- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-538-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- UAB ,,Varėnos pienelis“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-538-115/2010
Teisėja Silvana Girdenienė Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. birželio 9d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB ,,Varėnos pienelis“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-367-547/2009 pagal ieškovo J. J. įmonės ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB ,,Varėnos pienelis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. J. įmonė kelis kartus patikslinęs ieškinį prašė priteisti iš atsakovo 41. 517,11 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-4; 96-97; 170).
Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-09-07 buvo sudaryta neterminuota krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo vykdyti atsakovo produkcijos pristatymą gavėjams Lietuvoje. Sutarties 7.4 p. buvo numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies iniciatyva, įspėjus kitą šalį raštu prieš 60 dienų. Sutarties šalys taip pat įsipareigojo už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą atlyginti viena kitai patirtą, dokumentais įrodytą žalą. Nurodė, kad 2009-01-17 atsakovas raštu pranešė, kad krovinių išvežiojimo sutartį nutraukia nuo 2009-01-19 ir nuo tos dienos atsisakė teikiamų logistikos paslaugų. Ieškovo teigimu, taip pasielgdamas atsakovas nesilaikė sutartyje numatyto įspėjimo termino, o šis terminas buvo numatytas tam, kad šalis turėtų galimybę pasiruošti sutarties nutraukimui ir taip išvengti neigiamų pasekmių: atleisti darbuotojus, pertvarkyti vežimo tvarkaraščius, susirasti naują užsakovą. Nurodė, kad įmonė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nebuvo pažeidusi sutarties, todėl nebuvo objektyvių priežasčių sutartį nutraukti. Atsakovas 2009-01-19 nutraukęs sutartį su ieškovu, tą pačią dieną sudarė logistikos sutartį su kita įmone. Pagal atsakovo pateiktą pažymą, kiek produkcijos išvežiojo per tą laiką UAB ,,Pieno ūkis“ ieškovas paskaičiavo, kad atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ieškovo įmonė būtų gavusi 68.380,97 Lt pajamų iš logistikos paslaugų. Iš šių pajamų atėmė darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, įmokas į garantinį fondą vairuotojams, sandėlininkei, kitiems darbuotojams, privalomą įmonės automašinų civilinės atsakomybės draudimą, automašinų remontą, eksploatacines išlaidas, telefonų paslaugų sąnaudas, aplinkos teršimo mokestį ir pelno mokestį. Ieškovo skaičiavimu, jis negavo 41.517,11 Lt pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Varėnos pienelis“ atsiliepimu į ieškinį prašė jo netenkinti (b.l.22-25; 166-169). Nurodė, kad sutartyje be įsipareigojimo atsiskaityti už suteiktas logistikos paslaugas, nėra nustatyta jokių kitų papildomų atsakovo įsipareigojimų ieškovui. Sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad jos aiškinimui bei vykdymui yra taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Nurodė, kad sutarties šalys nenustatė jokių specifinių pareigų atsakovui, o CK 6.808 str. nustatyta vienintelė siuntėjo (atsakovo) pareiga vežėjui (ieškovui) yra nustatyto užmokesčio už pervežamą krovinį sumokėjimas, todėl daro išvadą, kad sutartine atsakovo pareiga ieškovui laikytinas tinkamas atsiskaitymas sutartyje numatyta tvarka už ieškovo suteiktas logistikos paslaugas, tačiau toks reikalavimas atsakovui nepareikštas. Ieškinio reikalavimas grindžiamas tariamu atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimu – užsakymų ieškovui teikimo nutraukimu. Mano, kad logistikos paslaugų teikimo atsisakymą ieškovas klaidingai bei nepagrįstai vertina kaip atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir sutarties pažeidimą iš atsakovo pusės. Tvirtina, kad sutartimi nebuvo jokių įsipareigojimų nuolat teikti ieškovui krovinių vežimo užsakymus (pateikti konkretų užsakymų kiekį konkrečiu terminu, teikti užsakymus nustatytu periodiškumu ar pan.), nes tai – atsakovo teisė, o ne pareiga. Sudarytą sutartį vertino kaip ieškovo įsipareigojimą suteikti atsakovui vežimo paslaugas, atsakovui pateikus užsakymą. Nurodo, kad pagal susiklosčiusią praktiką kiekvienas atsakovo krovinio pervežimas buvo atliekamas atskiro užsakymo pagrindu, pasirašant produkcijos priėmimo dokumentus – važtaraštį (sutarties 3.2.2 p.). Mano, jog tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį buvo bendros atsiskaitymo už vežimo paslaugas taisyklės bei šalių atsakomybės sąlygos. Teigė, jog atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už suteiktas logistikos paslaugas. Net jeigu atsakovas būtų įspėjęs ieškovą prieš 60 d. iki numatomo sutarties nutraukimo, tai nereiškia, kad iki sutarties nutraukimo jis būtų toliau teikęs užsakymus ieškovui, nes tokio pobūdžio įsipareigojimų atsakovui šalių sutartis nenustatė. Todėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino nesilaikymas negalėtų būti vertinamas kaip neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovas tariamai patyrė žalą, nes tarp šių atsakovo veiksmų bei tariamos žalos fakto nėra priežastinio ryšio. Sutartyje nenumačius įsipareigojimo teikti užsakymus ieškovui, mano, kad ieškovas neturėjo pagrįsto pagrindo numatyti iš anksto bei tikėtis gauti pajamas, kurios ieškinyje įvardintos kaip ieškovo patirti nuostoliai. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas būtų negavęs pajamų. Mano, jog ieškovo nuostoliai paskaičiuoti netinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo ieškovui 41.517,11 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas: 1246 Lt žyminio mokesčio ir 4474 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 47.237,11 Lt bei 15,30 Lt pašto išlaidų valstybei; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui permokėto žyminio mokesčio dalį 1.033 Lt (b.l.175-179).
Pirmosios instancijos teismas 2009-01-19 atsakovo raštą ieškovui, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuo nurodytos datos daugiau užsakymų neteiks ir neteikia iki šiol ir nuo tos pačios dienos pradeda bendradarbiavimą su kita vežėjo įmone, vertino kaip sutarties nutraukimą. Teismas sprendė, jog nors sutartyje ir nebuvo atsakovo įsipareigojimo kas dieną pateikti pagamintą produkciją į ieškovo sandėlius išvežiojimui, bet ji buvo vykdoma pusantrų metų, todėl ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad ji bus vykdoma ir ateityje. Tai, kad atsakovas nebeteikė užsakymų krovinių išvežiojimui teismas laikė, jog tokiais veiksmais jis nutraukė sutartį ir tokį nutraukimą pripažino esminiu sutarties pažeidimu, nes nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties; be to sutartis nutraukta nesilaikant numatyto 60 dienų įspėjimo termino. Teismas iš ieškovo paaiškinimų sprendė, kad jam buvo labai svarbus šis terminas, numatytas tam, kad įmonė galėtų pasiruošti veiklos pasikeitimams, darbuotojų atleidimui, darbo krūvio sumažėjimui, naujų klientų paieškai, o nutraukus sutartį staiga, įmonė dėl to patyrė žalą. Ieškovas šią sutarties sąlygą suvokė kaip garantą, kad įspėjus apie sutarties nutraukimą prieš sutartyje numatytą laiką, bus galima pakoreguoti savo veiklą, sutvarkyti transportą, darbuotojus, pagal pasikeisiantį darbo režimą ir užimtumą. Teismas nustatė, kad buvo pretenzija iš VP „Market“ dėl produkcijos pristatymo, buvo surašyti du aktai. Nors atsakovas nepripažino, jog po atsakovo išsiųsto elektroninio laiško, sutartis tarp šalių buvo nutraukta, tačiau teismas sprendė, kad atsakovo tolesni veiksmai tai patvirtina: atsakovas daugiau neteikė prekių pervežimui ieškovo įmonei, nuo 2009-01-19, kai nutraukė santykius su ieškovu iš karto pasirašė sutartį su UAB „Pieno ūkis“, perėmusiu produkcijos pervežimą Vilniaus mieste. Teismas konstatavo, kad atsakovas sutartį nutraukė nuo 2009-01-19, nesilaikydamas sutarties 7.4.p numatyto 60 dienų įspėjimo termino. Teismas vadovavosi LR CK 6.256 str. 6.200 str. 2 d.; sprendė, jog ieškovas nuostolių paskaičiavimą pagrindė buhalteriniais dokumentais ir toks skaičiavimas atitinka LR Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas nustatė, jog advokatų pateiktuose kvituose yra nurodytos labai panašios sumos už atliktą darbą ir nelaikė ieškovo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas per didelėmis.