- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-186-186/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- P. C.
- Atsakovas
- U. C.
- Išvadą teikia
- Vilniaus, Kauno rajonų savivaldybių administracijų vaikų teisių apsaugos skyriai
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. C. ir atsakovės U. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo ir atsakovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu bei atitinkamai su motina iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. C. ieškinį atsakovei U. C. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei dėl santuokos nutraukimo kylančių pasekmių išsprendimo. Institucijos, teikiančios išvadas byloje Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybių administracijų vaikų teisių apsaugos skyriai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. C. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės U. C. kaltės bei dėl santuokos nutraukimo pasekmių išsprendimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukros M. C. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu iki bus išnagrinėta byla. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad dukra nuo gimimo ir didžiąją laiko dalį, kai atsakovė paliko šeimą, gyveno kartu su ieškovu, kur jai sukurta puiki aplinka, kartu gyvena mylintys seneliai. Teigė, kad ieškovė palikusi šeimą, pusantro mėnesio net nesidomėjo dukra, nei karto nepaskambino, vėliau šalys susitarė, kad dukra dvi savaites gyvens su ieškovu, kitas dvi – su atsakove. Nurodė, kad dukra pradėjo lankyti vaikų darželį „Gabijėlė“ Vilniuje, todėl vaiko gyvenamosios vietos keitimas kas dvi savaites kenktų jos interesams. Teigė, kad ieškovas nuolat rūpinasi dukra, tuo tarpu atsakovė iš karto apsigyveno su svetimu vyru, kas gali traumuoti vaiką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atsakovė dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti, ieškovo prašymą atmesti ir nustatyti dukters laikinąją gyvenamąją vietą su ja (atsakove). Apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi spalio 14 d. nutartį panaikino ir nutarė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti teismo posėdyje.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius 2008 m. lapkričio 13 d. išvadoje nurodė, kad vaiko laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, nes vaikas daugiausia laiko praleidžia su juo, be to pastaroji aplinka vaikui yra geriau pažįstama, jis joje gyvena nuo gimimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkino ieškovo ir atsakovės prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu ir atitinkamai su atsakove bei įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra. Teismas nurodė, kad šalys neįrodė, jog vaikui gyvenant su viena iš šalių, pastaroji netinkamai atlieka pareigas vaiko atžvilgiu ar kelia realią grėsmę jo saugumui. Nustatė, kad Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybių administracijų vaikų teisių apsaugos skyrių pateiktos išvados patvirtina, kad abi šalys turi tinkamas sąlygas vaikui gyventi. Nurodė, kad šalių pateikiami kaltinimai vienas kito atžvilgiu neįrodo, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaiko buvimas pas kurią nors iš šalių kelia grėsmę vaiko teisėms ar interesams. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei į tai, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, teismas nenustatė pagrindo taikyti CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovas P. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės, tai yra taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti dukros M. C. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat nustatyti atsakovės bendravimo su dukra grafiką. Nurodo, kad teismas, netaikydamas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pakenkė vaiko interesams, nes vaikui neliko galimybės saugiai, pastoviai gyventi vienoje vietoje, jis nuolatos traumuojamas. Teigia, kad dukra iki šiol gyvena su ieškovu, turi savo kambarį, lovą, žaislus, lanko vaikų darželį Vilniuje, iš ko seka, kad ieškovas daugiau laiko leidžia su dukra ir labiau ja rūpinasi nei atsakovė. Pažymi, kad vaiko gyvenimo sąlygos jo gyvenamojoje vietoje kartu su ieškovu nepablogėjo, todėl nėra pagrindo ją keisti (LAT 2006-05-10 nutartis c.b. 3K-3-320). Nurodo, kad atsakovės pastovi gyvenamoji vieta yra vagonėlyje, kuris mažas, vaikas neturi atskiros lovos, teritorija, kurioje stovi vagonėlis nesaugi, nes ji neaptverta, o šalia yra vandens telkinys. Ieškovas taip pat pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus: 1) ieškovo 2009 m. sausio 15 d. ir 17 d. bei vasario 3 d. prašymus Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui įpareigoti atsakovę grąžinti dukrą ieškovui, bei Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 m. sausio 21 d. ir vasario 4 d. atsakymai į pastaruosius ieškovo prašymus; 2) 2009 m. sausio 17 d. ieškovo pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2009 m. sausio 21 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 3) Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. atsakovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą; 4) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2009 m. vasario 5 d. raštą dėl bendravimo tvarkos. Ieškovas taip pat pateikė prašymą nustatyti teisę antstoliui patekti į atsakovės gyvenamąsias patalpas su tikslu paimti vaiką gyventi pas ieškovą.
Atsakovė U. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tai yra pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti dukros M. C. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove. Teigia, kad skundžiama teismo nutartimi buvo pažeistos vaiko teisės turėti saugią gyvenamąją aplinką, bendrauti su seserimi D. K. (atsakovės dukra iš pirmosios santuokos), ko pasėkoje abu mažamečiai vaikai patiria psichologinę žalą. Pažymi, kad atsakovė dukrą įrašė į vaikų darželį prie savo darbovietės, vaikui pas atsakovę sudarytos geros sąlygos gyventi, tą konstatavo Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Pažymi, kad pagal teismų praktiką mažamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su motina, nes tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios būdingos motinoms (LAT 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-474). Teigia, kad atsakovę ir dukrą sieja artimas ryšys, nuo dukros gimimo atsakovė ja rūpinosi, ieškovas dukra rūpinosi tik iki jai suėjo trys mėnesiai. Pažymi, kad atsakovas turi asmeninių įsiskolinimų. Teigia, kad ieškovas neleisdamas atsakovei bendrauti su dukra, piktnaudžiauja tėvo valdžia, kas reiškia, kad jis yra nestabili asmenybė, galinti pakenkti mažam vaikui. Ieškovė taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 1) rašytinius paaiškinimus; 2) Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 m. sausio 21 d. raštą; 3) Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. atsakovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą; 4) 2009 m. sausio 27 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnijos pažymą apie D. K. ir M. C. deklaruotą gyvenamąją vietą.
