėjamu atveju teismo sprendimas nebus grindžiamas šalims nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia informacija. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad teismo procesinis sprendimas būrų grindžiamas tik tokia informacija, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės imtis veiksmų tokiai informacijai išslaptinti. Teismas nagrinėdamas ginčą iš naujo rėmėsi būtent jam nežinoma, vien valstybės paslaptį sudarančia informacija ir visiškai nesiėmė veiksmų tokiai informacijai išslaptinti.
3. Pareiškėjui teisės medžioti apribojimai taikomi nedorai ir nesąžiningai, o tėvui taikomi persekiojimai negali būti siejami su jo asmens teisėmis.
4. Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime yra nurodęs, kad ypač svarbi yra ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos. Šis teismo sprendimas dėl įrodymų negali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Be kita ko, Konstitucinis Teismas šiame nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.
5. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą (sprendimai - 2006 m. spalio 31 d. Güner Corum prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24-31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Eroğlu) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24-31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 punktai). 2008 m. gruodžio 16 d. EŽTT sprendime Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje. EŽTT šiame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ išvada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi šia išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą. Iš šios EŽTT praktikos padaryta išvada, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas EŽTK pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (EŽTK 6 str.).
6. Teismas, siekdamas išnagrinėti bylą iš esmės, šiuos slaptos operatyvinės medžiagos duomenis pripažino įrodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad šie įrodymai yra vienintelis pagrindas priimant sprendimą neišduoti jam leidimo ginklui pagrįstumo. Šiurkščiai pažeistas proceso rungimosi principas, pažeista jo teisė gintis ir įrodinėti, kad nėra vertas įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą. Neabejotinai pažeistos jo žmogaus teisės.
7. Pareiškėjo tėvas jo gyvenamosios vietos adresu negyvena. Pareiškėjas gyvena su savo mama R. P. Kelį adresai procesiniuose dokumentuose galimai buvo nurodyti tam, kad per šeimos narius galima būtų tinkamai įteikti teismo pranešimus, nes tėvas didesnį darbo laiką praleidžia kitoje valstybėje. Policijos įgaliotas pareigūnas M. B. priemonę taikė nurodydamas jam patogesnį adresą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 171-173) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad skundas yra neargumentuotas ir nepagrįstas, nėra pateikti įrodymai pagrindžiantys skundo pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas klaidingai, nepagrįstai interpretuoja Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarimą, kad teismo sprendimo pagrindimas vien įslaptinta informacija yra negalimas, kadangi prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems asmens teisės į teisminę gynybą ir teisingą teismą principams. Taip pat netinkamai remiamasi LVAT išreikšta nuomone byloje Nr. A822-326/2009, kad individo autonominiai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti, t. y. tarp tokių interesų turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą išslaptinti informaciją. Akcentuoja, kad atsakovas, nustatydamas pareiškėjo buvimą ar nebuvimą operatyvinėje įskaitoje, nepriekaištingą reputaciją, vadovavosi tik įstatymų ir kitų juos lydinčių kitų norminių aktų nustatytomis sąlygomis, taisyklėmis. Remtis įslaptinta informacija šiame procese nustato taip pat tik įstatymų ir kitų juos lydinčių kitų norminių aktų nustatytos sąlygos, taisyklės. Tuo būdu teismas, derindamas individo autonominius ir viešuosius interesus, siekiant teisingos pusiausvyros, turėtų atsižvelgti į šią aplinkybę, kad šiuo atveju atsakovas privalėjo priimti sprendimus vadovaudamasis tik įstatymų ir kitų juos lydinčių kitų norminių aktų nustatytomis sąlygomis, taisyklėmis. Atkreipia dėmesį, kad asmens teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus įstatymais, poįstatyminiais norminiais aktais. Pareiškėjui nebuvo apribota teisė medžioti, tik, laikantis įstatymų reikalavimų, apribota teisė įsigyti šaunamąjį ginklą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės vyresniojo specialisto R. N. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“ neišduoti leidimo M. P. įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei ir įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjo skundžiamas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“ yra priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 skirsnio 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą.
Skundžiamame sprendime pažymėta, kad buvo atliekamas patikrinimas, ar yra aplinkybių, dėl kurių M. P. negali laikyti šaunamojo ginklo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punkto nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame be kita ko nurodyta, jog atlikus patikrinimą nustatyta, kad M. P. yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą (2008-10-27 pažymėta antspaudu anketoje).