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB ,,Varėnos pienelis“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 180-186), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, kad nors sutartyje ir nebuvo atsakovo įsipareigojimo kasdien pateikti pagamintą produkciją į ieškovo sandėlius išvežiojimui, tačiau sutarties vykdymas pasireiškė būtent užsakymų ieškovui teikimu pusantrų metų, todėl ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis bus vykdoma ir ateityje, o sutartį nutraukus ieškovo lūkesčiai buvo pažeisti. Teigia, jog tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį bei atitinkamai šalių lūkesčius dėl sutarties vykdymo rezultatų tiesiogiai atspindi sutartimi nustatytas šalių abipusių pareigų pobūdis. Pažymi, jog atsakovas sutartimi neįsipareigojo nuolat teikti ieškovui užsakymus, teikti ieškovui krovinių vežimo užsakymus buvo atsakovo teisė, bet ne pareiga. Be to, ieškovas nebuvo vienintelis ar išimtinis logistikos paslaugų teikėjas. Sutartis buvo neterminuota, tai reiškė ieškovo įsipareigojimą suteikti atsakovui vežimo paslaugas, jei atsakovas pateiks užsakymą ir atitinkamai, atsakovo įsipareigojimą už šias paslaugas atsiskaityti. Kiekvienas atsakovo krovinio pervežimas buvo atliekamas atskiro užsakymo pagrindu, pasirašant produkcijos priėmimo dokumentus – važtaraštį (Sutarties 3.2.2 p.), taigi tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį buvo šia sutartimi nustatyti ne pervežamų krovinių mastą, užsakymų pateikimo terminus ir kiekį, bet bendras atsiskaitymo už vežimo paslaugas taisykles bei šalių atsakomybes sąlygas. Tai patvirtina ir šalių veiksmai vykdant sutartį. Atsakovas 2009-01-17 (2009-01-19) pranešimu, kurį ieškovas vertina kaip pranešimą apie sutarties nutraukimą, informavo ieškovą apie pasinaudojimą savo sutartine teise nutraukti prekių tiekimą, bet ne nutraukti pačią sutartį. Mano, kad teismas nepagrįstai užsakymų teikimo ieškovui nutraukimą sutapatino su sutarties nutraukimu. Teigia, kad atsakovas ieškovo teisėtus lūkesčius pagal sutartį – atsiskaityti už suteiktas vežimo paslaugas – įvykdė. Tiek atsakovo užsakymų teikimo nutraukimas ieškovui, tiek įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino nesilaikymas negali būti vertinami kaip neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovas tariamai patyrė žalą, nes tarp šių atsakovo veiksmų bei tariamai patirtos žalos fakto nėra priežastinio ryšio. Taigi šie veiksmai negali būti laikomi atsakovo veiksmais nulėmusiais jo civilinę atsakomybę (LR CK 6.247 str.). Sutartyje nebuvo numatytas įsipareigojimas nuolat teikti užsakymus ieškovui, taigi ieškovas neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis gauti pajamas, kurios sprendime įvardintos kaip ieškovo patirti nuostoliai. Mano, jog teismas savaip interpretavo įrodymus, jog buvo surašyti tik du aktai dėl netinkamo produkcijos pristatymo, nes tokių aktų buvo daugiau, atsakovas patyrė nuostolių dėl ieškovo netinkamo pareigų vykdymo, to ieškovas neginčijo, taigi atsakovas turėjo priežasčių nuraukti sutartį dėl ieškovo kaltės. Dėl nuostolių dydžio apeliantas nurodo, jog ieškovo pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose pateikti paskaičiavimai (jų metodika) nėra objektyvūs ir tikslūs, todėl jais negalima vadovautis nustatant bei apskaičiuojant ieškovo tariamai patirtų netiesioginių nuostolių (negauto pelno) dydį. Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų buhalterinių dokumentų turinio (jų pakankamumo) ir dėl to nepasisakė sprendime, mano jog taip teismas pažeidė CPK 250 str. Nurodo, jog ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti papildomus įrodymus dėl patirtų nuostolių, vilkino bylos nagrinėjimą (keitė ieškinio pagrindą, reikalavimų sumą), tačiau teismas neatsižvelgė į tokį ieškovo elgesį. Teigia, jog teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes lyginant su pirminiu ieškiniu, teismas tenkino tik 54,65 proc. ieškovo reikalavimų.