Ieškovas P. C. ir atsakovė U. C. pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus, kuriuose iš esmės atkartojo savo atskirųjų skundų motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo atskirasis skundas atmetamas.
Atsakovės atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 314 str. yra įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš ieškovo ir atsakovės pateiktų naujų įrodymų paaiškėjo naujos aplinkybės, tai yra, kad dukra M. C. nuo 2009 m. sausio pradžios vėl pradėjo gyventi kartu su ieškove ir gyvena su ja iki šiol, taip pat nustatyta, kad tarp šalių ir toliau vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė nepaiso Vaiko teisių apsaugos skyrių nurodymų, taip pat aprašytos atsakovės buities ir gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės pateikiamuose naujuose įrodymuose paaiškėjo naujos, turinčios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kas reiškia, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau bei atsižvelgiant į tai, kad teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas yra aktyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priima ir vertina kartu su kitais turimais įrodymais ieškovo ir atsakovės pateiktus naujus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų tyrimo ir nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo konkrečiu atveju. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Šioje byloje vyksta akivaizdus tėvų ginčas dėl dukters M. C. gyvenamosios vietos nustatymo, ko pasėkoje ji iš pradžių keletą mėnesių gyveno su ieškovu, o šiuo metu jau antras mėnuo kaip gyvena su atsakove, į vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procesą yra įtrauktas tiek antstolis, tiek Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybių administracijų vaikų teisių apsaugos skyriai, kas neabejotinai vaikui sukelia nepastovumo, netikrumo, nesaugumo jausmą, dėl ko jis patiria papildomą stresą, tai neigiamai veikia jo emocinę būseną. Todėl teismas privalo imtis iniciatyvos, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai, emociškai ir ekonomiškai stabilioje aplinkoje, tai yra nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).
Kaip nurodyta aukščiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio mėn. pradžios, tai yra jau beveik du mėnesius, mažametės dukros M. C. faktinė gyvenamoji vieta yra su atsakove, duomenų apie atsakovės smurtinį elgesį ar daromą neigiamą psichologinį poveikį dukrai, išskyrus draudimą bendrauti su atsakovu, nėra nustatyta. Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. atsakovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovė su dukromis gyvena 45 kv. m. gyvenamajame vagonėlyje, kuriame yra visi patogumai, jis šildomas, jokių neigiamų pastabų apie dukros M. C. gyvenamąsias sąlygas vaiko teisių apsaugos skyrius pastarajame akte ar vėlesniuose raštuose nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad dukra M. C. yra mažametis dvejų metų vaikas, kuriam dažnas gyvenamosios vietos keitimas neabejotinai daro neigiamą psichologinę įtampą, teismas nusprendžia, kad šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove (vaiko motina), kur jis faktiškai ir gyvena. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis pripažįstama nepagrįsta, ji naikinama ir atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, o ieškovo – atmetamas.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pastaroji laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus (CK 3.174 str. 2 d.) ir jos pritaikymas niekaip negali įtakoti galutinio teismo sprendimo, kuriuo be kitų klausimų bus išspręstas iš esmės ir ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių. Taip pat pažymėtina, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove jokiu būdu nereiškia, kad teismas toleruoja atsakovės piktnaudžiavimą tėvų valdžia bei savo kaip motinos teisėmis, tai yra vaiko paėmimą gyventi pas save, neinformavus apie tai ieškovo bei su juo pastarojo klausimo nesuderinus, taip pat atsakovės nustatytus apribojimus vaikui bendrauti su tėvu bei Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodymų nepaisymą. Tačiau pastarieji atsakovės elgesį apibūdinantys veiksmai atitinkamai kaip ir ieškovo elgesys, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais turi būti nagrinėjami sprendžiant šioje byloje kilusi ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į išdėstyta ieškovo ir atsakovės atskirųjų skundų argumentai, kuriais jie kaltina vienas kitą trukdymu bendrauti su vaiku bei netinkamu elgesiu vienas kito atžvilgiu atmetami kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, tai yra šioje byloje su vaiko motina, nesuteikia teisės atsakovei kliudyti ieškovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Todėl jei atsakovė po šios nutarties priėmimo piktnaudžiaus savo teisėmis ir bet kokiais būdais ribos vaiko bendravimą su ieškovu (vaiko tėvu) ar iškils reali grėsmė, jog ji tą gali daryti ateityje, ir nebus galimybių šio ginčo išspręsti taikiai, ieškovas įgis teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku iki teismo sprendimo priėmimo tvarkos nustatymo.
Kadangi atsakovo pateiktas prašymas nustatyti teisę antstoliui patekti į atsakovės gyvenamąsias patalpas su tikslu paimti vaiką gyventi pas ieškovą yra papildomas išvestinis reikalavimas iš atsakovo atskirajame skunde nurodyto reikalavimo, ir atskirai šio prašymo tenkinimas/netenkinimas jokių teisinių pasekmių nesukuria, tai atmetant atsakovo atskirąjį skundą, atitinkamai netenkinamas ir pastarasis atsakovo prašymas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirųjų skundų argumentus bei bylos aplinkybes nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis neatitinka vaiko interesų, todėl naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pritaikoma laikinoji apsaugos priemonė, tai yra nustatoma dukros M. C. gyvenamoji vieta su atsakove U. C. iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti.
Iki teismo sprendimo priėmimo nepilnametės M. C. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove U. C. (a/k (duomenys neskelbtini)