Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui/apeliantui J. A. S., Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkui Albinui Jakimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. S. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo J. A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Institucijos) viršininkas surašė J. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 12 d. 18.03 val. viešoje vietoje daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Prienuose, laiptinėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 ‰ girtumas), spardė J. K. buto duris ir plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais J. A. S. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str..

Be to, J. A. S. 2012 m. lapkričio 12 d. 18.05 val. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Prienuose, laiptinėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 ‰ girtumas), įžeisdamas policijos pareigūnų V. V. ir G. V. garbę ir orumą, plūdo juos necenzūriniu žodžiu. Tokiais veiksmais J. A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nutarimu J. A. S. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. ir skirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, tai pat pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. ir skirta 400 (keturių šimtų) litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda 400 (keturių šimtų) litų bauda.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo/apeliantas J. A. S. prašė jam skirtą baudą panaikinti, Institucijos atstovas prašė nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas padarė kelis esminius pažeidimus, nesiaiškino bylos aplinkybių, nukrypo nuo nuosekliai aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos, dėl to priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl kiekvienos šių aplinkybių pasisakytina sekančiai:

Dėl ATPK 272 str. 2d. pažeidimo

Ši teisės norma numato, jog teismui nagrinėjant bylas, kuriose protokolas surašytas kaltinant asmenį ATPK 174 str. ir 187 str. numatytos veikos padarymu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas posėdyje būtinas. Tuo tarpu byla išnagrinėta J.A. S. nedalyvaujant, bet teismui konstatavus, jog jis vengia atvykti. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad konstatuojant asmens vengimą atvykti būtina išnaudoti kitas galimybes (pvz. policijos pareigūnams pavedant tokį asmenį atvesdinti), ir tik išnaudojus jas ir nepavykus atsakomybėn traukiamo asmens pristatyti į posėdį- nagrinėti bylą šiam asmeniui nedalyvaujant. To nebuvo padaryta. Be to pažymėtina, kad į posėdį neatvyko ir institucijos atstovas, kuris, beje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad į tokios kategorijos byla atstovas visada vyksta, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo atveju niekas iš policijos pareigūnų neatvyko į teismo posėdį.

Dėl įrodymų vertinimo

Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Taip pat pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, pažeidė betarpiškumo principą. Pabrėžtina, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn traukiamą J.A. S. kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus, rėmėsi tik byloje esančiais dviem pareigūnų tarnybiniais pranešimais (kurie, beje vertintini dar ir kaip neišsamūs, nes neaišku kokiais žodžiais ir kaip jie buvo koliojami) ir dviejų kaimynų rašytiniais paaiškinimais, be to, teismas, priimdamas nutarimą, apsiribojo tik byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, motyvuotai jų neįvertino ir net neatsižvelgė į pažeidėjo J. A. S. prieštaringą kitiems duomenims paaiškinimą, neišsiaiškino, ar kaimynai turi suinteresuotumą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir pan.

Esant paminėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad nebuvo teisme apklausti nei pažeidėjas, nei liudytojai bei pareigūnai, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš to seka, jog pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz. LVAT 2009 m. balandžio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-881/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Prienų rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nutarimas naikinamas, byla grąžinama nagrinėti iš naujo į pirmos instancijos teismą, kad būtų pašalinti padaryti pažeidimai ir betarpiškai ir visapusiškai išsiaiškintos visos aplinkybės bei pašalinti prieštaravimai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teisėjas

nutaria:

panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.