- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- e2YT-419-1003/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04767-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, VĮ Turto bankas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. M., jos atstovui advokato padėjėjui R. M., nuotoliniu būdu prie posėdžio prisijungusiai suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, VĮ Turto bankas atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir nuosavybės teisių pripažinimo į turto dalį, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. M. prašo nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo pastato (namo) dalį, mansardą, 35,11 kv. m., pareiškėjos valdomame pastate, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai patvirtinant jos teisę į likusį neįteisintą 36/100 turto dalį. Nurodo, kad pareiškėja nuo pat gimimo ((duomenys neskelbtini)) gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Iki 1990 m. šis gyvenamas namas (bendrabutis) priklausė (duomenys neskelbtini) ir buvo padalintas į 4 butus (gyvenamus kambarius), kuriose gyveno pagal (duomenys neskelbtini) paskyrimą asmenys ar šeimos. Pareiškėja su savo tėvais gyveno šio namo kambaryje Nr. 1. Pareiškėjai sukakus 16 metų ji buvo įrašyta į gyvenančių šiame name asmenų namų knygą. Šiame name gyveno ir užaugo pareiškėjos dukterys E., gim. (duomenys neskelbtini), bei R., gim. (duomenys neskelbtini). Šiame name iki šių dienų gyvena ir pati pareiškėja. Šis gyvenamas pastatas buvo pastatytas 1952 m., buvo naudojamas kaip bendrabutis. Labai tikėtina, kad nuo 1952 šis pastatas buvo (duomenys neskelbtini) balanse. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matosi, kad pastatas yra inventorizuotas, dalis (64/100 namo ir 744/1163 žemės sklypo) jau priklauso pareiškėjai, tačiau nuosavybės teisės į likusią namo dalį (palėpę) nėra įregistruotos. Šis statinys ar jo dalys niekada nebuvo valstybės nuosavybėje, tai buvo privatus turtas. Iš kokių lėšų buvo pastatytas šis gyvenamasis pastatas pareiškėja nežino, 1952 m. buvo pokaris, duomenys apie šio pastato statybą galimai nėra išlikę. Pastatas buvo valstybinėje žemėje, tačiau pastato dalį ir žemę, kurioje jis stovi, pareiškėja nusipirko ir šiuo metu tai yra jos nuosavybė. (duomenys neskelbtini) mirus šiame name gyvenusiai B. V., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir jos šeima liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), vieni. Turtą valdęs (duomenys neskelbtini) leido visu šiuo turtu rūpintis savo nuožiūra ir jame gyventi neatlygintinai pareiškėjos šeimai, nes kitų asmenų, norinčių jame gyventi, nebuvo. Vėliau šį turtą valdęs (duomenys neskelbtini) bankrutavo, o turtas galimai liko Šiaulių miesto valdybos žinioje. (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis Nr. 121, notariškai patvirtinta, kuria pareiškėja, remiantis įkainojimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), už 197,06 Lt įgijo 0,64 namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir 4 kv. m. tambūrą. Namo, kuriame buvo įgyjama dalis, bendras plotas įgijimo dienai buvo 87,88 kv. m. Tokiu būdu pareiškėja tapo 64/100 namo dalies ir tambūro, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. pareiškėja faktiškai įgijo visą 1-ą mano aukštą su tambūru (patalpa su laiptais, vedančiais į palėpę, esančią 2-me namo aukšte). (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4375, su Lietuvos Respublika dėl 0,0744 ha žemės sklypo dalies pirkimo bendrai naudojamame 0,1163 ha valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertė 6320,09 Lt. Faktiškai pareiškėja ir jos šeima nuo (duomenys neskelbtini) gyvena ir rūpinasi turtu (namu), adresu (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra. 2019-2020 m. pareiškėja savo nuosavomis lėšomis vykdė turto, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, statybos bei renovacijos darbus pagal patvirtintą ir suderintą projektą RM020, projektuotojas R. M.. Šiems darbams buvo gauti visi reikalingi leidimai ir suderinimai, tiek su Šiaulių savivaldybės administracija tiek su atitinkamomis statybų procesą ir eigą prižiūrinčiomis ir leidimus suteikiančiomis organizacijomis. Atsižvelgiant į tai, kad neįteisinto turto dalis (mansardos patalpa) esanti virš pareiškėjos turto (namo 1-mo aukšto) jos žiniomis niekam faktiškai nepriklauso, jokių nuosavybės teisių į šią turto dalį niekas niekada nereiškė ir tokių teisių egzistavimą nepatvirtino nei Šiaulių savivaldybė nei Turto bankas nei kitos atsakingos institucijos, todėl pareiškėja nusprendė įrengti bei renovuoti mansardą bendros renovacijos metu ir ja toliau naudotis pagal paskirtį. Po įgyvendintos rekonstrukcijos namo plotas padidėjo ir tapo bendrai 104,20 kv. m., iš jų pirmas aukštas su tambūru 69,09 kv. m. ir mansarda 35,11 kv. m. Taigi, yra visos galimybės pareiškėjai pastato dalį (mansardą) įgyti įgyjamąja senatimi, nes pareiškėja daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus faktiškai valdo visą namą, kiti asmenys niekada nepareiškė jokių pretenzijų, (duomenys neskelbtini) m. teisėtai įgyta jo didžioji dalis ir nuo (duomenys neskelbtini) m. nepertraukiamai valdomas visas namas iki šiol, turtas yra inventorizuotas. Pastatas, pareiškėjos žiniomis, niekieno vardu nebuvo registruotas, niekada valstybei nepriklausė.
2. 2024-01-08 pareiškėja pateikė prašymą dėl pradinio pareiškimo dalyko tikslinimo, kuriuo prašo leisti patikslinti 2023-10-09 pareiškimo dalyką ir išdėstyti jį taip – „nustatyti pareiškėjai A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo pastato (namo) dalį 37,53 kv. m., pareiškėjos valdomame pastate Registro numeris: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai patvirtinant jos teisę į likusią neįteisintą 36/100 turto dalį“. Prašyme nurodo, kadangi po (duomenys neskelbtini) pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir pareiškėjos atliktos turto rekonstrukcijos buvo padarytas jos valdomos ir neišpirktos turto dalies perskaičiavimas, todėl pareiškėjos nuosavybės teise valdoma dalis nuo bendro 104,20 kv. m yra 66,67 kv. m, o neišpirkta pastato dalis nuo bendro 104,20 kv. m yra 37,53 kv. m, kas atitinka 64/100 pastato dalies valdymą, t. y. neišpirkta dalis sudaro 36/100 pastato ir yra 37,53 kv. m. Atsižvelgiant į tai, tikslina savo pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime ir prašyme dėl pareiškimo dalyko tikslinimo išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nuo gimimo gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), ten gimė, augo, ten gyveno jos motina, taip pat močiutė B. V.. Tą namą senelis gavo iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo 4 butų namas. Kai kiti gyventojai išsikėlė, močiutė gavo visą namą. Metų, kada tai buvo, neatsimena. Namas statytas (duomenys neskelbtini) m. Dalį namo išsipirko inventorizaciniais čekiais, kadangi trūko investicinių čekių, tai savivaldybė pasakė, jog likusią dalį įsigys, kai turės pinigų. Toje kitoje dalyje tvarkėsi kaip savo – vidų tvarkė, šiltino, grindis keitė, stogas nekeistas, centralinį išvedžiojo, lubas keitė, židinį pastatė, padarė į mansardą atskirą įėjimą, kad padidėtų kambariai apačioje. Viršuje tualeto nėra, nešildoma, nekūrenama. Dabar nori namą parduoti. Kiek jai žinoma, šis namas kažkada buvo (duomenys neskelbtini), kitų duomenų nėra. Perėjo visas instancijas, niekam tos palėpės nereikia, nėra jokių nuosavybės dokumentų, net savivaldybės apskaitoje to turto nėra. Yra visi statybos leidimai. Ta palėpė niekada nepriklausė valstybei ar savivaldybei, niekada nebuvo inventorizuota.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad buvo kreiptasi į suinteresuotus asmenis, į (duomenys neskelbtini), bet niekas jokių duomenų neturi. Archyvas irgi neturi jokių duomenų, taigi nėra jokių duomenų apie palėpės priklausymą valstybei, savivaldybei, nes nebuvo inventorizuota. Šis turtas priklausė Tarybų valdžiai, Liaudžiai, valstybė šio turto neidentifikavo, nesuteikė teisinio režimo, t. y. nebuvo įteisintas, jokių tokių duomenų nėra. Todėl nėra net į ką kreiptis, kad pareiškėja galėtų įsigyti tą pastato dalį. Pirmas namo aukštas buvo parduotas pagal LR butų privatizavimo įstatymą, o duomenų apie tai, kad galėjo neleisti privatizuoti tą namo dalį (palėpę) nėra.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos reikalavimui, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 15-17).
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštarauja dėl pareiškėjos prašymo, tik nurodė, kad pareiškėjos prašymas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei teismas, ištyręs įrodymus, nustatytų jog gyvenamojo namo dalis, į kurią daiktinės teisės nėra registruotos, nėra registruota valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes nors pareiškėja ir nurodo kad minėta turto dalis (mansarda) niekada nebuvo valstybės nuosavybė, tačiau pati į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) sutartį, registro Nr. 121, kuri patvirtina, kas konkrečiai pareiškėjai buvo parduota. Viešame registre viešinama informacija, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis parduota pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą), ir tai, kad palėpės patalpose gyveno kitas asmuo, labiau tikėtina, kad namo palėpė galėjo likti neprivatizuota. Šioje byloje svarbi Šiaulių miesto savivaldybės pozicija ir jos turimi archyviniai duomenys apie patalpų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) privatizavimą. Pareiškėja turėtų pateikti ankstesnes pastato-gyvenamojo namo kadastro duomenų bylas (galiojusią privatizavimo metu 1995 m. ir 2002-02-15), o jei tokių bylų neturi, tokios bylos turėtų būti išreikalautos iš VĮ Registrų centro, tuomet ir būtų galima įvertinti, ar pagrįstai pareiškėja tambūru laiko patalpą su laiptais vedančiais į palėpę esančia 2-me namo aukšte ir kokio ploto pareiškėjos pareiškime nurodytas tambūras buvo iki rekonstravimo. Vertinant, kas tiksliai sudarė pareiškėjos nusipirktą namo plotą, kol pareiškėja nebuvo prisistačiusi priestatų (1a2/p ir 2a1/p) ir nebuvo pakeitusi gyvenamojo namo užstatymo ploto ir kitų rodiklių, matyti, kad galėjo sudaryti pirmo aukšto patalpos, kurios inventorizuotos (duomenys neskelbtini): 1) koridorius, kurio plotas 5,48 kv. m, 3 kambariai: 10,48 kv. m, 17,70 kv. m, 10,70 kv. m bei 11,92 kv. m virtuvė, iš viso 56,2 kv. m, plius 4 kv. m tambūras, kuris šiuo metu yra perstatytas. Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo 2003-03-13 pažymėjimo, registro Nr. 40/54558 Apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus (butus, patalpas) ir teises į juos, 4.1 papunkčio matyti, kad 2002-02-15 buvo parengta nauja statinio kadastro duomenų byla, jos metu nustatyta, kad namo bendras plotas yra 91,19 kv. m, tačiau 6 punkte yra Registro pastaba, kad likusi pastato dalis teisiškai neįregistruota, po perplanavimo valdomos dalys neperskaičiuotos. Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos inspektoriaus 2002-02-27 pažymos Nr. 114, matyti, kad pareiškėja perplanavo priestatą, žymimą inventorinėje byloje indeksu 1a2/p (ir to priestato išoriniai matmenys 2,05 m x 5,48 m (11,23 kv. m), todėl laikytina, kad pareiškėja yra pakeitusi pirkimo-pardavimo sutartyje minimo 4 kv. m ploto tambūro matmenis statybos būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad kai po perplanavimo ir rekonstravimo nuosavybės teise valdomos dalys nėra perskaičiuotos, o bendras namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas viešo registro duomenimis yra padidėjęs iki 104,20 kv. m, tai ir pareiškėja šiuo metu faktiškai valdo ne 64 procentus pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o kokią kitą gyvenamojo namo dalį, todėl ir galimai nepagrįstai prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 36/100 pastato, nes 36/100 buvo skaičiuojamos nuo 87,88 kv. m gyvenamojo namo ploto, o abu priestatus pastatė ir taip gyvenamojo namo plotą išdidino pati pareiškėja statybos būdu, todėl būtina nustatyti, kiek kvadratinių metų namo plotas padidėjo statybos būdu ir kokio ploto buvo likusi neprivatizuota ar bešeimininkė gyvenamojo namo palėpė, kurią pareiškėja nuolat naudoja savo reikmėms. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai yra parduota 0,0744 ha žemės sklypo dalis bendrai su valstybe naudojamame 0,1163 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), parduodamas žemės sklypo dalies plotas buvo nustatytas proporcingai viešame registre registruoto gyvenamojo namo bendram plotui (91,19 kv. m), t. y. pareiškėjai parduota 64 proc. sklypo. Naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, būtina įsitikinti, ar namo dalis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, iš VĮ Registrų centro būtina gauti duomenis apie ankstesnes atliktas gyvenamojo namo inventorizacijas (parengtas kadastro duomenų bylas) ir išsiaiškinti aplinkybes dėl viešame registre viešinamo įrašo-pastabos „likusi pastato dalis teisiškai neįregistruota, po perplanavimo - valdomos dalys neperskaičiuotos“ reikšmės (b. l. 29-33).
7. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad jei bus įsitikinta, jog ta namo dalis (palėpė) nėra valstybės nuosavybė, tai neprieštarauja, kad būtų tenkinamas prašymas ir nuosavybė būtų įgyjama pagal įgyjamąją senatį. Archyve nėra duomenų apie tą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Taip pat nėra duomenų ir apie valstybės ar savivaldybės nuosavybę dėl tos pastato dalies ar perdavimą nuosavybėn iš valstybės. Juolab, kad nei VĮ Turto bankas, nei savivaldybė neišsakė prieštaravimų pareiškimo tenkinimui.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos reikalavimui, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) žinioje ir apskaitoje, jis laikytinas žinybiniu valstybinės įmonės turtu, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi dokumentų apie šio namo statybą ir šio namo buto privatizavimą iki 64/100 dalies namo perdavimo privatizavimui. Šiaulių miesto valdybai privatizavimui buvo perduota 64/100 dalis gyvenamojo namo, duomenų ir dokumentų dėl likusios 36/100 dalies savivaldybė neturi. Nėra žinoma, ar minima 36/100 dalis gyvenamojo namo nebuvo privatizuota iš (duomenys neskelbtini), dėl ko, Šiaulių miesto savivaldybė nedisponuoja šia informacija. Atsižvelgiant į tai, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo bendrabutis, neturima informacijos apie minimame name gyvenusius asmenis, kurie galėjo privatizuoti 36/100 dalį namo, ir galėjo neįregistruoti jo Registrų centre. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nedisponuoja informacija apie name (namo mansardoje) gyvenusius asmenis, tokią informaciją galėtų suteikti Registrų centras. Pažymėtina, kad patikrinus savo žinioje turimą archyvinę medžiagą, duomenų apie (duomenys neskelbtini) namo 64/100 dalies privatizavimą, duomenų nerasta. Šiuo atveju, pareiškėja turi pareigą įrodyti, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuomone, reikalinga įsitikinti, ar namo dalis nebuvo privatizuota iš (duomenys neskelbtini), kad turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė gauti duomenis iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo, kurių neturi Šiaulių miesto savivaldybė ir administracija, iš VĮ Registrų centro tikslinga gauti duomenis apie ankstesnes atliktas gyvenamojo namo inventorizacijas (parengtas kadastro duomenų bylas), ir išsiaiškinti aplinkybes dėl viešame registre viešinamo įrašo-pastabos 4, kuria nurodoma - „likusi pastato dalis teisiškai neįregistruota, po perplanavimo - valdomos dalys neperskaičiuotos“ reikšmės, bei įsitikinti, ar tikrai name negyveno kiti asmenys, kurie buvo deklaravę gyvenamąją vietą name ir galėjo dalyvauti privatizavimo procedūrose, tačiau dėl kažkokių priežasčių galėjo neišviešinti informacijos apie turtą, neįregistruoti nuosavybės Registrų centre (b. l. 39-43).
9. Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2023 m. spalio 20 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 532 straipsnio 5 dalis).
10. Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į gyvenamojo pastato (namo) 36/100 dalį, mansardą, pareiškėjos valdomame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. 121 (duomenys neskelbtini) pardavė A. M. 0,64 dalį namo ir 4 kv. m tambūrą (patalpą su laiptais, vedančiais į palėpę, esančią 2-me namo aukšte), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Bendras pastato (duomenys neskelbtini) plotas įgijimo dienai buvo 87,88 kv. m. Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo 2002-03-13 pažymėjimo, registro Nr. 40/54558 Apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus (butus, patalpas) ir teises į juos, 4.1 papunkčio matyti, kad 2002-02-15 buvo parengta nauja statinio kadastro duomenų byla, jos metu nustatyta, kad namo bendras plotas yra 91,19 kv. m, tačiau 6 punkte yra Registro pastaba, kad likusi pastato dalis teisiškai neįregistruota, po perplanavimo valdomos dalys neperskaičiuotos, kas pasak VĮ „Registrų centras“ reiškia, jog daiktinės teisės į pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 36/100 dalis Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) neįregistruotos. Pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikus statybos darbus ir pasikeitus jo plotui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui nepateikti dokumentai dėl Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotų nuosavybės teisės dalių pasikeitimo (2023-12-07 VĮ „Registrų centras“ raštas Nr. S-41040 (1.4 E). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos inspektoriaus 2002-02-27 pažymos Nr. 114, matyti, kad pareiškėja perplanavo priestatą, žymimą inventorinėje byloje indeksu 1a2/p (ir to priestato išoriniai matmenys 2,05 m x 5,48 m (11,23 kv. m), tokiu būdu pareiškėja yra pakeitusi pirkimo-pardavimo sutartyje minimo 4 kv. m ploto tambūro matmenis statybos būdu. 2010-04-23 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi A. M. iš Lietuvos Respublikos valstybės nusipirko 0,0744 ha žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,1163 ha valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2010-05-04 nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas yra inventorizuotas – 64/100 dalis namo ir 744/1163 dalis žemės sklypo priklauso pareiškėjai A. M.. 2019-2020 m. pareiškėja vykdė turto, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, statybos bei renovacijos darbus pagal patvirtintą ir suderintą projektą RM020, projektuotojas R. M.. Po rekonstrukcijos namo plotas padidėjo. Iš 2024-01-15 Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastato-gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 104,20 kv. m, ir šie kadastro patikslinimai buvo padaryti remiantis 2019-07-31 Registrų centrui pareiškėjos pateikta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, nes pareiškėja atliko šio turto rekonstrukciją (NT išrašo 10.2. p.). Iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ 2024-01-02 Pastato dalių paskaičiavimo projekto matyti, kad buvo atliktas nekilnojamojo turto – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių paskaičiavimas ir nustatyta, jog bendras (naudingas) pastato ((duomenys neskelbtini)) plotas yra 104,20 kv. m, gyvenamasis plotas – 68,95 kv. m, nuosavybės teise A. M. priklausančio minėto pastato 64/100 dalys (66,67 kv. m), o neišpirkta dalis yra 36/100 (37,53 kv. m) (b. l. 89).
12. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.
14. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos pareiškėjai A. M. nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo pastato (namo) dalį (36/100), mansardą, 37,53 kv. m, pareiškėjos valdomame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įgyti įgyjamąja senatimi. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir 2024-01-02 VĮ „Registrų centras“ pastato dalių paskaičiavimo projektą nustatyta, kad minėto nekilnojamojo daikto – pastato 36/100 dalis neturi savininko. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjai jokių pretenzijų į valdomą pastato dalį ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Pažymėtina ir tai, kad nei VĮ Turto bankas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nei Šiaulių regioninis valstybės archyvas, nei AB „(duomenys neskelbtini)“, nei Šiaulių miesto savivaldybė duomenų apie pastato (gyvenamojo namo) ar jo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), valstybės, jos valdymo organų ar trečiųjų asmenų nuosavybės teisių egzistavimą ar atliktą turto inventorizaciją ir/ar aprašymą, kuriame dalyvautų valstybė, jos valdymo organai ar tretieji asmenys po 1990 metų, neturi (b. l. 62-63, 68, 74, 87, 92-93). Taip pat iš bylos dokumentų matyti, jog pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 36/100 sudėtinės dalies – mansardos (plane pažymėtos žyma „M“) statybos metai yra (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto pradžios metai yra (duomenys neskelbtini), o remonto pabaigos metai – (duomenys neskelbtini), ir nurodytas baigtumas – 100 proc. Duomenų apie pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 36/100 dalies (minėtos mansardos) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad minėta pastato dalis būtų savavališka statyba, nes kaip matyti iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Statybos inspektoriaus Šiaulių mieste 2002-02-27 pažymos Nr. 114, buvo perplanuotas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priestatas 1a²/p ir nustatyta, kad jis tinkamas eksploatuoti. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja minimą nekilnojamąjį turtą valdo nepertraukiamai, t. y. nuo gimimo ((duomenys neskelbtini) m.) gyvena tame name, o (duomenys neskelbtini) m. įgijo visą pirmą aukštą namo su tambūru (patalpa su laiptais, vedančiais į palėpę antram namo aukšte) ir tai, kad jokio kito patekimo į mansardą, išskyrus per pareiškėjai priklausantį tambūrą, nebuvo, tai pareiškėja nuo įgijimo momento ((duomenys neskelbtini) m.) visada naudojo tą patalpą savo reikmėms, ją remontavo, o vėliau, vykdydama statybos darbus visame name, renovavo kartu ir palėpę. Tai patvirtina, kad pareiškėja tinkamai ir nepertraukiamai rūpinosi ir naudojo savo reikmėms antrame aukšte esančią palėpę (mansardą). Šios faktinės aplinkybės taip pat patvirtina tai, jog pastato dalis (mansarda) visą valdymo laikotarpį buvo valdoma sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis). Ginčo dėl pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra.
15. 2023 m. spalio 20 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo pastato (namo) dalį (36/100), mansardą, pareiškėjos valdomame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamojo daikto dalis priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui.
16. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad pareiškėja A. M. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo pastato (namo) dalį (36/100), mansardą, 37,53 kv. m., pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos A. M. patikslintą pareiškimą.
Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo pastato (namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/100 dalį – 37,53 kv. m. mansardą, adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.