Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-22 · Administracinė byla Nr. I-3619-386/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
I-3619-386/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00298-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Advokatai
Leonidas Zubanovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3619-386/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00298-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. V. ir jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jis Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) bausmę atliko 22 būryje laikotarpiu nuo 2018-01-25 iki 2019-01-25. Buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, trūko gyvenamojo ploto, jį mažino įrengti baldai, nepakankamas apšvietimas, neįrengta ventiliacija, patalpa drėgna, šalta, buvo tarakonų. 22 būrio prausykloje buvo įrengti tik 5 praustuvai, 3 tupiami tualetai – unitazai, 2 pisuarai, kuriais naudojosi 50-60 asmenų, tekdavo laukti eilėje 1-2 valandas. Gyvenamosiose patalpose įrengtas tik šaltas vanduo. Sanitariniame mazge esantys klozetai nėra atitverti, neužtikrintas privatumas. Prausykloje slidi grindų danga, tai kelia pavojų. Netinkamai įrengta virtuvėlė, ji neatitinka higienos normų reikalavimų, nebuvo šaldytuvo, 1 skalbimo mašina, netinkama spintelė. Patalpoje Nr. 3 yra 4 gultai dviejų aukštų, nėra kopėčių, todėl tekdavo lipti į gultą per 1 aukšto lovą, dėl to kildavo kitų asmenų nepasitenkinimas. 22 būrio laiptinėje nesaugu, laiptai slidūs, sienos aptrupėjusios, kildavo pavojus jo sveikatai. Nedaromos dezinfekcijos dėl parazitų. 22 būryje esantys nuteistieji rūko patalpose, nes į lauką išleidžiami tik 2 kartus po 1 vai. 30 min., o rūkymo vieta yra tik lauke.

Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė emocinį bei psichologinį stresą, fizinius nepatogumus, dėl netinkamų kalinimo sąlygų skaudėdavo sąnarius, kaulus, labai dažnai pasireikšdavo ligos – gripas, kosulys, varvėdavo nosis, kildavo temperatūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 10-18).

Remiantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-168, pareiškėjas 2018-02-20 buvo perkeltas iš 81 brigados (8 būrys) į 221 brigadą (22 būrys), todėl Marijampolės PN pasisakys apie pareiškėjo bausmės atlikimą 22 būryje laikotarpiu nuo 2018-02-20 iki 2019-01-25.

Marijampolės pataisos namuose nuteistieji į būrius skirstomi vadovaujantis diferencijuoto skirstymo schema, taip pat atsižvelgiama į vietų skaičių būryje bei kitas išskirtines aplinkybes. Būriuose esančiose patalpose miegamų vietų skaičius įrengiamas taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m., o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamų vietų įrengimo skaičiaus. Pareiškėjas buvo 22 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, schemoje pažymėta (3-3), kurios bendras plotas yra 28,11 kv. m. Laikotarpiu nuo 2018-02-20 iki 2019-01-25, 22 būrio patalpoje Nr. 3 viso buvo iki 9 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko: 28,11/9=3,12 kv. m.

Marijampolės pataisos namuose gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ir aprūpintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr.V-245. Pažymi, kad teisės aktai nenumato įrengti dviaukštėse lovose laiptelius. Kiekvienam nuteistajam yra skirta viengulė lova (gali būti dviaukštė) ir viena viengulė patalynė.

Jokių skundų niekada nebuvo gauta dėl virtuvėlės, todėl Marijampolės PN neturi jokių patikrinimų aktų ir darytina išvada, kad virtuvėlė atitinka teisės aktų reikalavimus, jos įrengimas ir stovis tenkina nuteistuosius. Pažymi, kad maistu nuteistieji aprūpinami, todėl patys neprivalo gamintis maistą. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką nuteistiesiems tiekiami pusryčiai, pietūs ir vakarienė Marijampolės PN valgykloje. Papildomą parduotuvėje įsigytą maistą nuteistieji, kaip ir priklauso, laiko šaldytuvuose, todėl tai negali būti traktuojama, kaip neatitinkančios reikalavimų sąlygos.

