Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-269 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė buvo subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendis ir E. V. paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis: E. V. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendis ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuteistojo atliekamos bausmės pradžia 2019 m. vasario 26 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 29 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugsėjo 29 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi šį skundą atmetė. Teismas, išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą, sutiko su Komisijos nuomone, kad E. V. dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas įvertino tai, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. nuteistajam buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė E. V. smurtinio elgesio rizika. Įvertinus E. V. pakartotinio nusikalstamumo riziką (sistema „OASys“) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastaruoju metu pastebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos vykdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. E. V. rodikliai šiuo atveju net formaliai neatitinka tokių įstatymo nuostatų, nes 2022 m. rugsėjo 22 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimą nustatyta, kad E. V. priklauso vidutinės rizikos grupei, nors ir pastebimi teigiami nuteistojo pasikeitimai. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, tokie kaip: darbinės patirties stoka, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio, pasekmių suvokimo stoka, problemų sprendimų įgūdžių stoka, tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankami gebėjimai priimti priežiūrą, negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos, aukštas savęs vertinimas, apsunkinta finansinė padėtis. Teismas teigiamai įvertino tai, jog bausmės atlikimo metu E. V. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, tačiau įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog E. V. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad skundžiamos nutarties teiginys, jog lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, tiesiogiai prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Konstitucijos 29 straipsnio (diskriminacijos draudimo) prasme itin kritikuotinas yra Komisijos pateiktas teisės aiškinimas, esą „vertintina nuteistojo asmenybė“. Tai sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies (non bis in idem principo) ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio (aukštesnės instancijos teismų precendentų) prasme kritikuotinas yra Komisijos pateiktas teisės aiškinimas, esą „vertintinas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis“, šias aplinkybes jau kartą įvertino teismas skiriantis bausmę ir pakartotinas šių aplinkybių vertinimas iš esmės yra laikomas baudimu antrą kartą. Teismų praktikoje laikomasi priešingo teisės aiškinimo, nei pateikė Komisija.

4.2. Skunde nuteistasis, cituodamas BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teigia, kad jam atlikus didelę bausmės dalį nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nėra atimta galimybė daryti nusikaltimus, arba kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikaltimų. Skiriančiam bausmę teismui BVK 157 straipsnio nuostatos buvo žinomos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam, todėl revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo.

4.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, kas leidžia lengviau adaptuotis laisvėje bei motyvuoja nenusikalsti ateityje. Iš nutarties matyti, kad teismas nesugebėjo teisiškai argumentuoti savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo.

4.4. Nuteistasis, cituodamas BVK 157 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančius teismų sprendimus, teigia, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tai savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4.5. Cituodamas Europos Komisijos Ministrų komiteto rekomendacijose įtvirtintus principus, nuteistasis teigia, kad Komisija veikė priešingai minėtoms rekomendacijoms. Lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Komisija laikėsi priešingos pozicijos - neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtis. Todėl Komisija savo sprendimą pateikė visiškai be jokių argumentų. Argumentavimo trūkumas yra pakankama priežastis skundžiamą Komisijos sprendimą panaikinti.

4.6. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jo paleidimas į laisvę pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę jis ir toliau atlikinės būdamas laisvėje, bet prižiūrimas probacijos tarnybos. Ši priežiūra visiškai kontroliuoja jo judėjimą būnant laisvėje. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos.

4.7. Nuteistasis skunde pažymi, kad nustatinėdamas paleidimo pagrindo nebuvimą teismas neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai, jo elgesiui ir charakterio bruožams: nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų, kuriais vadovautasi skiriant bausmę. Šios kategorijos vertinimo nėra numatyta BVK 7 straipsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota skiriant bausme, ir didžiąją jos dalį jau atlikus. Tai pat teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad dėl nusikaltimo nuteistasis kaltę pripažįsta ir prisiima atsakomybę, turi aiškiai suformuotus tikslus ir siekius.

4.8. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nutartyje atsižvelgė į jo teigiamas charakteristikas, bet priėmė priešingą nemotyvuotą nutartį, nuspręsdamas netaikyti lygtinio paleidimo. Nutartyje sprendimą atmesti nuteistojo skundą teismas motyvavo neleistinais argumentais. Teismo teiginiai apie nusikalstamų veikų pobūdį nėra teisinis argumentavimas. Teismas nutartį grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie pakartotinio nusikalstamumo vidutinę riziką, kas prieštarauja teisingumo sampratai. Teismo motyvai dėl darbinės veiklos neatitinka tikrovės, kadangi Vilniaus pataisos namuose nėra gamybinės zonos, todėl ir nėra galimybės dirbti. Teismo argumentai yra abstraktūs ir gali būti pritaikomi kiekvienam nuteistajam.

