Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-02 · Civilinė byla Nr. e2-12952-854/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
e2-12952-854/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
E. A.
Atsakovas
M. S.
Advokatai
Aleksandras Doroševas
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,sekretoriaujant Vitai Grušienei,dalyvaujant ieškovui E. A., ieškovo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,atsakovui M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš 565,36 Eur žalos atlyginimui, 7,50 Eur sumokėtą žyminio mokesčio dalį bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškinyje prašoma priteisti valstybės naudai 7,50 Eur žyminio mokesčio dalį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Šalia esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018-06-06 gyveno atsakovas M. S.. 2018-06-06 iš šio buto buvo išvežami baldai, šaldytuvas bei kitas turtas. Kraustymo metu buvo apgadintos ieškovo buto lauko durys. Dėl padarytos žalos ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau šis vengė sugadintas duris remontuoti. 2018-06-21 atsakovas M. S., savavališkai juodos spalvos markeriu užpiešė ieškovo buto lauko duris tose vietose, kur buvo įbrėžimai, ir pasiūlė ieškovui 50 Eur.

Ieškovas jam padarytą žalą įrodinėja 2018-12-14 Žalos priežasties nustatymo ir atstatymo kaštų ataskaita Nr. 181214, surašyta nepriklausomo eksperto Tauro Mačiudos, nurodydamas, kad šioji patvirtina, kad žalos atsiradimo priežastis – dėl (duomenys neskelbtini) buto atidaromos durų varčios prisilietimo, o durų žalos ištaisymo kaštai sudaro 400 Eur. Šią sumą ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Be to, prašo priteisti 150 Eur, kurie sumokėti ekspertui už atliktą darbą, 10 Eur - advokatui už konsultaciją, 1,66 Eur už pretenzijos išsiuntimą, 3,10 Eur, kurie sumokėti VĮ Registrų centras už Gyventojų registro tarnybos pažymą. Taip pat prašo priteisti jam bei 7,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 0,60 Eur už žyminio mokesčio aptarnavimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Paaiškino, kad adresu, (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2003 metų iki 2018 metų birželio mėnesio. Žinodamas, kad jo durų varčia, pilnai jas atidarius, gali remtis į kaimyno duris, saugojosi tokio įvykio ir nė karto savo veiksmais neapgadino kaimyno durų.

Pirmą kartą pretenzijas apie apgadintas duris išgirdo po to, kai išsikraustė iš buto. Apžiūrėjus duris vizualiai, matėsi du smulkūs paviršiaus įbrėžimai. Per daug nesigilindamas į aplinkybes, atsiprašė ir geranoriškai pasiūliau 50 Eur kompensaciją žalai atlyginti. Ieškovas nesutiko ir pareikalavo 400 eurų. Sutarti nepavyko, nes reikalaujama suma buvo beveik lygi naujų durų kainai, įskaitant spynas ir montavimo darbus.

Šalies argumentai

Ieškovas atsakovui nurodė, kad pažeidimai atsirado per kelis kartus, pirmo karto ieškovas neprisiminė, atsakovo apie tai neinformavo. Antrą kartą durys buvo pažeistos 2017 metų spalio mėnesį, kai į atsakovo butą buvo nešamas šaldiklis. Atsakovas nurodė, kad jį įsigijo iš UAB Ogmina su pristatymo paslauga 2017 spalio 6 dieną. Tą dieną buvo išvykęs ir siuntinį priėmė draugė. Apie įvykį informuotas nebuvo. Trečią kartą durys pažeistos 2018 metų birželio 6 dieną. Atsakovas aiškina, kad tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę ir raktus palikęs savo draugui, kuris pervežė daiktus į naują būstą. Jo teigimu, jokių naujų įbrėžimų kaimyno durims kraustymo metu padaryta nebuvo. Atsakovas pasiūlė ieškovui pabandyti kreiptis dėl žalos į UAB Ogmina.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat paaiškino, kad siekdamas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, 2018 birželio 21 dieną nusipirkau permanentinį juodą markerį ir uždažė kaimyno durų įbrėžimus, po ko atsakovo teigimu vizualiai jie tapo sunkiai pastebimi. Nurodė, kad susitikęs su kaimynu dar kartą bandė taikiai išspręsti situaciją, bet sutarti nepavyko. Atsakovas nurodė, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį paskambino moteris, kuri prisistatė advokate ir dar kartą paprašė kompensuoti 400 eurų turtinės ir 200 eurų neturtinės žalos, arba bus kreipiamasi į teismą. 2018 m. lapkričio 9 d. savo naujos gyvenamos vietos adresu atsakovas gavo paštu siųstą dar vieną pretenziją iš E. A. su reikalavimu iki 2018-11-30 pervesti 400 eurų turtinės ir 220 eurų neturtinės žalos arba bus kreiptasi į teismą. Į pretenziją atsakovas nebereagavo.

