- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2797-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24018-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- L. A.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SVK grupė“
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SVK grupė“ ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-30705-864/2016 panaikinimo, kuriame nurodė, jog atsakovo turimas turtas išaugo, o pajamos ir toliau yra stabilios, todėl turimas turtas daug kartų viršija ieškinio reikalavimą ir išnyksta grėsmė dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SVK grupė“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė teismo atsakovo prašymo netenkinti. Nurodė, kad visas atsakovo minimas turtas yra įkeistas ir tenkinant kreditorių reikalavimus pirmiausia būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, todėl, ieškovės teigimu, realus teismo sprendimo įvykdymas galėtų nusikelti neapibrėžtam laiko tarpui. Teigė, kad atsakovas neįrodė, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo įgijo įmonės akcijų, kurių vertė 127 232 EUR.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-26 nutartimi nutarė atsakovo L. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinti.Nurodė, kad atsakovas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po laikinųjų apsaugos priemonių jis įgijo įmonės akcijų, kurių vertė yra 127 232 EUR. Taip pat pastebėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-09-29 teismo nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį patiria ženklias išlaidas. Teismas padarė išvadą, kad piniginės lėšos yra likvidus turtas, todėl vien tai, kad šiuo metu atsakovas banko sąskaitoje turi konkretaus dydžio pinigų sumą neįtikina teismo, jog esama padėtis nepasikeis bet kuriuo metu ir nepasunkės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas.
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui L. A.. Skundas grindžiamas šiais argumentas: Atsakovas turi daug turto, dėl ko ieškinio suma jam nėra didelė teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme. Šiuo metu atsakovas banko sąskaitoje turi 89 000 EUR. Be to, per visą laikotarpį atsakovo pajamos yra ir išliko stabilios. Tai liudija, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui dėl atsakovo turtinės padėties neegzistuoja. Atsakovas taip pat įgijo ir įmonės akcijų, kurių vertė yra 127 232 EUR ir atsakovas pateikė dokumentus liudijančius akcijų įsigijimą. Atsakovas iki 2016-10-10 išmokėjo dalį kreditų už nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovui priklausančio hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertė viršija banko kreditus (92 354 EUR). Atsakovas taip pat turi ir 2008 metų Lexus IS250 lengvąjį automobilį, kurio vertė apie 8 000 – 9 000 EUR.Vadovaujantis teismų praktika net ir tuo atveju, kada atsakovas neturi daug turto, tokia aplinkybė savaime nerodo grėsmės būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui ir atitinkamai, nesant kitų įrodymų dėl atsakovo nesąžiningumo, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie liudytų atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui.Nei dalinis atsakovo turto įkeitimas, nei tai, kad dalis turto yra užsienyje niekaip nepatvirtina jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui. Vykdant išieškojimą, jis pirmiausiai nukreipiamas į pinigines lėšas bei kitą turtą, o tik jo nesant pakankamai – į nekilnojamąjį turtą.
Ieškovė UAB „SVK grupė“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-26 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Tiek pirmosios instancijos teismui priimant 2016-07-07 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atsakovui teikiant atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, tiek ir atsakovui teikiant atskirąjį skundą dėl 2016-10-26 nutarties, faktinės aplinkybės yra tokios pačios. Atsakovas prašyme ir atskirajame skunde nurodė tik vieną naują aplinkybę – tariamą akcijų įsigijimą – kurios neįrodė. Atsakovo pateikta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra sąlyginė, t. y. nuosavybės teisių į akcijas perėjimas atsakovui priklauso nuo to, ar bus įsteigtas juridinis asmuo, kurio akcijos yra perkamos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši sąlyga įvyko.Atsakovas neįrodė, kad atsirado naujos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo.Piniginės lėšos yra itin likvidus turtas, todėl vien tai, kad šiuo metu atsakovo banko sąskaitoje yra konkretaus dydžio suma jokiu būdu nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties, kadangi ši padėtis gali pasikeisti bet kuriuo metu. Atsakovas patiria ženklias išlaidas, kas patvirtina, kad atsakovo pastoviai gaunamos nemažos pajamos savaime nepagrindžia atsakovo geros turtinės padėties.Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog kreditorius sutinka, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą išieškojimas būtų vykdomas iš įkeisto atsakovo turto. Dalies kredito, kurio grąžinimui užtikrinti įkeistas atsakovo nekilnojamasis turtas, grąžinimas jokiu būdu nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties.Atsakovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neįrodė, jog 38 091,48 EUR ieškinio suma atsakovui nėra didelė.Atsakovo nesąžininga elgesį patvirtina tai, jog atsakovas nurodė, kad jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų jam priklauso tik ½ dalis. Atsakovas teigė, kad yra sudaręs darbo sutartį su bendrove Effortel SA, tačiau yra sudaryta paslaugų sutartis. Atsakovas nurodo, kad papildomai įsigijo Belgijos įmonės akcijų, tačiau nepateikia pilno akcijų pirkimo-pardavimo sutarties vertimo. Atsakovas geranoriškai nebendravo su ieškovu. Atsakovą kaip netinkamai besielgiantį asmenį charakterizuoja ir paties atsakovo teismui pateiktame banko sąskaitos išraše esantys mokėjimo pavedimai, kurių paskirtyje nurodyti necenzūriniai žodžiai.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-10-26 nutartimi nutarė atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-10-26 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemones dėl apribojimų, įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą.Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei į bylą pateikiami įrodymai, kurie paneigia ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrindimą ir (arba) eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar patvirtina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neekonomiškumą/neproporcingumą (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 145 str. 2 d., 149 str.).Pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes visas atsakovo turtas įkeistas hipoteka, atsakovas nepateikė įrodymų, jog po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo įsigijo įmonės akcijų, vertino, kad piniginės lėšos yra likvidus turtas, kuris neužtikrina, jog atsakovo turtinė padėtis nepasikeis.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-09-29 nutartimi išnagrinėjo atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir padarė išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai ir nėra pagrindo jų panaikinti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, jog apeliantas teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, iš esmės grįsdamas prašymą tomis pačiomis aplinkybėmis dėl gaunamų piniginių lėšų dydžio, kredito sutarčių dengimo. Kaip naują aplinkybę apeliantas nurodo, jog po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis įgijo įmonės akcijų, kurių vertė yra 127 232 EUR. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę laiko nepakankama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, vertinant tai, kad akcijos nėra lengvai realizuojamas turtas, jų vertės nurodymas pirkimo-pardavimo sutartyje nebūtinai reiškia, jog tokia akcijų vertė yra reali, teismui nėra žinoma, kokią dalį bendrovės akcijų sudaro atsakovo įsigytos akcijos, todėl išlieka didelė tikimybė, kad išieškojimo nukreipimas į akcijas būtų apsunkinto vykdymo.Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog teismas 2016-07-07 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose, t. y. 38 091 EUR sumai. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų ar ypatingai varžytų atsakovo teises.Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d.) Atlikus nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti. (CPK 148 str. 3 d.). Todėl atsakovas, būdamas sąžiningas ir teigdamas, kad jam ieškinio suma nėra didelė ir nekyla jokia grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, gali pasinaudoti nurodytomis teisėmis ir tokiu būdu pasiekti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.Ieškovė UAB „SVK grupė“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei UAB „SVK grupė“ iš apelianto priteisiama 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „SVK grupė“ naudai 302,50 EUR (tris šimtus du eurus, 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.