Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai Vandai J. B. ir jos atstovei advokatei D. D., suinteresuotam asmeniui L. O., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Vandos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., G. L., A. L., D. G. E. B., L. O. dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vanda J. B. prašo nustatyti tris juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad po V. B. mirties 1959-08-12 palikimą priėmė turtą faktiškai valdydami jo žmona V. B., mirusi 1983-08-18, ir sūnus E. B., miręs 2010-03-01; 2) kad E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2010-03-01, po savo motinos mirties V. B. mirties 1983-08-18 palikimą priėmė turtą faktiškai valdydamas; 3) kad pareiškėja Vanda J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2010-03-01 palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama.

Pareiškėja pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sutuoktinio E. B. (mirusio 2010-03-01) tėvams V. B. (miręs 1959-08-12) ir V. B. (mirusi 1983-08-18) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta nei po tėvo, nei po motinos mirties. Pareiškėjos sutuoktinio tėvai turėjo tris vaikus: pareiškėjos sutuoktinį E. B. (mirusį 2010-03-01), G. S. Draugelienę (mirusią 1992-08-13) ir J. P. Lukoševičienę (mirusią 1982-08-26). Po V. B. mirties palikimą faktiškai turtą valdydami priėmė pergyvenusi sutuoktinė V. B. ir sūnus E. B.. Po V. B. mirties palikimą faktiškai valdydamas priėmė E. B., o jam mirus – jo sutuoktinė (pareiškėja). Pareiškėja neturi kitų rašytinių įrodymų palikimo priėmimo faktų nustatymui ir negali jų gauti. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas sukels pareiškėjai turtines ir asmenines neturtines teises – ji įgis velionio sutuoktinio E. B. turtą, paveldėtą po jo tėvų mirties.

Suinteresuoti asmenys A. D., G. L., A. L., D. G. ir E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta (72, 77, 79-84 b.l.). Suinteresuoto asmens G. L. neatvykimo priežastis nežinoma, visi kiti suinteresuoti asmenys pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (77, 79, 82-84 b.l.).

Suinteresuoti asmenys E. B. ir A. L. pateikė pareiškimus, kuriuose nurodo, kad nepretenduoja į palikimą, pretenzijų pareiškėjai neturi (68, 69 b.l.), D. G., E. B., A. L. ir A. D. raštu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka (77, 82-84 b.l.).

Suinteresuotas asmuo L. O. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad nereiškia reikalavimo dėl palikimo priėmimo po jos tėvo ir pareiškėjos sutuoktinio E. B. mirties.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B. vardu įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 1993-5044-2016), esantį A. S. g.17, Kaune, įregistravimo pagrindas – 1949-11-26 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas (NTR išrašas 52 b.l.). NTR įregistruoti gyvenamojo namo priklausiniai – du ūkiniai pastatai 2I1m ir 3I1m (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). V. B. (miręs 1959-08-12) buvo susituokęs su V. B. (mirusi 1983-09-18), turėjo tris vaikus: 1933-01-06 gimė J. P. Bedulskytė (po santuokos – Lukoševičienė, mirė 1982-08-27), 1934-02-09 gimė G. S. Bedulskytė (po santuokos – Draugelienė, mirė 1992-08-14), 1939-02-08 gimė E. B. (mirė 2010-03-02), kuris nuo 1960-06-04 susituokė su pareiškėja Vanda J. B.. Giminystės ryšius patvirtina gimimo, mirties ir santuokos liudijimų, gimimo ir santuokos sudarymo įrašų kopijos (12, 13; 9-11; 14-15, 17; 21 b.l.).

Suinteresuoti asmenys A. D. ir D. G. yra J. P. Bedulskytės (Draugelienės) vaikai, G. L. ir A. L. yra G. S. Bedulskytės (Lukoševičienės) vaikai (8, 16 b.l.). Šie suinteresuoti asmenys yra mirusios V. B. vaikaičiai, galintys paveldėti atstovavimo teise kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais (CPK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5.12 straipsnis).

Suinteresuoti asmenys E. B. ir L. B. (po santuokos sudarymo – Onusaitienė) yra pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio E. B. vaikai (18-20 b.l.), t.y. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, galintys paveldėti kartu su pareiškėja (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Visi suinteresuoti asmenys sutinka su prašomais nustatyti juridinę reikšmę turinčiais faktais (68, 69, 77, 82-84 b.l.) ir nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo, nes kita tvarka negali įgyvendinti savo teisių į velionio sutuoktinio E. B. turtą, paveldėtą po jo tėvų mirties.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, ar kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš jų - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Iš Kauno apskrities archyvo duomenų matyti, kad žinių apie V. B. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra (23 b.l.). Šie duomenys nustatyti, patikrinus Kauno valstybinės notarinės kontoros 1959-1992 metų ir vėlesnio laikotarpio Kauno m. notarų biurų fondų dokumentus. Iš Kauno miesto 15-ojo notarų biuro raštų matyti, kad laikotarpiu nuo 1992 metų po V. B., mirusio 1959-08-12, mirties ir po E. B., mirusio 2010-03-01, mirties, gyvenusių Strazdo g. 17, Kaune, niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė (24, 25 b.l.).

Pareiškėjos Vandos J. B. paaiškinimais nustatyta, kad namų valdoje A. S. g. 17, Kaune, ji apsigyveno nuo santuokos sudarymo 1960-06-04 su E. B.. Šiuo adresu deklaruota jos gyvenamoji vieta (GRT duomenys, 50 b.l.). Po V. B. mirties namais rūpinosi ir juos prižiūrėjo sutuoktinė V. B. ir sūnus E. B., kurie tvarkė, išlaikė namus ir aplinką, naudojo savo reikmėms namų apstatymo ir apyvokos daiktus. Tokiais veiksmais jie faktiniu valdymu priėmė palikimą po V. B. mirties (CPK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šias aplinkybes patvirtino liudytoja G. V. Volungevičenė, gyvenusi kaimynystėje nuo senų laikų ir gerai pažinojusi Bedulskių šeimą.

Po V. B. mirties 1983-08-18, palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė pareiškėjos sutuoktinis E. B., nes toliau gyveno tėvų name, tvarkė, prižiūrėjo namus, mokėjo komunalinius mokesčius. Tokiais veiksmais jis priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti (CPK 5.50 straipsnio 2 dalis). Po V. B. 1983-08-18 mirties, nei pareiškėjos vyro seserys, nei jų vaikai, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėja yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kuri yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėja po jos sutuoktinio E. B. mirties 2010-03-01, liko gyventi namų valdoje Strazdo g. 17, Kaune. Pareiškėjos teigimu, ji tvarko ir prižiūri turtą (remontavo, dažė namą, tvarkė kiemą ir daržą), moka mokesčius, naudojasi visais name esančiais baldais, namų apyvokos daiktais. Asmeninius velionio sutuoktinio daiktus pareiškėja tvarkė savo nuožiūra: dalį daiktų pasiliko sau, dalį atidavė ar išmetė. Tokiu būdu pareiškėja įgyvendino savo paveldėjimo teisę - išreiškė savo valią, priimdama palikimą faktiniu valdymu (CPK 5.50 straipsnio 2 dalis). Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar turto apyrašo sudarymo nesikreipė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos parodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra pagrįsti ir įrodyti. Byloje nesant kitokių faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., mirusio 1959 m. rugpjūčio 12 d., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti jo žmona V. B. (mirusi 1983-08-19) ir sūnus E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2010-03-01).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2010-03-01) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos V. B., mirusios 1983 m. rugpjūčio 18 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vanda J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos vyro E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010 m. kovo 1 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.