4.9. Skunde detaliai dėstydamas teisės aktų ir teismų praktikos nuostatas, susijusias su lygtiniu paleidimu, nuteistasis teigia, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra naudingesnės, nei taikomos pataisos namuose. Jomis siekiama pakeisti nuteistojo elgesį taip, kad pokyčiai nebūtų trumpalaikiai ir taip būtų pasiekiami BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Adaptacijos tikslas numato, jo asmuo, kuris atliko dalį bausmės, teoriškai turėtų grįžti į visuomenę turėdamas tą patį statusą, kurį turėjo iki nuosprendžio.

4.10. Skunde pažymima, kad Komisija ir teismas atsižvelgė į visus nustatytus reikalavimus svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Komisija nustatė, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes nuteistasis turi pakeisti, kokiais veiksmais pasiektų, kad lygtinis paleidimas būtų taikytinas.

4.11. Nuteistasis teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Teismas nutartyje išdėstęs Komisijos paminėtus faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, ir sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė ir taip pažeidė baigiamajam teismo aktui keliamus aiškumo reikalavimus. Iš skundžiamos nutarties yra neaišku, kokius dar kriterijus nuteistasis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas.

4.12. Nuteistasis akcentuoja, kad taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiekta progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas - paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ir valstybės ekonominiai reiškiniai.

4.13. Skunde, akcentuodamas teismų praktiką, nuteistasis atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo sprendimus, kuriais teismas taikė lygtinį paleidimą esant ne vienai galiojančiai nuteistojo nuobaudai, o jis galiojančių nuobaudų neturi.

4.14. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutarimą, kurio patvirtinti teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, bei nenurodė nė vienos aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Teismas būdamas pasyvus ir įvertinęs tik Komisijos pateiktus klaidinančius, neaiškius dokumentus, padarė klaidą ir nustatė, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, dėl jo skundo argumentų visiškai nepasisakė, todėl yra pagrindas patikrinti teismo nutartį visa apimtimi.

4.15. Nuteistasis skunde pažymi, jog įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vykdys numatytas probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

5. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiame procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

6. Vienas iš nuteistojo skundo argumentų yra tai, kad jis atitinka visus formaliuosius BVK numatytus pagrindus, kuriems esant jo atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas su šiuo argumentu nesutinka.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Šie BVK nustatyti kriterijai yra privalomi. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tik tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant.

8. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, pusę paskirtos galutinės subendrintos 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės E. V. atliko 2021 m. rugsėjo 29 d. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių Socialinio tyrimo išvadų duomenų, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar E. V. padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas.

9. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas atsižvelgia į Socialinio tyrimo išvadų duomenis. 2020 m. rugpjūčio 13 d. nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gegužės 24 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė E. V. nusikalstamo elgesio rizika. Toks pat rezultatas nustatytas 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. vertinimo metu. Taigi matyti, kad nuteistojo E. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

10. Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. V. su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka pirmą kartą, pirmą kartą su teisėsaugos institucijų pareigūnais susidūrė būdamas 16 metų, praeityje yra teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, nuosavybei. Šiuo metu atlieka bausmę už sunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis skunde teigia, kad jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą jau kartą įvertino teismas skiriantis bausmę ir pakartotinas šių aplinkybių vertinimas iš esmės yra laikomas baudimu antrą kartą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas iš esmės atspindi jo požiūrį į įstatymu ginamas vertybes. Kuo svarbesnės vertybės pažeidžiamos nuteistojo veika, tuo ilgiau trunka jo socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas.

11. Nuteistasis prieš patekdamas į pataisos įstaigą turėjo darbą, teigia dirbęs IĮ „A“ vadybininku, tačiau iš darbo išėjo dėl mažo atlyginimo, vėliau dėl privalomos atlikti bausmės. Atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis buvo įdarbintas VĮ „M“, tačiau iš darbo buvo atleistas vos po daugiau nei mėnesio pagal paslaugų ir gamybos cecho meistrės pranešimą, kuriame nurodyta, kad nuteistajam kiekvieną dieną tekdavo daryti pastabas, jog jis nebūna darbo vietoje, vengia darbo, į perspėjimus nereaguoja. Po atleidimo iš darbo E. V. bandė įsidarbinti UAB „A“, tačiau pamainų vadovai atsisakė su juo dirbti, kadangi nuteistasis yra konfliktiškas, nevykdo nurodymų, nesuinteresuotas dirbti. 2019 m. liepos 2 d. nuteistasis buvo nubaustas, kadangi atsisakė dirbti jam paskirtą darbą siuvimo bare. Būdamas Vilniaus pataisos namuose E. V. neprašė būti įdarbinamas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra išrankus darbui, neturi ilgalaikės darbo patirties. 2022 m. nuteistasis įgijo suvirintojo specialybę, o mokosi baldžiaus profesijos, taip pat pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju turi galimybę įsidarbinti UAB „M“, kurioje jam būtų mokama ne mažesnė nei LR Vyriausybės patvirtina minimali mėnesio alga. Tačiau minėta darbo patirties stoka, išrankumas darbui ir nepasitenkinimas atlyginimu už jį, kartu įvertinant ir tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė siekdamas praturtėti, teismui neleidžia pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis pakartotinai nenusikals.

