Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius) 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.11E)DV_S-45318 „Dėl 2021-09-06 prašymo“ dalį, kuria į jos į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-9804 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ bei prašo VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigoti priimti naują sprendimą ir į pareiškėjos stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d.

Skunde, kurį patikslino, nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai), 25 punktu, nustatančiu, kad asmenų darbo Lietuvos komunistų partijos (Sovietų sąjungos komunistų partijos) ir Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos struktūrose laikas į pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – ir stažas) įskaitomas ne ilgiau kaip iki 1990 m. rugsėjo 29 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr. 390 „Dėl įrašų darbo knygelėse asmenims, dirbusiems LKP (SSKP) struktūrose“ nurodytos datos, į stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d., kuriuo ji dirbo Lietuvos LKJS Klaipėdos miesto komiteto Jaunimo tarptautinio turizmo biure „Sputnik“ ir buvo vaiko priežiūros atostogose.

Pareiškėja teigia, jog jos nėštumo ir gimdymo atostogų (dekretinių) ir vaiko priežiūros atostogų metu galiojusio Lietuvos Tarybų socialistinės respublikos darbo įstatymų kodekso (toliau – ir DĮK) 197 straipsnis numatė, kad moterims teikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo ir už tą laikotarpį joms mokama valstybinio socialinio draudimo pašalpa ir šia teise ji pasinaudojo. Vėliau jai buvo suteiktos neapmokamos vaiko priežiūros atostogos, skiriamos iki vaikui sueis treji metai, todėl laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d., kai ji buvo atleista iš darbo, ji buvo vaiko priežiūros atostogose.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. gruodžio 4 d. įstatymu Nr. I-831 pakeitė Lietuvos Respublikos 1972 m. birželio 1 d. įstatymu patvirtinto DĮK 197 straipsnį, kuriuo buvo nustatyta, jog moterims duodamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios po gimdymo. Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos nepriklausomai nuo faktiškai iki gimdymo išnaudotų dienų skaičiaus. Moterų pageidavimu suteikiamos iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki jam sueis pusantrų metų, mokant per tą laikotarpį pašalpas įstatymo nustatyta tvarka. Jos įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę.

Pareiškėja teigia jog priimant skundžiamus sprendimus, buvo vadovautasi poįstatyminiu teisės aktu – Nuostatais, kurie negali prieštarauti aukštesnę teisinę galią turinčiam norminiam teisės aktui – įstatymui.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas argumentuoja, jog stažas apskaičiuojamas, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ir Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti stažui prilyginti, o laikotarpiai iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant socialinio draudimo pensijas pagal Pensijų įstatymo nuostatas ir tikslinant iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės pensijų dydžius (Pensijų įstatymo 50 straipsnis), nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 390 „Dėl įrašų darbo knygelėse asmenims, dirbusiems LKP (SSKP) struktūrose“ 1 punkte nustatyta, kad asmenų, dirbusių LKP (SSKP) struktūrose, darbo knygelėse padaryti įrašai apie darbą šiose struktūrose po Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo įsigaliojimo (1990 m. rugsėjo 29 d.) yra neteisėti ir darbo stažas pagal šiuos įrašus į privalomojo valstybinio socialinio draudimo stažą neįskaitomas. Minėto nutarimo 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. rugpjūčio 29 d. potvarkiu Nr. 589 sudarytai komisijai LKP (SSKP) turto klausimams nurodė buvusių LKP (SSKP) struktūrų darbuotojų darbo knygelėse, jiems sutinkant, įrašyti: „Darbo santykiai pasibaigė 1990 m. rugsėjo 29 dieną“.

Atsakovas pažymi, įvertinusi, kad LKP, kaip SSKP padalinys Lietuvoje, 1991 m. sausio 13 d. organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvo siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą, o rugpjūčio 19 d. vykdė perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje, atsižvelgdama į tai, kad LKP (SSKP) padalinio veikla prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir įstatymams bei nesuderinama su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. I-1690 „Dėl LKP (SSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje“ pripažino, kad Lietuvoje toliau tęsiama nelegali LKP (SSKP) veikla, uždraudė LKP (SSKP) veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. 1991 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo“ Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nustatė, kad nelegaliai veikiančios Lietuvos Respublikos teritorijoje LKP (SSKP) visi sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.11E)DV_S-45318 „Dėl 2021-09-06 prašymo“ dalies, kuria į pareiškėjos stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.11E)DV_S-45318 „Dėl 2021-09-06 prašymo“ dalį, prašoma įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą ir į pareiškėjos stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d.

Nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu dėl duomenų apie jos stažą pateikimo.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.11E) DV_S-45318 „Dėl 2021-09-06 prašymo“ pareiškėjai pateikė duomenis apie jos stažą ir pažymėjo, kad laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d. į stažą neįskaitomas.

Nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyrius 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.11E) DV_S-45318 „Dėl 2021-09-06 prašymo“ dalimi, kuria nuspręsta į jos stažą neįskaityti laikotarpio nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d., pareiškėja kreipėsi į VSDFV, kuri 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-9804 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

VSDFV 2022 m. sausio 28 d. raštu Nr. (18.2E)1-9804 „Dėl klaidų ištaisymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. (18.2E) I-980“ buvo atliktas klaidų, pastebėtų VSDFV 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. (18.2E) I-9804 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“, ištaisymas ir konstatuota, kad šis klaidas taisantis raštas laikytinas VSDFV 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-9804 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ dalimi.

Stažo apskaičiavimą reglamentuoja Pensijų įstatymas ir Nuostatai. Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, skiriant pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas ir tikslinant iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės pensijų dydžius, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Minėto įstatymo 2 priede nurodyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas; rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių ir kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas, neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą; tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas, neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį. Įstatymo priede taip pat nurodyta, kad asmens stažui taip pat prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo, gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas.

Nuostatų 25 punkte nurodyta, kad asmenų darbo Lietuvos komunistų partijos (Sovietų komunistų partijos) ir Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos struktūrose laikas į stažą įskaitomas ne ilgiau kaip iki 1990 m. rugsėjo 29 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr. 390 „Dėl įrašų darbo knygelėse asmenims, dirbusiems LKP (SSKP) struktūrose“, nurodytos datos.

Įrašai pareiškėjos darbo knygelėje patvirtina, jog Lietuvos LKJS Klaipėdos MK BMMT „Sputnik“ pareiškėja dirbo nuo 1989 m. gegužės 15 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 390 „Dėl įrašų darbo knygelėse asmenims, dirbusiems LKP (SSKP) struktūrose“ 390 1 punkte nurodyta, kad asmenų, dirbusių LKP (SSKP) struktūrose, darbo knygelėse padaryti įrašai apie darbą šiose struktūrose po Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo įsigaliojimo (1990 m. rugsėjo 29 d.) yra neteisėti ir darbo stažas pagal šiuos įrašus neįskaitomas į privalomojo valstybinio socialinio draudimo stažą.

Kadangi matyti, jog nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. LKP (SSKP) ir LKJS struktūrų veikla laikytina neteisėta, į pareiškėjos stažą galėjo būti įskaitytas tik jos darbo LKJS struktūroje laikotarpis nuo 1989 m. gegužės 15 d. iki 1990 m. rugsėjo 29 d., pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog iš darbo ji buvo atleista, nepasibaigus motinystės atostogoms, nesudaro teisinio pagrindo į jos stažą įskaityti laikotarpį, ilgesnį nei iki 1990 m. rugsėjo 29 d.

Konstatavus, jog laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d. į pareiškėjos stažą neįskaitytas pagrįstai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.11E)DV_S-45318 „Dėl 2021-09-06 prašymo“ daliai, kuria į pareiškėjos stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d. ir VSDFV 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimui Nr. (18.2E) I-9804 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ panaikinti pagrindo nėra.

Konstatavus, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos 2021 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (10.11E)DV_S-45318 „Dėl 2021-09-06 prašymo“ dalis, kuria į pareiškėjos stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d. yra teisėta ir pagrįsta, išvestiniu laikytinas reikalavimas VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigoti priimti naują sprendimą ir į pareiškėjos stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 30 d. iki 1991 m. rugsėjo 24 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.