Minėtas sprendimas buvo apskųstas Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris 2009 m. sausio 15 d. teikimu Nr. 5-IL-10 paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą sprendimą M. P. neišduoti leidimo įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei. Teikime pažymėta, kad 2009 m. sausio 8 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdyba gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2008 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 38-S-5-7, kuriame nurodyta, jog Tauragės apskrities vyriausiais policijos komisariatas M. P. pagrįstai įrašė į policijos operatyvinę įskaitą.
Taigi leidimas įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei neišduotas tuo pagrindu, kad M. P. yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą.
Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d.) 3 straipsnio 10 dalį, operatyvinė įskaita - operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus objektus tvarkymo sistema, skirta aprūpinti informacija operatyvinės veiklos subjektus. Operatyvinės veiklos subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi teisę steigti ir tvarkyti operatyvinę įskaitą (Operatyvinės veiklos įstatymo 7 str. 3 d.). Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje numatyti operatyvinio tyrimo pagrindai. ,
Operatyvinės įskaitos steigimo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1558, 3 punkte nustatyta, kad prireikus sisteminti operatyvinės veiklos metu gautus duomenis, nurodytus šių taisyklių 5 punkte (toliau vadinama – duomenys), operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos gali steigti įskaitą. Vadovaujantis minėtų Taisyklių 5 punktu, operatyvinėje įskaitoje kaupiami operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui skirti duomenys apie: 5.1. rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus; 5.2. nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis; 5.3. aktyvius asmenų veiksmus neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ar kitas valstybės valdžios ir valdymo institucijas; 5.4. kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą; 5.5. kitus su valstybės saugumu susijusius asmenis ir įvykius.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad operatyvinės įskaitos paskirtis - aprūpinti informacija operatyvinės veiklos subjektus duomenimis apie asmenis, įvykius ar kitus objektus, įgyvendinant jiems operatyvinės veiklos uždavinius, numatytus Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnyje. Šis teisinis reguliavimas taip pat lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju duomenys apie pareiškėją, jo veiklą, ryšius su kitais asmenimis į operatyvinę įskaitą galėjo būti įrašyti, kai operatyvinės veiklos subjektai turėjo atitinkamos informacijos, numatytos Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje bei Taisyklių 5 punkte.
Byloje nustatyta, kad duomenys esantys operatyvinės informacijos sistemoje apie M. P. asmenį bei jų turinys yra įslaptinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, jog minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos nacionalinės teisės aiškinimui bei taikymui (ABTĮ 4 str. 3 d.), savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (EŽTK 6 str.) (EŽTT sprendimai - 2006 m. spalio 31 d. Güner Çorum prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24-31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Eroğlu) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24-31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 punktai). EŽTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje. EŽTT šiame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ išvada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi šia išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą.
Bylose P. prieš Lietuvą bei U. prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 35601/04 ir 16965/04) 2010 m. liepos 6 d. paskelbtuose sprendimuose EŽTT pripažino Lietuvą pažeidus EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, garantuojančią teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes Lietuvoje vykusiuose administraciniuose procesuose pareiškėjai negalėjo ginčyti jų įtraukimo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo, kadangi jiems nebuvo leista susipažinti su šiais įrodymais, kaip su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Nagrinėdamas skundų esmę, EŽTT pabrėžė, kad šalių lygybės principas, t. y. galimybė pateikti argumentus tokiomis sąlygomis, kad viena proceso šalis neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už kitą proceso šalį, yra vienas iš teisingo teismo elementų. Šis principas taip pat apima šalių teisę susipažinti ir ginčyti visus įrodymus, galinčius turėti įtakos bylą nagrinėjančio teismo sprendimui. Nepaisant to, kad EŽTT pripažino, jog bylai reikšmingų įrodymų atskleidimas nėra absoliuti teisė, vis dėlto gynybos teises ribojančios priemonės gali būti naudojamos tik išimtiniais atvejais. EŽTT pabrėžė, kad savo praktikoje jis nesiima vertinti šio aspekto, t. y. ar konkrečiu atveju įrodymų neatskleidimas buvo išimtinai būtinas, tačiau nagrinėja, ar procese, kuriame buvo priimtas toks sprendimas, buvo laikomasi rungtyniškumo ir šalių lygybės principų bei suteiktos kitos garantijos gynybai. Teismas pastebėjo, kad šiose bylose neatskleista informacija buvo susijusi su pareiškėjų skundais, kuriuos sprendė administraciniai teismai, t. y. kad jie nepagrįstai buvo įtraukti į operatyvinę įskaitą, ir su jų reikalavimais būti išbrauktiems iš šios įskaitos. Teismas pastebėjo, kad iš Lietuvos teismų argumentavimo matyti, kad informacija, buvusi operatyvinės įskaitos bylose, buvo laikoma svarbiu įrodymu, pagrindžiant tariamą pareiškėjų keliamą pavojų visuomenei. Taigi, kitaip negu policijos atstovai, pareiškėjai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių įrodymų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į viską, ką išnagrinėjo, EŽTT konstatavo, kad procesai, kuriuose buvo priimti administracinių teismų sprendimai, neatitiko rungtyniško proceso ir šalių lygybės principų bei neturėjo pakankamų garantijų pareiškėjams.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą jurisprudenciją, laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje individo autonominiai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais. Teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-425/2009, 2009 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-326/2009).