Atsiliepimas
Ieškovas J. J. įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.192-194) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto argumentai, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį, todėl atsakovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį, nepagrįsti, nes prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Įrodymų, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį, atsakovas nepateikė, motyvuodamas jų didelė apimtimi. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, į atsakovo, pažeidusio sutartį veiksmus, mano, teismas pagrįstai nustatė, jog sutarties pažeidimas buvo esminis, buvo atsižvelgta į LAT praktiką (LAT 2004-06-29 nutartis civ. byloje 3K-P-346/2004). Teigia, jog teismas analizavo ir vertino visus įrodymus ir teisingai nustatė, jog ieškovui padaryta 41.517,11 Lt žala. Nustatant įmonės grynąjį pelną, nenukrypta nuo VĮ LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto, LR teismo ekspertizės centro metodinių nurodymų. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes pagal pradinį ir patikslintą ieškinį, ieškovas prašė priteisti 41.517,11 Lt sumą, kurią teismas ir priteisė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Nustatyta, kad apeliantas(atsakovas) UAB“Varėnos pienelis“ apeliaciniu skundu nesutinka su Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš jo ieškovo J. J. įmonei yra priteista 41517,11Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas.
Kolegija pažymi, kad šiuo atveju civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti (CK 6.245str.1d., 6.245str.3d.).
Kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad jis neprivalo atlygintiiki kovui nuostolių(negautų pajamų) dėl nuo 2009-01-19 nutraukto prekių tiekimo į Maxima LT parduotuves per ieškovą, nes logistikos paslaugas teikiančiai įmonei nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų dėl užsakymų pateikimo ir tarpusavio sutarties sąlygų nepažeidė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas pagal 2007-09-07 su atsakovu pasirašytą Krovinių išvežiojimo Lietuvos teritorijoje sutartį (b.l. 6-7, 9-11) vykdė užsakovo (UAB“Varėnos pienelis“) produkcijos pristatymą jo gavėjams ir už logistikos paslaugas iki 2009-01-19 gavo tam tikras pajamas (8proc. plius PVM nuo mėnesio apyvartos be PVM).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas, nutraukdamas savo produkcijos tiekimą į Maxima Lt parduotuves per ieškovą ir pradėdamas bendradarbiavimą su kita vežėjo įmone, neįspėjęs J. J. įmonės prieš 60dienų, pagrįstai vertino kaip sutarties nutraukimą, pažeidžiant Sutarties 7.4p. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nors sutartyje ir nebuvo atsakovo įsipareigojimo kas dieną pateikti pagamintą produkciją į ieškovui išvežiojimui, tačiau ji buvo vykdoma pusantrų metų, pateikiant kas mėnesį ieškovui tam tikrą kiekį produkcijos ir gaunant už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyto dydžio atlygį. Atsakovo produkcijos tiekimas į Maxima parduotuves nutrūkęs nebuvo ir jos daugiau niekas kitas neišvežiojo, todėl ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis užsakymų ir ateityje, gaunant už tai tam tikras pajamas. Tai rodo, kad nustojus teikti užsakymus prekių išvežiojimui, atsakovas nutraukė su ieškovu pasirašytą sutartį ir tokį nutraukimą teismas pagrįstai pripažino esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, nes nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, negalėjo numatyti sutarties nutraukimo ir neturėjo 60 dienų termino pasiruošti veiklos pasikeitimui(CK 6.217str.6.218str.).
Pažymėtina, kad atsakovas užsakymų neteikimo (b.l. 8) negrindė netinkamu jų vykdymu, o tuo pačiu negalėjo sutarties nutraukti dėl esminių jos sąlygų pažeidimo. Kolegija mano, kad šios aplinkybės faktiškai nepatvirtina ir atsakovo pateikti įrodymai, kuriais nutraukiant užsakymus remtasi nebuvo (b.l.78-84). Be to, visais atvejais apie sutarties nutraukimą ieškovui turtėjo būti pranešta iš anksto per sutartyje nustatytą terminą (CK 6.218str.1d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad atsakovo veiksmai dėl sutarties nutraukimo pagrįstai pripažinti neteisėtais (CK 6.246str.1d.). Dėl šios aplinkybės atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytus nuostolius(CK 6.256str.2d.), kadangi jiems atlyginti yra nustatytos visos sąlygos, numatytos CK 6.247-6.249str.
Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala, prie kurios priskiriama ir negautos pajamos. T.y. kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
Kolegija sprendžia, kad šioje byloje ieškovas, turėdamas su atsakovu sudarytą sutartį dėl logistikos paslaugų teikimo ir daugiau metus laiko pastoviai gaudamas pajamas iš teikiamų užsakymų, realiai pajamas tikėjosi gauti dar nemažiau du mėnesius, esant normaliai abiejų įmonių veiklai ir laikantis sutarties nutraukimo sąlygų. Kadangi teismas pripažino, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai, t.y. neįspėjęs ieškovo prieš du mėnesius(60d.), apeliantas už šį laikotarpį privalo atlyginti ieškovui negautas pajamas, nes tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo negautų iš apelianto pajamų(pelno) yra priežastinis ryšys. Taip pat nustatyta, kad ieškovas pajamų iš atsakovo negavo dėl apelianto kaltės, kuris visiškai nutraukė logistikos paslaugų užsakymus.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas priteisti 41517,11Lt dydžio negautas pajamas, kurios faktiškai paskaičiuotos kaip negautas grynasis pelnas (b.l. 98-162), atitinka LAT formuojamą praktiką, yra pagrįstas ir šią suma priteisė iš atsakovo. Tačiau su tokiu negautų pajamų dydžiu nesutinka atsakovas.
Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad įrodyti netiesioginių nuostolių dydį dažnai yra sudėtinga. Nuostolių dydį už du mėnesius šioje byloje ieškovas paskaičiavo nuo turėtų gauti 68380,97Lt pajamų, atimant išlaidas ir nurodant, kad grynasis pelnas sudaro būtent 41517,11Lt sumą. Tačiau kolegija su šia suma nesutinka, nes negauto pelno dydis prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir neatatinka nuostolių(žalos) atlyginimo principų.
Kaip matyti iš J. J. įmonės Metinės pelno mokesčio deklaracijos (b.l. 70-72), tai ieškovas per 2008 metus gavo 4493466Lt pajamų ir 275543Lt apmokestinamo pelno. Tai rodo, kad 1Lt gautų pajamų teko 0,0613Lt apmokestinamo pelno (275543:4493466Lt), t.y. įmonės pelningumas faktiškai sudarė 6,13proc. (275543:4493466Lt x100proc.). Kaip pripažino ieškovas, tai J. J. įmonė logistikos paslaugas teikė trims įmonėms, todėl faktiškai iš visoms trims įmonėms teiktų paslaugų gautų pajamų ieškovas per mėnesį 2008 metais vidutiniškai uždirbo 229618,92Lt apmokestinamo pelno (275543Lt:12mėn). Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui teikiamų paslaugų apimtis ir gautos pajamos iš jo 2008 metais sudarė 1/3 dalį nuo visų pajamų, gautų iš trijų užsakovų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kokio dydžio pajamas ir pelną jis gavo už 2009 metus. Tai rodo, kad ieškovo paskaičiuota negautų pajamų(pelno) suma negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, nes byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas 2009 metais iš atsakovo tikėtinų gauti 68380,97Lt pajamų (854672,15Ltx8proc.) galėjo tikėtis gauti net 41517,11Lt grynojo pelno, o pelningumas siektų 60,71proc. (41517,11Lt:68380,97Ltx100proc.). Kolegija sprendžia, kad tikėti ieškovo skaičiavimais pagrindo nėra, todėl dėl atsakovo kaltės ieškovo negauto apmokestinamo pelno dydį per du 2009 metų mėnesius nustato teismas (CK 6.249str.1d.).
