Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo G. E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metus, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta galutinė 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde G. E. J. nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria ji nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose (LVAT 2006-04-14 nutartis Nr. N-3-444/2006 ir kt.) administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikalingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai; 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo esmę. Pažeidimo esme laikytina administracinio teisė pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismui nustačius, kad protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai teisės pažeidimo požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą turėtų grąžinti protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba bylai papildomai tirti, priklausomai nuo aplinkybių.

ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta objektyvinė pusė – pasitraukimas iš įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Kelių eismo taisykles, todėl šioje teisės normoje įtvirtinto pažeidimo esmę (turinį) sudaro atitinkamų KET nuostatų turinys. G. E. J. įsitikinimu, jos atveju, protokole yra nurodyta, kad vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pažeidimo turinio ir esmės, nes tai yra tik konstatavimas, kad yra pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nenurodant kokie, t. y. neatskleista paties KET reikalavimų pažeidimo esmė. Nors protokole yra nuoroda į KET 5; 9; 119; 232 punktus, tačiau nekonkretizuota, kurios būtent nurodytų punktų nuostatos yra pažeistos, o tai apsunkina teisę į gynybą bei kliudo teismui nagrinėti bylą teisme, nes protokole konkrečiai kaltinimas nesuformuluotas. KET 232 p. formuluoja kelias alternatyvias situacijas: 1) privalomumą eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, 2) galimybę eismo įvykio aplinkybes aprašyti ir eismo įvykio schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Iš byloje esančio protokolo negalima suprasti, kokiais G. E. J. veiksmais ir kokios konkrečiai KET 232 p. įtvirtintos taisyklės buvo pažeistos, t. y. nuo kokių kaltinimų ji turi gintis, kurios teisiškai reikšmingos aplinkybės turi būti įrodinėjamos. Esant šiai situacijai, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, t. y. jame nenurodyta pažeidimo esmė ir tai kliudo nagrinėti bylą, todėl privalėjo bylą, dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. l d., padarymo, grąžinti institucijai, surašiusiai protokolą.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad: 1) eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, 2) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai (nukentėjusioji L. G. ir G. E. J.) dėl eismo įvykio aplinkybių sutarė ir nutarė į eismo įvykio vietą policijos nekviesti, 3) su eismo įvykiu susiję asmenys nutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją, 4) deklaraciją apsiėmė pildyti nukentėjusioji L. G., kuriai buvo žinomos: a) eismo įvykio aplinkybės, b) pažeidėjos asmens duomenys, t. y. vardas ir pavardė, c) eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių modeliai bei valstybiniai numeriai, d) draudimo bendrovių, kuriose drausta vairuotojų civilinė atsakomybė, pavadinimai, 5) deklaracija buvo pildoma ne mažiau kaip pusė valandos laiko nuo eismo įvykio. Tačiau buvo nustatyta, kad deklaracijoje nebuvo G. E. J. parašo. Būtent ši aplinkybė – parašo deklaracijoje nebuvimas ir sudaro G. E. J. nuomone, pažeidimo esmę, nes tokio parašo būtinumas numatytas KET 232 p.

Vienas iš būtinų administracinės atsakomybės sudėties būtinųjų požymių (elementų) yra kaltė, kuri gali pasireikšti tyčios ar neatsargumo forma (ATPK 10, 11 str.). Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., gali būti padaromas tiktai esant tyčinei kaltės formai, t. y., kai veiką padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Ir priešingai, esant neatsargiai kaltės formai, asmens administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. neatsiranda. Pagal suformuotą administracinių bylų praktiką (Vyriausiojo administracinio teismo 2000-06-14 apibendrinimo dėl muitų bylų 3.2 p., ir kt.) neatsargumas, kaip kaltės forma, pagal ATPK 11 str. galimas tik pažeidimo pasekmių atžvilgiu. Tokiu būdu konstatavus, kad apeliantės pažeidimo (KET 232 p. nustatyto reikalavimo nesilaikymo) esmė – nepasirašymas eismo įvykio deklaracijoje, būtina nustatyti jos, kaip pažeidimą padariusio asmens santykį su šio pažeidimo pasekmėmis, t. y., ar ji sąmoningai leido joms kilti, lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde G. E. J. ginčija kaltę tik dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Kelių eismo taisyklių 232 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

2012-05-19 paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui G. E. J. nurodė, jog 2012-05-19, apie 24 val., savo automobiliu „Land Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Įsukant į (duomenys neskelbtini) , nepamatė gale važiuojančio automobilio ir, važiuodama atbuline eiga, į jį atsitrenkė. Tada įlipo į automobilį, į kurį atsitrenkė, jo vairuotoja pildė eismo įvykio deklaraciją. G. E. J. nuėjo į savo automobilį paimti draudimo polisą. Kadangi jos automobilis buvo vos už kelių metrų nuo namų, įvažiavo į namo garažą ir trumpam užėjo į namus. Pažiūrėjusi pro namų langą, automobilio, į kurį atsitrenkė, nebematė, suprato, kad automobilis nuvažiavo (b. l. 8).

Teismo posėdyje G. E. J. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino iš dalies. Neginčijo, jog 2012-05-19 naktį, važiuodama iš draugės į namus, atsitrenkė į gale sustojusį automobilį „Opel Astra“. Po įvykio G. E. J. savo kaltės neginčijo, abi vairuotojos pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Pildant deklaraciją, G. E. J. nerado savo draudimo poliso, todėl savo automobiliu nuvažiavo į namus, kurie buvo greta įvykio vietos. Namuose ieškojo draudimo dokumentų, tačiau jų nerado. Po valandos ar pusantros ji pažiūrėjo pro langą, tačiau nukentėjusiosios automobilio nebebuvo, todėl suprato, kad nukentėjusioji išvažiavo. Kadangi nukentėjusioji ją atpažino, G. E. J. manė, jog deklaraciją galės užpildyti vėliau. Parodė, kad eismo įvykio metu dėl šeiminių aplinkybių buvo stresinės būsenos (b. l. 47–48).

2012-05-19 paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui L. G. nurodė, jog 2012-05-19 važiavo savo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) . Priešais ją važiavo juodos spalvos visureigis „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Staiga visureigis sustojo. L. G. irgi sustojo. Visureigio vairuotojas staiga įjungė atbulinę pavarą ir stipriai pajudėjo atbulas ir trenkėsi į L. G. automobilį. Po smūgio vairuotojas savo automobilį iš karto patraukė į šalia namo esantį kiemo įvažiavimą. Išlipusi iš automobilio, L. G. pastebėjo, jog visureigį vairavo moteris, kuri galėjo būti neblaivi, paprašė jos išlipti iš automobilio. Vairuotoja savo kaltę pripažino, todėl nusprendė eiti į L. G. automobilį užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pradėjus pildyti deklaraciją, L. G. paprašė įvykį sukėlusios vairuotojos dokumentų. Tada vairuotoja nepatenkinta išlipo iš L. G. automobilio ir įsėdusi į savo automobilį, nuvažiavo į netoliese esantį garažą, nes įvykis įvyko netoli kaltininkės namų. Daugiau ji į įvykio vietą negrįžo ir bendrauti nesiteikė, todėl L. G. iškvietė policiją. L. G. atpažino, kad visureigį vairavo E. J., nes ji yra gerai žinomas viešas asmuo (b. l. 9).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. G. parodė, kad ji 2012-05-19 naktį važiavo (duomenys neskelbtini). Prieš ją važiavęs visureigis staiga sustojo, ji taip pat sustojo. Staiga visureigio vairuotojas pradėjo važiuoti atgal ir atsitrenkė į jos automobilį. Visureigio vairuotoją nukentėjusioji atpažino, ji savo kaltės neneigė. Abi pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. G. E. J. neturėjo dokumentų. Tada ji (G. E. J.) įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į savo namus, daugiau nepasirodė. Pralaukusi daugiau kaip 20 minučių, L. G. iškvietė policijos pareigūnus. Po pusvalandžio atvažiavęs policijos pareigūnas skambino E. J., bet ji neatsiliepė (b. l. 48–49).

2012-05-19 paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui G. E. J. nurodė, jog ji nuėjo į savo automobilį paimti draudimo polisą. Kadangi jos automobilis buvo vos už kelių metrų nuo namų, įvažiavo į namo garažą ir trumpam užėjo į namus. Apie tai, jog ji namuose ieškojo draudimo polisą net neužsiminė, nurodė, jog tiesiog trumpam užsuko į namus. Teismo posėdžio metu G. E. J. paaiškino, jog namuose ieškojo draudimo dokumentų, tačiau jų nerado. Po valandos ar pusantros ji pažiūrėjo pro langą, tačiau nukentėjusiosios automobilio nebebuvo, todėl suprato, kad nukentėjusioji išvažiavo.

G. E. J. paaiškinimai, kodėl ji grįžo į namus, skiriasi. G. E. J. nukentėjusiajai apie tai, kad ji važiuoja namo ieškoti dokumentų ir netrukus grįš, nepasakė. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji laukė įvykio vietoje daugiau nei 20 minučių, o dar po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai. Nukentėjusioji įvykio vietoje buvo apie valandą laiko, tačiau G. E. J. į įvykio vietą negrįžo, iš įvykio vietos nuvažiavo eismo įvykį sukėlusiu automobiliu. G. E. J. teigimu, ji pažiūrėjo pro namų langą tik po valandos ar pusantros, nukentėjusiosios automobilio nebematė, todėl pagalvojo, jog ši nuvažiavo. G. E. J. įvykio dieną dėl savo šeiminių ar kitų aplinkybių galėjo būti ir labai susijaudinusi, tačiau ir tokios būsenos nepranešti L. G. apie ketinimą sugrįžti į įvykio vietą negalėjo, po didelio susijaudinimo, galėdama palikti automobilį įvykio vietoje ir pareiti iki namų pėsčiomis, to nepadarė, neįtikėtina, kad, sugrįžusi į namus, valandą ar pusantros ieškojo draudimo dokumentų. G. E. J. elgesys po eismo įvykio patvirtina, kad ji ieškojo galimybės pasitraukti iš eismo įvykio, išvengti ilgesnio kontakto su nukentėjusiąja ir policijos pareigūnais. Dėl to G. E. J. savo automobilį iš įvykio vietos parvarė į savo namus, dėl to įvykio vietą stebėjo iš savo namų pro langą, bet neišėjo į lauką ieškoti nukentėjusiosios, dėl to iki pat ryto neatsakinėjo į policijos telefoninius skambučius. Teismo posėdžio metu G. E. J. užsiminė, jog prisiminė, kad draudimo poliso neturi, apsiverkė ir nuėjo miegoti.

Tai, jog G. E. J., pasišalinusi iš įvykio vietos, vengė į ją sugrįžti, patvirtina ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresniojo specialisto R. P., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio T. L. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog nukentėjusiajai iškvietus policijos pareigūnus, policijos pareigūnai tą pačią naktį ne kartą skambino G. E. J. į jos mobiliojo ryšio telefoną, tačiau ji neatsiliepė, namų durų neatidarė. Ryte G. E. J. pati paskambino į Kelių policijos biurą, tačiau, prisistačius policijos pareigūnui, ji nekalbėjo. Tik apie 8-tą val. G. E. J. paskambinus dar kartą, ji pasakė, kad į Kelių policijos biurą atvyks (b. l. 6, 7).

Teismo posėdžio metu liudytojai T. L. ir T. P. patvirtino, jog G. E. J. įvykio naktį buvo ieškota telefonu, kad ši į telefonų skambučius neatsiliepė (b. l. 49, 50).

Administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės patvirtina, kad G. E. J. po pasišalinimo iš įvykio vietos į ją nesugrįžo, policijos pareigūnų, kurie jos ieškojo namuose ir skambino jai mobiliuoju telefonu dar gerokai anksčiau nei, jos tvirtinimu, ji pasižiūrėjo pro langą, vengė. Į Kelių policijos biurą atvažiavo tik todėl, kad jos intensyviai ieškojo policijos pareigūnai, suprato, jog dėl padaryto eismo įvykio administracinės atsakomybės išvengti nepavyks.

G. E. J. ir ne tik dėl jai pačiai žinomų priežasčių iš įvykio vietos pabėgo tyčia, nes priešingu atveju, net ir neradusi reikiamų eismo įvykio deklaracijai užpildyti dokumentų, ji į įvykio vietą būtų sugrįžusi ir susitarusi su nukentėjusiąja eismo įvykio deklaraciją užpildyti dienos metu arba nukentėjusiosios būtų ieškojusi. Tik pradėtą pildyti eismo įvykio deklaraciją, į kurią jokie G. E. J. asmens ir automobilio duomenys neįrašyti, deklaracija G. E. J. nepasirašyta, laikyti tinkamai užpildyta negalima. Užpildyta ir pasirašyta deklaracija būtų tas įrodymas, kuris patvirtintų, kad tarp eismo įvykio dalyvių dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarimų nebuvo, todėl nebuvo reikalo kviesti policiją ir laukti jos pareigūnų įvykio vietoje. Akivaizdu, kad eismo įvykio deklaracijos neužpildymas ir jos nepasirašymas buvo priežastis kviesti policiją, ir to G. E. J. nesuprasti negalėjo, o tai suprasdama, G. E. J. iš eismo įvykio vietos pasitraukti ir vengti kontakto su policijos pareigūnais negalėjo.

Pažeidusi Kelių eismo taisyklių 232 punkto nuostatas, G. E. J. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, jokių jos veiksmus pateisinančių priežasčių nebuvo, todėl pagal ATPK 130 str. 1 d. G. E. J. nubausta pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-14 nutarimą palikti nepakeistą, G. E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.