Kaip pažymėta aukščiau, informacija, kurios pagrindu 2008 m. spalio 27 d. anketoje buvo padaryta žyma, kad M. P. yra policijos operatyvinėje įskaitoje, pagal savo pobūdį yra slapta.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 103) pasiūlė atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išspręsti klausimą dėl slaptos informacijos (įrodymų) ar jos dalies išslaptinimo ir įpareigojo pateikti šiuos duomenis (įrodymus) bei kitus turimus papildomus įrodymus teismui. Atsakovas 2010 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 85-S-7638 informavo teismą, kad neišslaptins informacijos (b. l. 114). Teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi konstatavo, kad pateikta operatyvinė medžiaga pakankama ir laikytina tinkamu įrodymu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį ir ši informacija sudaro valstybės paslaptį, kuri nebus išslaptinta.
Teisėjų kolegija, teismo posėdžio metu susipažinusi su atsakovo pateikta slapta operatyvine medžiaga, kuria remiantis pareiškėjui 2008 m. spalio 27 d. anketoje buvo padaryta žyma, kad M. P. yra policijos operatyvinėje įskaitoje, taip pat atsižvelgdama į tai, jog atsakovas kitos neįslaptintos susijusios su nagrinėjama byla informacijos nepateikė, atsakovo pateikta slapta operatyvinė medžiaga buvo vienintelis įrodymas nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, jog įslaptintų duomenų turinys byloje nagrinėjamu aspektu sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dėl jo užfiksuotų ryšių su kitais asmenimis bei jo elgesio, užfiksuotų veiksmų pagrįstai įrašytas į operatyvinę įskaitą. Tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negali lemti pareiškėjo įrašymo į operatyvinę įskaitą. Kaip matyti, teismui pateikta įslaptinta medžiaga pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinta kartu su byloje esančiais (neslaptais) duomenimis. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti jo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą tenkintinas.
Kadangi M. P. neišduotas leidimas įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei šiuo atveju sąlygotas juridinę reikšmę turinčio fakto - M. P. įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą, kuris pripažintas neteisėtu, todėl naikintinas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės vyresniojo specialisto R. N. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“ neišduoti leidimo M. P. įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar nėra kitų priežasčių, dėl kurių leidimas įsigyti ginklą pareiškėjui galėtų būti neišduodamas, viršijo savo kompetenciją, t. y. ėmėsi patikrinimą pagal Taisyklių 16 punktą atliekančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno priskirtos pareigos.
Pareiškėjo skundžiamas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“ yra priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 skirsnio 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašymo išduoti ginklą sprendimo priėmimo metu egzistavo aplinkybė, nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nors ginčijamo sprendimo priėmimo metu šis faktas įvertintas nebuvo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti M. P. leidimą įsigyti ginklą, kadangi sprendžiant, ar pareiškėjui gali būti išduotas leidimas įsigyti ginklą, būtina, jog Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliktų patikrinimą, ar nėra kitų Įstatymo nustatytų pagrindų taikyti teisės įsigyti ar turėti ginklus apribojimus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo M. P. įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės vyresniojo specialisto R. N. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“ neišduoti M. P. leidimo įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei naikintini bei pareiškėjo prašymas dėl leidimo įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei grąžintinas iš naujo nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., 141 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti pareiškėjo M. P. įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupės vyresniojo specialisto R. N. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 85-11-439 „Dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą“ neišduoti M. P. leidimo įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei bei pareiškėjo M. P. prašymą dėl leidimo įsigyti ilgąjį šaunamąjį ginklą medžioklei grąžinti iš naujo nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Sprendimas neskundžiamas.