- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-04
- Bylos Nr.
- 2S-825-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. B., D. B., Danske Bank A
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., D. B.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. B. ir D. B. atskirąjį skundą, dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 04 d. nutarties Nr. 8V/20029, kuria kreditoriaus reikalavimai tenkintini civilinėje byloje pagal pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą suinteresuotiems asmenims R. B. ir D. B., dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius AB Sampo bankas (teises perėmė Danske Bank A/S Lietuvos filialas) 2006-12-13 pagal Kreditavimo sutartį Nr. BP1017060330 suteikė skolininkei J. K. 239 700 Lt paskolą. Skolininkė užtikrindama iki 2023-12-13 kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01//1/2006/0030313, 2006-12-21 įregistruotu Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui J. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausantį 82,02 kv. m. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus (duomenys neskelbtini)), kuris sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintas 282 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis teismas 2008-03-12 nutartimi civ. b. 2A-207/2008, panaikino buto, (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją J. K. vardu ir priteisė iš J. V. 200 000 Lt AB Sampo bankui (teises perėmė Danske Bank A/S Lietuvos filialas), pagal J. K. kreditavimo sutartį Nr. BP1017060330. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, Apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartį paliko nepakeistą.
Skolininkui nustatytu terminu neįvykdžius įsipareigojimų ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-01-08 nutartimi Nr. 8/2009 minėtas butas buvo areštuotas uždraudžiant įkeisto daiktų savininkui juo disponuoti įspėjant skolininką, kad negrąžinus 186 883,73 Lt paskolos, 5 474,32 nesumokėtų palūkanų, 379 Lt delspinigių ir 87,80 Lt įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo įmokos, viso 192 824,85 Lt per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti (b.l.56).
Šalies argumentai
2009-03-02 kreditorius pakartotiniu pareiškimu, dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l.58) nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol nėra įvykdyta, ir prašė priverstinai išieškoti iš kreditoriui įkeisto turto 192 824,85 Lt negrąžintos skolos bei 127 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-03-04 nutartimi nutarė ieškoti 186 883,73 Lt negrąžinto kredito, 5 474,32 Lt nesumokėtų palūkanų, 379 Lt delspinigių bei 87,80 Lt įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo įmokos, viso 192 824,85 Lt ir 127 Lt žyminio mokesčio ir 11 proc. palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą - 82,02 kv. m. su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį J. V..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys D. B. ir R. B. nurodo, kad jų žiniomis hipoteka Nr. 00120060030313 užtikrinta 2006-12-13 kredito sutartis Nr. BP101760330, sudaryta tarp banko ir skolininkės J. K. yra negaliojanti, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartimi civ. B. Nr. 2A-207/2008 skolininkė J. K. buvo atleista nuo finansinės prievolės kreditoriui įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas taikydamas restituciją J. K. prievolę sumokėti 200 000 Lt, pagal kredito sutartį, perkėlė J. V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, Apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Todėl kreditorius įgijo pareigą atleisti J. K. nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo ir turi reikalauti kredito grąžinimo iš J. V..
2006-12-13 kredito sutartis Nr.BP101760330, sudaryta tarp banko ir J. K. de facto neteko galios nuo 2008-03-12. Pagal LR CK 4.186 str. l d. sutartinės hipotekos lakšte privalo būti nurodytas skolininkas ir prievolė, kuri yra užtikrinama hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos lakšte skolininkė nurodyta J. K. buvo atleista nuo prievolės ieškovui įvykdymo, o pati kredito sutartis neteko juridinės galios, nustojo galioti ir hipoteka Nr.00120060030313, sukurta šios sutarties įvykdymo užtikrinimui (LR CPK 568 str.).
Pažymėjo, kad kreditorius vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartį reikalavimus dėl 200 000 Lt skolos grąžinimo turėjo reikšti ne J. K., o J. V., tačiau visi pranešimai buvo siunčiami J. K.. Nurodo, kad Hipotekos skyriaus 2009-03-04 nutartis, parduoti turtą iš varžytinių yra paremta juridinės galios netekusia de facto kredito sutartimi Nr.BP101760330.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė LR CPK 558 str. reikalavimus. 2009-01-08 nutartimi areštuodamas turtą LR 6.217 str. pagrindu ir įpareigodamas L. K. sumokėti skolą pagal kredito sutartį nurodė netinkamą skolininką bei netinkamą skolos išieškojimo pagrindą. Tikrasis skolininkas 2009-01-08 dieną buvo J. V., o teisinis skolos išieškojimo pagrindas yra ne ginčo kredito sutartis, o Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-207/2008.
Kadangi kreditoriaus piniginis reikalavimas J. V. nėra užtikrintas hipoteka, hipotekos skyrius neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo reikalavimo (LR CPK 543 str.), nes kreditoriui Lietuvos apeliacinio teismo priteista pinigų suma turi būti išieškoma bendrąja tvarka kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi hipotekos skyrius, nepagrįstai išnagrinėjo bylą teismingą Vilniaus apygardos teismui.
