Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį, už tai, kad 2016 m. liepos 9 d., apie 10 val. 15 min., Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas D. M. priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,52 prom. girtumas, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino D. M. automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat nustatyta, kad A. G. per vienerius metus jau buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 130² straipsnį. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė KET 9, 14, 222 punktų reikalavimus. Už pažeidimus A. G. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 20 parų arešto bausmė su transporto priemonės „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios D. M., konfiskavimu.Suinteresuotas asmuo D. M. skundžia šį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą, prašo jį pakeisti ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde D. M. nurodo, kad teismas konfiskuodamas jam priklausantį automobilį pasielgė neproporcingai. Tvirtina, kad vairuoti savo automobilio A. G. jis nedavė, kad automobilis buvo paimtas prieš jo valią, kad A. G. savavališkai, būdamas neblaivus, jį nuvairavo, sukėlė autoįvykį, apgadino jo nuosavybę. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pats D. M. jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, elgėsi pakankamai rūpestingai ir pareigingai, saugodamas savo asmeninį turtą – užrakino savo automobilį, įjungė signalizaciją ir užvedimo raktelius laikė prie savęs, niekam leidimo, ar sutikimo vairuoti automobilį nedavė. Mano, kad jo, kaip transporto priemonės savininko, atžvilgiu nuobauda per griežta, kadangi nepadarė jokio pažeidimo, o pažeidėjui A. G. bausmės tikslai bus pasiekti ir netaikant automobilio konfiskavimo, t.y. taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu prašo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. M. skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė minėtų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.Apylinkės teismas, nors ir nutarime remiasi ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio straipsnio naujojoje redakcijoje (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. XII-2049 (įsigaliojęs nuo 2016 m. sausio 1 d.), nurodoma, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje nurodytus pažeidimus, administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu:

1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti;

2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį;

3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimų įrankio automobilio „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. M., taigi šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl D. M. civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Transporto priemonės savininkas vienintelis atvyko į teismo posėdį ir jame paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. automobilio raktelius pasiėmė be jo sutikimo. Parodė, kad apie įvykį sužinojo iš kaimyno, kad kreipėsi į policiją telefonu 112 bei į Kruonio įgaliotinį. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) užfiksuota, kad pažeidėjas A. G. nurodė, jog raktelius davė savininkas. Liudytojas S. R. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad su A. G. važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio raktelius davė automobilio savininkas (b. l. 9). Atsižvelgiant į šių asmenų paaiškinimuose esančius prieštaravimus, siekiant, kad nebūtų nepagrįstai pritaikyta atsakomybė už pažeidimą visiškai neatsakingam asmeniui, teismas privalėjo neaiškumus pašalinti ir išsiaiškinti, ar suinteresuotas asmuo D. M. perleido automobilį savo valia ir ar perleisdamas automobilį pažeidėjui A. G., žinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti (ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Siekiant pašalinti prieštaravimus, tikslinga į posėdį kviesti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. G., liudytoją S. R. bei išsiaiškinti, ar D. M. tikrai, kaip jis nurodė, sužinojęs, kad su jo automobiliu padarytas įvykis, kreipėsi į pareigūnus. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių negalima daryti kategoriškos išvados dėl A. G. paskirtos administracinės nuobaudos – transporto priemonės „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios D. M., konfiskavimo pagrįstumo, kad ją bus galima padaryti tik pašalinus visus byloje esančius trūkumus ir prieštaravimus.Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010).Atsižvelgiant į aukščiau aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą, įvertinus jas D. M. apeliacinio skundo argumentų kontekste, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi neaiškumai, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikintinas, A. G. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutarė:

Suinteresuoto asmens D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą ir grąžinti A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.