12. Tokias abejones dar labiau patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 11 546,35 Eur už jo nusikalstamomis veikomis padarytos žalą. Šiuo metu nuteistasis yra išmokėjęs tik 207,01 Eur. Taigi galima teigti, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki ir nors nuteistasis neigia, kad jo finansinė padėtis buvo nusikalstamų veikų priežastimi, tačiau manytina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos gali būti siejamos su jo finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, siekiu užsitikrinti asmeninį materialinį gerbūvį neteisėtais būdais. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad ankstesnio įvertinimo metu nuteistasis siekė apie save sudaryti teigiamą įspūdį, girdamasis finansine padėtimi, draugais. Taigi matyti, kad gera finansinė padėtis yra viena iš aukščiausių nuteistojo vertybių. Šiuo metu nuteistasis yra finansiškai remiamas artimųjų.

13. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, kas leidžia lengviau adaptuotis laisvėje bei motyvuoja nenusikalsti ateityje. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jį apibūdina teigiamai, tačiau pažymėtina, kad šie ryšiai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. E. V. su drauge E. R. 2019 m. lapkričio 18 d. susilaukė sūnaus, tačiau kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių, nuteistasis pastangų siekdamas prisidėti prie sūnaus išlaikymo nededa.

14. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad pastebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, jis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, kas teigiamai apibūdina nuteistąjį. Tačiau pažymėtina, kad nuteistojo įsitraukimas į minėtus procesus pastebimas tik pastaraisiais metais, anksčiau nuteistasis pataisos įstaigoje buvo baustas 13 kartų, skatintas nebuvo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors aptartos aplinkybės rodo nuteistojo polinkį keistis, tačiau šiuo metu nuteistojo pozityvios nuostatos reiškiasi nepakankamai ilgą laiką, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės.

15. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis nelinkęs savęs izoliuoti, bendrauja su kitais, komunikaciniai įgūdžiai sunkumais nepasižymi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis bendravimo ratą renkasi pagal bendrus interesus, pomėgius. Nuteistasis linkęs ypač gerai vertinti save, jam būdingas padidinto pasitikėjimo savimi lygmuo bei objektyvaus savivaizdžio stoka. Nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, agresyvaus, kontroliuojančio elgesio komponentai, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra identifikuojami, kaip aktualūs ir reikšmingi kriminogeniniai poreikiai. Nuteistasis nereiškia pritariančių kriminalinei elgsenai nuostatų, tačiau pastebima, kad nuteistajam yra būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, ypač tada, kai laukiamas rezultatas yra siejamas su finansine nauda.

16. Įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis, nusikalstamo elgesio panaudojant smurtą ypatumus, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. E. V. smurtines veikas įvykdė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kuomet silpnėja asmens gebėjimai kontroliuoti ir valdyti savo elgesį), jis įvaldęs kovinės sporto šakos (bokso) įgūdžius, tad smurtinio elgesio rizikos valdymo procesuose asmens gebėjimai varžyti savo elgesį ir/ar kontroliuoti negatyvių emocijų raišką įgyja aktualią reikšmę.

17. Įvertinus anksčiau minėtus duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors ir yra stebima nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo dinamika, tačiau teismo vertinimu ji nėra pakankama išvadai, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. E. V. yra nuteistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jomis buvo siekiama praturtėti, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, esminę reikšmę turi nuteistojo darbinės patirties stygius, jo požiūris į darbą ir apsunkinta finansinė padėtis. Kaip matyti iš aptartų duomenų, šiose srityse nuteistasis pažangos nepadarė.

18. Nustačius, kad nuteistojo E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir padarius išvadą, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažinant, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos E. V. negali būti taikomas, kadangi nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindų.

19. Dauguma nuteistojo skundo argumentų yra iš esmės dėstomi pasiremiant teiginiu, jog nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus. Aukštesniajam teismui padarius priešingą išvadą, kitų nuteistojo skundo argumentų vertinimas iš esmės netenka prasmės, todėl aukštesnysis teismas jų nevertina.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu, naikinti ar keisti ją remiantis skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.