Nurodo, jog D. B. ir R. B. ilgą laiką gyvena J. V. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Pašilaičių g. 20-85, Vilniuje. Tarp pareiškėjų ir J. V. buvo sudaryta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri, įstatymų nustatyta tvarka, buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-30 nutartimi civilinėje Nr. 3K-3-434/2008 yra pasisakęs dėl šios sutarties teisinio kvalifikavimo, t.y., kad tarp šalių buvo sudaryta ne preliminarioji, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo pagrindu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1908-/08, kurioje J. V. yra atsakovas, dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčijamą butą patvirtinimo. Danske Bank A/S Lietuvos filialas byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu. Pareiškėjai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl vadovaujantis LR CPK 37 str. 2 d., 442 str. 11 d., pareiškėjai turi teisę paduoti atskirąjį skundą.
Suinteresuoti asmenys taip pat prašė teismo atstatyti praleistą terminą atskirąjąm skundui paduoti, nes apie šią nutartį sužinojo tik 2009-04-16, po to, kai užklausę antstolių V. M. ir Ulevičienės kontorą gavo atsakymą apie vykdomą išieškojimą pagal Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį raštą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo šio skundo nagrinėjimo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-04-02 išduoto vykdomojo rašto vykdymą (LR CPK 145 str. l d. 10 p.), nes priešingu atveju iki teismui paskelbiant nutartį, ginčo butas gali būti parduotas iš varžytinių arba be varžytinių, skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 4 d. nutartį Nr. 8 V/2 009 palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantai nėra suinteresuoti asmenys byloje, ir negali paduoti atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties ( LR CPK 37 str., 442 str.). D. ir R. B. nėra nei skolininkai, nei kreditoriai, nei įkeisto daikto savininkai, todėl negali būti laikomi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčiais asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2008-03-12 nutartimi panaikino pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, bei panaikino buto teisinę registraciją J. K. vardu. Tiek Kredito sutartis, kuri buvo užtikrinta hipoteka, tiek nekilnojamojo daikto hipotekos sandoris nebuvo panaikintas, hipoteka yra įregistruota viešame registre ir užtikrina skolinio įsipareigojimo įvykdymą. J. K. įsipareigojimai bankui pagal Kredito sutartį išliko, o banko turtinės teisės yra užtikrintos hipoteka, todėl banko interesai dėl galimo teismo sprendimo šioje byloje neturi nukentėti.
Pažymi, kad suinteresuoti asmenys nei skolininkė J. K. neginčijo ir neginčija nei Kredito sutarties, nei hipotekos sandorio ir hipotekos įregistravimo, o tai reiškia, jog bankas, būdamas sąžininga sutarties šalimi ir sąžiningu hipotekos kreditoriumi, visais atvejais išsaugo teises į įkeistą turtą. Asmens, turinčio nuosavybės teises į įkeistą turtą pasikeitimas, negali įtakoti daikto įkeitimui, nes hipoteka visuomet seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Pripažinus 2006 m. lapkričio 10 d. turto skolininko pasirinktam pirkėjui aktą negaliojančiu ir grąžinus ginčo butą J. V. nuosavybėn, hipoteka nesibaigia. Hipoteka, kaip sekanti pagal daiktą prievolė, Apeliacinio teismo 2008-03-12 nutartimi palikta galioti. Todėl negali būti suvaržytos ir kreditoriaus hipotekos realizavimo teisės iš hipoteka įkeisto daikto. Taip pat nurodo, jog nėra teisinio pagrindo stabdyti 2009-04-02 vykdomojo rašto vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Hipoteka - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. LR CPK 4.192 str. 1 d. nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CPK 558 str., hipotekos teisėjas gavęs pareiškimą, dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2008-03-12 nutartimi panaikino 2006-11-10 pardavimo aktą skolininko pasiūlytam pirkėjui, bei panaikino ginčo buto teisinę registraciją J. K. vardu, ir J. K. įsipareigojimą bankui priteisė iš J. V..
LR CK 4.171 str. 9 p. nustatyta, kad hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui daiktą jam pereinant į kito asmens nuosavybę. Taigi, pripažinus 2006 m. lapkričio 10 d. turto skolininko pasirinktam pirkėjui aktą negaliojančiu ir grąžinus ginčo butą J. V. nuosavybėn, hipoteka nesibaigė. Vadovaujantis LR CPK 568 str., hipoteka ar įkeitimas baigiamas ir išregistruojamas iš hipotekos registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo hipotekos ar įkeitimo sutartis pripažinta negaliojanti. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2008-03-12 nutartimi panaikino 2006-11-10 pardavimo aktą skolininko pasiūlytam pirkėjui, bei ginčo buto teisinę registraciją J. K. vardu. Tuo tarpu įkeitimo sutartis šiai dienai yra galiojanti ir nenuginčyta, o nenuginčijus įkeitimo sutarties, t.y., hipotekos įregistravimo pagrindo, nėra teisinio pagrindo išregistruoti ir hipotekos. Taigi, esant galiojančiai hipotekai, ir skolininkui nevykdant įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius įgijo teisę priverstinai išieškoti skolą iš įkeisto daikto parduodant jį iš varžytinių. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės ar jos prigimties, netesybų, ar dydžio, šie klausimai byloje, dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos tvarka, nes hipotekos teisėjas kompetentingas spręsti tik kreditoriaus prašomą atlikti hipotekos procedūrą. Nagrinėjamu atveju
hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 04 d. nutartį Nr. 8V/20029 palikti nepakeistą.