Atsižvelgiant į 2008 metų ieškovo įmonės veiklos pelningumą, kuris nuo gautų pajamų sudarė 6,13proc., kolegija mano, kad nuo 68380,97Lt pajamų, kurias ieškovas galėjo gauti, jeigu sutartis nebūtų nutraukta pažeidžiant Sutarties 7.4p., t.y. ieškovui 2009-01-19 - 2009-03-19 laikotarpiu išvežiojus po parduotuves atsakovo produkcijos 854672,15Lt sumai, grynasis pelnas galėjo sudaryti ne 41517,11Lt kaip nurodė ieškovas, o 4191,75 Lt (68380,97x 6,13proc.). Ši suma faktiškai atitinka nuostolių atlyginimo, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, kadangi šioje byloje atlygintinos tik realiai tikėtinos, tačiau negautos pajamos(pelnas), kurių dydis turi būti įrodytas. Tuo tarpu kolegija sprendžia, kad ieškovas 41517,11Lt negautų pajamų sumos neįrodė, todėl likusioje dalyje reikalavimas dėl negautų atmestinas (CPK 178str.).
Kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir atsakovo argumentus, kuriais nesutinkama su ieškovo nurodyta 68380,97 Lt negautų pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamas pelnas. Kad ieškovo negautų iš atsakovo pajamų 68380,97Lt suma 2009 metais (per du mėnesius) yra reali faktiškai patvirtina 2008 metų pabaigoje ieškovo gautos pajamos iš atsakovo (b.l.9-11). Be to, atsakovas iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad naujas vežėjas 2009 metais per du mėnesius suteikė tiek logistikos paslaugų (išvežiojo produkcijos), jog už jas gavo nemažiau kaip 68380,97Lt pajamų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, prieštaraudamas šiai sumai, nepateikė tikslių duomenų apie ieškovo pervežtą jo produkcijos bendrą kiekį ir vertę 2008 metais arba sumažėjimą 2009 metais(pirmame ketvirtyje).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, nustatant priteistinų negautų pajamų(pelno) dydį, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 str.1d.3p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str., perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 1, 14, 57, 58, 59, 171, 188, 196, 197). Tačiau kolegija atmeta apelianto argumentus, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos nuo pareikšto ieškinio sumos, o ne nuo patikslinto ieškinio sumos, kadangi šie argumentai prieštarauja procesinėms normoms ir teismų praktikai.
Be to, sprendžiant advokato pagalbos pirmoje teismo instancijoje išlaidų priteisimą, atsakovo pagrįstomis ir protingomis išlaidomis pripažįstama tik 4760Lt sumą.
Atsižvelgiant, kad ieškinys yra patenkintas 10,1proc. (4191,75Lt x 100proc.: 41517,11Lt), iš atsakovo priteistina ieškovui -125,75Lt(4191,75Ltx3proc.) žyminio mokesčio, advokato pagalbos-451,87Lt(4474Ltx10,1proc.) ir 2,21Lt (21,9Lt x 10,1proc.)valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Iš ieškovo priteistina atsakovui -4179,24Lt (4760Lt x 89,90proc.)advokato pagalbos ir 19,69Lt (21,90Ltx89,90proc.) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmoje teismo instancijoje.
Iš ieškovo taip pat priteistina atsakovui 1119,76Lt(41517,11Lt-4191,75Lt –37325,36Lt) x 3proc.) žyminio mokesčio, 3263,37 Lt(3630Ltx89,90proc.) advokato pagalbos ir 12,54Lt(13,70Ltx91,52proc.) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Iš atsakovo priteistina 1,38Lt (13,70Ltx10,1proc.) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-367-547/2009 pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB“Varėnos pienelis“ 4191,75 Lt ieškovui J. J. įmonei žalos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB“Varėnos pienelis“ 577,62Lt ieškovui J. J. bylinėjimosi išlaidų ir 2,21Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. J. įmonės 4179,24Lt atsakovui UAB“Varėnos pienelis“ bylinėjimosi išlaidų ir 16,69Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų
Grąžinti ieškovui J. J. įmonei 1033,0Lt permokėto žyminio mokesčio, iš 2279,0Lt sumokėto Vilniaus apskr. VMI 2009-02-20 Mokėjimo nurodymu Nr.77 “.
Priteisti iš ieškovo J. J. įmonės 4383,13Lt atsakovui UAB“Varėnos pienelis“ bylinėjimosi išlaidų ir 12,54Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Priteisti iš atsakovo UAB“Varėnos pienelis“ 1,38Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.