Nuteistieji pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą skalbyklos grafiką gali ateiti ir atiduoti rūbus bei patalinę skalbimui, todėl patiems nuteistiesiems būtinybės skalbti rūbus nėra. Pažymi, kad nuteistųjų sąlygų gerinimui, nors nėra privaloma, 22 būryje yra suteikta ir skalbimo mašina. Galimybės skalbti yra sutektos.

Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose, kaip matoma pateikiamose 22 būrio sanitarinio mazgo nuotraukose, klozetai yra atskirti sienelėmis.

Teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į būriuose esančius higienos mazgus (prausyklas). Teisės aktai karštą vandenį numato tik dušinėse, kuriose nuteistieji turi teisę nusiprausti 1 kartą per savaitę, pagal atskirą patvirtintą grafiką. Prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 5 vandens kranai, toks prausyklos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ numatyta, kad 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų. Klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Marijampolės PN 22 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis, pagal paskaičiavimą: 5 (kietieji įrenginiai) x 15 (nuteistųjų) = 75 nuteistieji, todėl pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių nepagrįstas. Sienelės, skiriančios kietuosius įrenginius, yra aukštos, todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamai neužtikrinto privatumo yra nepagrįsti.

Visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus pareiškėjų skundus. Pareiškėjas visą Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų

atitiktį higienos normoms, todėl teismui pateikia periodinį patikrinimo aktą Nr. PA-7992, kurio metu pažeidimų nenustatyta.

Dėl tariamai esančių tarakonų atsakingi yra patys nuteistieji. Tarakonai atsiranda ten, kur yra maisto likučių, trupinių. Akcentuoja, kad Marijampolės PN parazitų nėra, kadangi ropojančių (tarakonai, skruzdėlės) ir skraidančių (musės, kandis, uodai ir kt.) vabzdžių kontrolė ir naikinimas (dezinsekcija), graužikų (pelės ir žiurkės) kontrolė ir naikinimas (deraktacija) Marijampolės pataisos namuose vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“.

Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Ūkio skyriaus specialistų, kurie, atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą.

Atsakovas pabrėžia, kad gyvenamosiose patalpose yra griežtai draudžiama rūkyti, o rūkymas patalpose yra vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį nuteistieji yra baudžiami. Pažeidimai, jog buvo rūkoma patalpose, nėra nustatyti. Pažymi, kad Bausmių vykdymo teisės aktai nenumato kaupti duomenis apie rūkančius asmenis, todėl tokios informacijos pateikti negali. Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose rūkyti, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Pažymi, kad 2018 m. buvo atlikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento periodinis patikrinimas, kurio metu jokie pažeidimai nustatyti nebuvo. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose.

Marijampolės PN Ūkio skyriaus specialistai nuolatos tikrina patalpų stovį ir esant poreikiui atlieka paprastus patalpų remonto einamus darbus, surašo avarinių gedimų ir šalinimo aktus. Marijampolės PN 22 būrio laiptinės remontas vyko apie mėnesį laiko, avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktas surašytas 2018-10-15, atlikti šie darbai: sutvarkyta elektros instaliacija, paruoštos ir nudažytos lubos, paruošta ir perdažyta sienų virš panelės, perdažytos durys, perdažyti turėklai. Marijampolės PN 22 būrio laiptinė atitinka teisės aktų reikalavimus ir higienos normas. Pareiškėjo jausmas susijęs su jo paties objektyviu supratimu, kas yra saugu ar nesaugu.

Pareiškėjas nėra kreipęsis ir į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą dėl tariamai netinkamų gyvenamų sąlygų, tai patvirtina faktą, kad pareiškėjas jokių psichologinių išgyvenimų nepatyrė ir neturtinė žala yra negalima.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime nurodė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės šios bylos šalies atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui J. V., kurią jis galimai patyrė Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018-01-25 iki 2019-01-25.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Dėl pareiškėjo reikalavimų

Pareiškėjas nurodo, kad netinkamos kalinimo sąlygos buvo 22 būryje laikotarpiu nuo 2018- 01-25 iki 2019-01-25. Remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2018-02-20 įsakymu Nr. 7/07-168, pareiškėjas 2018-02-20 buvo perkeltas iš 81 brigados (8 būrys) į 221 brigadą (22 būrys) (b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, bus tikrinamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikotarpiu nuo 2018-02-20 iki 2019-01-25.

Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 111 punkte ir jo pirmame papunktyje nurodoma, kad: 111. Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 111. L 3,1 kv. m - pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Remiantis Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus specialisto 2019-02-25 pažyma Nr. 14/07-994 (b. l. 20), pareiškėjas buvo 22 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, schemoje pažymėta (3-3), kurios bendras plotas yra 28,11 kv. m. Laikotarpiu nuo 2018-02-20 iki 2019-01-25, 22 būrio patalpoje Nr. 3 viso buvo iki 9 nuteistųjų. Užtikrinant aukščiau paminėtus reikalavimus 22 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 galėtų gyventi: 28,11/3,1=9,06 nuteistųjų. Kiekvienam nuteistajam teko: 28,11/9=3,12 kv. m. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad trūko gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, turi būti atimamas kameroje esančių baldų užimamas plotas. Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma – šiuo atveju 3,1 kv. m, – atsižvelgti į sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Nagrinėjamu atveju nei gyvenamojoje patalpoje esančių baldų, nei sanitarinio mazgo užimamas plotas nėra reikšmingas, nes ploto pažeidimas nėra nustatytas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Marijampolės pataisos namuose gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ir aprūpintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr.V-245. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato įrengti dviaukštėse lovose laiptelius. Kiekvienam nuteistajam yra skirta viengulė lova (gali būti dviaukštė) ir viena viengulė patalynė.

Pareiškėjas teigė, kad trūko sanitarinių įrenginių, buvo tiekiamas šaltas vanduo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovas nepateikė į bylą duomenų apie ginčo laikotarpiu 22 būryje buvusį sanitarinių įrenginių skaičių, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, ir pripažintinos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, kitų parazitų, netinkamas natūralus apšvietimas, neįrengta ventiliacija.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai, apšvietai ir drėgmei reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 16 punkte, kuriame numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 punktas).

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos, buvusių buitinių parazitų. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu.

Teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl 22 būrio gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apšvietos, buitinių parazitų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, apšvietos, buitinių parazitų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios prastos ventiliacijos, nepakankamos apšvietos, buitinių parazitų neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose įrengtas tik šaltas vanduo.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose neįrengtos šilto vandens tiekimo sistemos.

Pareiškėjas minėjo, kad visą ginčo laikotarpį buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis asmuo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas būtų organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad: Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Nagrinėjamu atveju taip pat vertinama, ar pareiškėjas kreipėsi į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pareiškėjui kalinimo metu neteikus skundų ar prašymų pataisos namų administracijai nebūti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista, o pataisos namų veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (pvz. žr., LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1735-442/2018). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs Marijampolės PN administracijos jį laikyti su nerūkančiais asmenimis ir kad toks prašymas būtų netenkintas. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, kad buvo laikomas su rūkančiaisiais, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, šias aplinkybes pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo tvirtinimas, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir dėl to buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, dėl ko buvo pažeista jo teisė į saugią sveikatai aplinką, yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas teigia, kad virtuvėlė netinkamai įrengta.

Marijampolės PN atsiliepime nurodė, jog jokių skundų dėl virtuvėlės niekada nebuvo gauta. Maistu nuteistieji aprūpinami, maitinasi valgykloje pagal grafiką (b. l. 41, 42), todėl patys neprivalo gamintis maistą. Virtuvėlėje yra šaldytuvas. Papildomą, parduotuvėje įsigytą maistą, nuteistieji, kaip ir priklauso, laiko šaldytuvuose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl virtuvėlės netinkamų reikalavimų. Pareiškėjas šias aplinkybes pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas teigia, kad nėra galimybės išsiskalbti rūbus, skundžiasi dėl negalėjimo gaminti maistą.

Nuteistieji pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą skalbyklos grafiką (b. l. 40) gali ateiti ir atiduoti rūbus bei patalinę skalbimui, todėl patiems nuteistiesiems būtinybės skalbti rūbus nėra. Nuteistųjų sąlygų gerinimui (nėra privaloma) 22 būryje yra ir skalbimo mašina. Taigi, galimybės skalbti yra sutektos.

Maistu nuteistieji aprūpinami, todėl patys neprivalo gamintis maistą. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką nuteistiesiems tiekiami pusryčiai, pietūs ir vakarienė Marijampolės PN valgykloje. Papildomą, parduotuvėje įsigytą maistą, nuteistieji, kaip ir priklauso, laiko šaldytuvuose, todėl tai negali būti traktuojama, kaip neatitinkančios reikalavimų sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus dėl netinkamai įrengtos virtuvėlės ir negalėjimo gamintis maistą.

Dėl sanitarinio mazgo ir higienos mazgo įrengimo.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge esantys klozetai nėra atitverti. Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose. Iš Marijampolės PN 22 pateiktų nuotraukų matyti, kad 22 būrio sanitariniuose mazguose klozetai yra atskirti sienelėmis (b. l. 53, 54).

Pareiškėjas nurodo, kad prausykloje nėra karšto vandens, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į būriuose esančius higienos mazgus (prausyklas). Teisės aktai karštą vandenį numato tik dušinėse, kuriose nuteistieji turi teisę nusiprausti 1 kartą per savaitę, pagal atskirą patvirtintą grafiką (b . l. 39). Prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 5 vandens kranai, toks prausyklos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nes vienu metu netrukdomai praustis gali 5 nuteistieji (b. l. 50).

Vadovaujantis Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus specialisto 2019-02-25 pažyma Nr. 14/07-994 (b. l. 20) 22 - ame būryje laikotarpiu nuo 2018-02-20 iki 2019-01-25, viso buvo nuteistųjų: 2018 m. I ketvirtis iki 52 nuteistųjų; 2018 m. II ketvirtis iki 57 nuteistųjų; 2018 m. II ketvirtis iki 58 nuteistųjų; 2018 m. IV ketvirtis iki 61 nuteistojo; nuo 2019-01-01 iki 2019-01-25 buvo iki 61 nuteistojo. Viso būryje gali būti iki 64 nuteistųjų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo” numatyta, kad 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų. Klozetai įrengiami kabinose, kuriu pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Marijampolės PN 22 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis, pagal paskaičiavimą: 5 (kietieji įrenginiai) x 15 (nuteistųjų) = 75 (nuteistųjų). Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Iš teismui pateiktų nuotraukų (b. l. 53, 54) aiškiai matyti, kad sienelės, skiriančios kietuosius įrenginius, yra aukštos. Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo bendrabučio tipo patalpose esančių gyvenamųjų patalpų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pareiškėjo argumentai dėl tariamai neužtikrinto privatumo yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad 22 būrio patalpos neatitinka higienos normų, sanitariniuose ir higienos mazguose bei gyvenamosiose patalpose drėgna, šalta, yra pelėsio bei tarakonų ir pan.

Visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus pareiškėjų skundus. Pareiškėjas visą Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms. Pažymėtina, kad dėl tariamai esančių tarakonų atsakingi yra ir patys nuteistieji. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 73.6. p. nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Marijampolės PN teigia, kad Marijampolės PN parazitų nėra, kadangi ropojančių (tarakonai, skruzdėlės) ir skraidančių (musės, kandis, uodai ir kt.) vabzdžių kontrolė ir naikinimas (dezinsekcija), graužikų (pelės ir žiurkės) kontrolė ir naikinimas (deraktacija) Marijampolės pataisos namuose vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Iš pateiktų Paslaugų teikimo sutarčių (b. l. 26-29, sutartis galiojo iki 2017-12-31 bei b. l. 32-35, ši sutartis galioja iki 2019-09-20) matyti, jog Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos. Dėl nurodytų aplinkybių nenustatyta Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė emocinį bei psichologinį stresą, fizinius nepatogumus.

Marijampolės PN Resocializacijos skyrius 2019 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. 55/04-106 (b. l. 22) nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2018-01-25 iki 2019-01-25, dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kreipęsis nebuvo. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus laikotarpiu nuo 2018-01-25 iki 2019-01-25 dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurios galimai turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, nesikreipė (b. l. 21). Byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, atsižvelgiant į pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas nejuto tokios didelės, ypatingai jį slegiančios skriaudos, kurią būtų galima įvertinti prašoma priteisti 7 000 Eur suma. Teismas sprendžia, kad, įvertinus Marijampolės pataisos namų padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimo lygį ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama (teisinga) satisfakcija pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas (materialinio buitinio aprūpinimo).

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė