Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. P. yra B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 10). B. P. įgijo nekilnojamąjį turtą, dėl kurio 2007 m. gruodžio 19 d. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 14257 (b. l. 28). Testamento 1 punkte numatyta, kad B. P., nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, ir kada jos vardu beatsirastų, palieka sūnui E. P. (b. l. 28). B. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Mirusiosios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas E. P., kuris yra mirusiosios sūnus ir suinteresuotas asmuo D. V., kuri yra mirusiosios dukra (b. l. 10-11, 16). Paveldėjimo byla po B. P. mirties neužvesta (b. l. 29). Po B. P. mirties atsirado palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties palikimą, atsiradusį pagal testamentą, priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos B. P. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po B. P. mirties jos palikimu, likusiu paveldimu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojasi, jį valdo ir disponuoja pareiškėjas E. P.. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – sąskaitos už komunalinius mokesčius (b. l. 36-61). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas E. P. po motinos B. P. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą pagal testamentą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirusios (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą – pagal 2007 m. gruodžio 9 d. testamentą, notarinio registro Nr. 14257.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pagal testamentą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.