Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-12-29 · Civilinė byla Nr. e2-5014-841/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-29
Bylos Nr.
e2-5014-841/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03756-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Pietinis būstas“
Trečiasis asmuo
A. U., ADB „Gjensidige“
Advokatai
Henrikas Oseckis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.e2-5014-841/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03756-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Pietinis būstas“, tretieji asmenys A. U. ir ADB „Gjensidige“ dėl turtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išmokėtą 943 Eur draudimo išmoką, 125,87 Eur kompensacines palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, teismui paaiškino, kad ieškovas tinkamai neištyrė draudiminio įvykio aplinkybių, t.y. neišsiaiškino dėl kieno kaltės buvo užlietas ieškovo apdraustas butas. Tą dieną, kai buvo užlietas butas, name buvo įjungtas šildymas. Namo šilumos tinklų priežiūra neįeina į namo administratoriaus kompetenciją. Ieškovas nesiaiškino, kas atliko šildymo sistemos nuorinimo darbus, nes dėl šiuos darbus atlikusių asmenų kaltės taip pat galėjo būti aplietas butas. Ieškovo ekspertas net nebuvo įvykio vietoje, rėmėsi vien tik buto savininkės parodymais. Ieškovas neįrodė atsakovo civilinė atsakomybės sąlygų. Prašė priteisti atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas.

Tretieji asmenys A. U. ir ADB „Gjensidige“ pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-03-16 iki 2014-03-15 Būsto draudimo sutartimi draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas A. U. butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose (11-12 b.l.). Turto sugadinimo aktuose, jų prieduose užfiksuota turtui padaryta žala (13-14, 15-16, 21-22 b.l.). Draudimo išmokos pažymose, pranešimuose apie nuostolių atlyginimą ir mokėjimo nurodymuose užfiksuota, kad A. U. buvo išmokėta 3256 Lt (943 Eur) draudimo išmoka (18-20, 24-26 b.l.). 2013-10-15 ieškovas pateikė užklausą UAB „Apkaba“ su prašymu pateikti informaciją apie įvykio kaltininką bei kas atsakingas už eksploataciją (27 b.l.), o 2014-01-13 pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą ir pareikalavo ją atlyginti (28 b.l.). Atsakydama į užklausą UAB „Apkaba“ nurodė, kad dėl buto apliejimo į bendrovę niekas nesikreipė, name joks gedimas neužregistruotas, inžinerinė įranga tvarkinga, palėpėje nesandarumų nepastebėta (52 b.l.). Iš pranešimo apie reorganizavimo pabaigą matyti, kad UAB „Apkaba“ baigė savo veiklą, o veiklą tęsiančios bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „Pietinis būstas“ (51 b.l.).

Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, po to, kai butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, užliejo vanduo, draudikas užfiksavo draudiminį įvykį, paskaičiavo žalą, ją išmokėjo bei laiko, kad jam perėjo LR CK 6.1015 straipsnyje numatyta teisė reikalauti išmokėtų sumų iš žalą padariusio asmens. Žalą padariusiu asmeniu ieškovas laiko atsakovą UAB „Pietinis būstas“, kuris netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą, dėl ko iš namo palėpėje esančių patalpų per atsuktą šildymo sistemos nuorinimo kranelį (ventilį) buvo užlietas butas.

Ieškovas (draudikas) privalėjo ištirti aplinkybes būtinas draudžiamojo įvykio faktui, jo kaltininkui nustatyti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo, jo atstovas įvykio vietoje nebuvo, išvada apie įvykio priežastis, jo kaltininką, buvo padaryta remiantis išimtinai turto draudėjos A. U. suteikta informacija. Pagal bylos aplinkybes, butas buvo užlietas dėl palikto atsukto šildymo sistemos nuorinimo kranelio (ventilio). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-10-11, t.y. tą dieną kai įvyko draudiminis įvykis, name buvo įjungtas šildymas. Kaip nurodė atsakovo atstovas, namo šilumos tinklų priežiūra rūpinasi AB „Šiaulių energija“, taigi neatmestina, kad minėtos bendrovės darbuotojai atliko ir sistemos nuorinimo darbus, bei paliko atsuktą kranelį (ventilį). Be to, turto sugadinimo akte užfiksuota, kad minėtą nuorinimo kranelį (ventilį) užsuko draudėjos kaimynas iš 11 buto, kas sudaro pagrindą prielaidai, kad sistemos nuorinimo darbus galėjo atlikti ir bet kuris laiptinės gyventojas. Taigi byloje nepaneigta, jog žala galėjo kilti dėl trečiųjų asmenų kaltės.

Šiame kontekste teismas sprendžia, kad ieškovas identifikavo atsakovą remdamasis vien tuo, kas pastarasis yra namo administratorius, nors joks namo inžinerinių tinklų gedimas atsakovo užregistruotas nebuvo, po įvykio į atsakovą nei buvo savininkė, nei kas nors iš namo gyventojų, nesikreipė. Iš pateiktų įrodymų nėra aišku kokie konkretūs ieškovo veiksmai ar neveikimas, sąlygojo žalos atsiradimą.

Kaip žinoma, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuri yra rungimosi principo, dominuojančio civiliniame procese, išraiška, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o tai šios bylos kontekste sudaro pagrindą teigti, jog ieškovas prašydamas priteisti turtinę žalą iš atsakovo, privalėjo įrodyti, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą ir yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (CPK 178 str.), tačiau to nepadarė, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, bei iš ieškovo valstybei priteistinos 3,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Pietinis būstas“, į.k. 144619667, iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 400 Eur (keturių šimtų eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 3,82 Eur (trijų eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė