Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-750-238-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
1A-750-238-2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00103-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Jurgis Kiškis, Olegas Šibkovas
Nukentėjusysis
B. M.
Civilinis atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Pranešėja D. Šiugždinytė Bylos Nr. 1A-750-238/2013;

Teisėja L. Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00103-2013-4;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jurgio Kiškio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajai B. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 MGL, t. y. 650 Lt dydžio, bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti automobilį vieniems metams.

Nukentėjusiosios B. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai B. M. priteista 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. lapkričio 30 d. apie 15.30 val. Kaune, Savanorių pr., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo G. V. g. link Kovo 11-osios g., ties nereguliuojama sankryža su Dubingių g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios B. M., ją partrenkė ir sužalojo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo 2013 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį pakeisti - civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius ir žalos atlyginimą. Mano, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktu. Pažymi, kad nukentėjusioji B. M. pateikė draudimo bendrovei dokumentus, įrodančius, jog ji nuo 2012-11-30 iki 2013-03-27 buvo nedarbinga. Už šį laikotarpį, t. y 117 dienų, draudikas apskaičiavo neturtinės žalos dydį - 2 340 Lt, po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną, bei 2013-04-17 išmokėjo draudimo išmoką. Mano, kad teismo papildomai iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti ne tik prieštarauja teisės aktams, bet ir neatitinka suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Teigia, kad suformuotoje teismų praktikoje 10 000 Lt ir mažesnis neturtinės žalos dydis nustatomas esant žymiai didesnėms pasekmėms. Nurodo, kad B. M. priteista 10 340 Lt (2013-06-14 nuosprendžiu priteisti 8 000 Lt ir 2 340 Lt iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme atlyginta ši pinigų suma) yra pernelyg didelė ir neatitinka įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Teismo posėdyje prokurorė, gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Apeliantas teigia, kad neturtinės žalos dydis šiuo atveju turėtų būti nustatomas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktu. Pažymėtina, kad šis punktas apibrėžia patirtos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį tik laikino nedarbingumo atveju. Šių taisyklių 12.4 punktas nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1–12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neturtinę žalą patyrė ne tik dėl kilusio laikino nedarbingumo, bet ir dėl kitų fizinių ir emocinių nepatogumų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Byloje nustatyta, kad A. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiosios B. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajai atsirado neigiami liekamieji reiškiniai – kairio peties sąnario skausmai, nevisiška kairės rankos funkcija, riboti kairio peties sąnario judesiai (b. l. 96).

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Minėti principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir tai, kad dalį žalos jau atlygino draudimas, nustatė, jog patirta neturtinė žala yra 8 000 Lt.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Šio teismo nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Nr. 2K-461/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-64/2009 – 10 000 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo priteista piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo kaltės laipsnį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Todėl civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Jurgis KiškisOlegas Šibkovas