Atsakovo vertinimu prašoma žalos atlyginimo suma yra ženkliai per didelė. Nėra įvertinamas durų nusidėvėjimas (6 metai), kiti pabraižymai ir pažeidimai atsiradę dėl naudojimo, išorės detalių pakeitimas eksploatavimo metu, neįvertintas nurodytų pažeidimų plotas. Be to, atsakovas nurodė nuo 2018 metų birželio mėnesio nebegyvenęs nurodytu adresu. Teismui pateiktoje medžiagoje pažeidimų ekspertizė atlikta 2018-12-14. Nuotraukoje užfiksuoti balti pabraižymai, nors pažeidimai buvo užmaskuoti juodu markeriu.

Teismo posėdžio metu šalys palaikė raštu išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui. Atsakovas patvirtino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 str. 1 d.), kad kaimyninis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė jo tėvams ir atsakovas šiuo butu disponavo panaudos pagrindais savo nuožiūra bei gyveno iki 2018 m. birželio mėnesio.

2018-07-13 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovui pagal ieškovo pareiškimą dėl durų sugadinimo (el.b.l. 5-6).

2018-11-09 pretenzija, išsiųsta registruotu laišku, ieškovas pareikalavo atsakovo atlyginti jam padarytą žalą (el.b.l. 7, 9), atsakovas patvirtino pretenziją gavęs.

Ieškovas į bylą pateikė Tauro Mičiudos (asmens įtraukto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą) 2018-12-27 sudarytą žalos priežasties nustatymo ir atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, parengtą ieškovo užsakymu 2018-12-14 apžiūrėjus duris (el.b.l. 10-28). Ataskaitoje nurodyta, kad pažeidimai buto (duomenys neskelbtini) duryse yra atsiradę dėl tiesioginio kontakto su buto (duomenys neskelbtini) durimis.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad varstant atsakovo duris ir jų neprilaikant, durys atsitrenkia į ieškovo buto duris. Atsakovas iš esmės ir neginčija, kad pažeidimai ieškovo duryse atsirado į jas atsitrenkus atsakovo durims. Atsakovas patvirtino, kad ieškovas žodžiu į jį kreipėsi dėl sugadintų durų dar 2018 m. birželio mėn., po ko atsakovas pažeidimą uždažė markeriu.

Ieškovas paaiškino, kad pažeidimai, esantys iki šiol, atsirado 2018 m. birželio 6 d., kuomet iš kaimyninio buto buvo kraustomi atsakovo daiktai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja byloje apklausta atsakovo motina M. A.. Ieškovas patvirtino, kad nurodytą dieną iš tiesų jo draugai kraustė iš jo buto daiktus jo pavedimu. Proceso dalyvių paaiškinimai bei ieškovo į bylą pateiktos T. Mačiudos pateiktos ataskaitos duomenys, o taip pat ir jo paaiškinimas, elektroniniu paštu pateiktas ieškovui (el.b.l. 77) sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad ieškovo nurodomi pažeidimai padaryti būtent 2018 m. birželio 6 d. (CPK 176, 185 str.).

Ieškovas atsakovo atsakomybę kildina iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Teismas sutinka, kad atsakovas, būdamas teisėtu buto valdytoju, turėjo pareigą imtis visų priemonių, kad jo buto durimis nei jis, nei kiti jo pavedimu duris varstantys asmenys, nepadarytų žalos kaimynų turtui (CK 6.266 str. 1 d.). Šios pareigos tinkamas nevykdymas laikytinas neteisėtais veiksmais, už kuriuos atsakovui kyla civilinė atsakomybė.

Žalos faktas byloje įrodytas proceso dalyvių paaiškinimais, pateikta T. Mačiudos ataskaita bei nuotraukomis. Iš esmės žalos fakto neginčija ir atsakovas, nesutikdamas su reikalaujamos žalos dydžiu. Jau minėta, kad byloje nekilo ginčo, kad ieškovo durų pažeidimai padaryti atsakovo durimis, taigi, priežastinis ryšys tarp jau aptartų atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos laikytinas įrodytu.

Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrindė ir reikalavimą priteisti 400 Eur už sugadintų durų ištaisymą. Į bylą pateikta sutarties kopija patvirtina, kad ieškovas duris įsigijo 2012 metais už 9000 Lt iš UAB „Plieninis skydas“ (el.b.l. 71-74, 82-83, 90-92). Ta pati įmonė nurodė, kad durims padaryti mechaniniai apdailinio skydo pažeidimai. Norint juos sutvarkyti reikia nuimti durų varčią, transportuoti ją į gamyklą, ten tvarkyti, perdažyti. Tokių darbų kaina būtų 400 Eur su PVM (el.b.l. 27, 93).

Teismas sutinka su ieškovo atstovu, jog padaryta žala kildinama iš delikto ir ji turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Patyręs žalos asmuo turi būti grąžintas į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Byloje nėra įrodymų, kad šiuo atveju padarytus pažeidimus būtų galima pataisyti kitaip ar už kitokią sumą, nei nurodyta ieškovo pateiktuose dokumentuose. Atsakovo argumentai, kad pažeidimų nebesimato, nes jis juos uždažė markeriu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kaip paaiškino ieškovas, o taip pat žalos priežastį nustatęs ir atstatymo kaštus skaičiavęs T.Mačiuda, užtušavimas markeriu tuo ir skiriasi nuo gamyklinio dažymo, kad iš skirtingų kampų markeris tai matosi, tai nesimato (el.b.l. 84).

Teismas pažymi, kad šalys turi pareigą įrodyti dėstomus argumentus (CPK 178 str.). Šią pareigą teismas atsakovui išaiškino dar 2019-06-17 parengiamojo teismo posėdžio metu, nustatė jam terminą įrodymams į bylą pateikti (CPK 179 str. 1 d.), be kita ko papildomai išaiškino ir teisę į teisinę pagalbą. Atsakovas teismo nustatytu terminu jokių įrodymų į bylą neteikė, nagrinėjant bylą iš esmės prašymų neturėjo. Šioje byloje aiškindamas, kad jis pats asmeniškai niekada netrinktelėjo savo durimis kaimyno durų, o pažeidimai, nurodyti ieškovo pateiktoje eksperto ataskaitoje, galimai buvo padaryti vėliau, kai jis pardavė tėvų butą ir jame apsigyveno kiti asmenys, arba anksčiau, pristatant atsakovo užsakytas prekes, atsakovas nenurodė konkrečių asmenų, kurių veiksmais galimai buvo padaryta žala ieškovui, neteikė prašymų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir pan. Aiškindamas, kad reikalaujama žalos atlyginimo suma yra per didelė, nes už tokią sumą galima įsigyti naujas duris, atsakovas nenurodė, kokia kaina šiuo atveju yra teisinga, neteikė į bylą jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia yra padarytų pažeidimų pašalinimo rinkos kaina. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla yra dispozityvi, teismas joje nėra aktyvus ir įrodymų už proceso dalyvius neturi ir negali rinkti. Tuo tarpu atsakovas, pasirinkęs būti pasyvus įrodinėjimo procese ir apsiribojęs išimtinai tik savo paties paaiškinimais, turi prisiimti dėl to jam kylančias neigiamas procesines pasekmes.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvai nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), o tai sudaro pagrindą jo ieškinio pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Be to, ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti jam išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.245-6.247 str., 6.249 str. 4 d. 2 p.). Todėl ieškovo reikalavimai priteisti jam 10 Eur už advokato konsultaciją (patarimą) dar iki kreipimosi į teismą, pretenzijos siuntimo išlaidas (1,66 Eur), taip pat išlaidas, siekiant gauti iš viešojo registro duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą (3,10 Eur), žalos priežasties nustatymo ir atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos rengimo išlaidos (150 Eur), kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (el.b.l. 8, 9, 28, 30), turi būti tenkinami, priteisiant jam iš atsakovo papildomai 164,76 Eur.

Patenkinus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo yra pagrindas tenkinti ir išvestinį ieškinio reikalavimą bei priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 564,76 Eur sumos nuo reikalavimo dėl skolos priteisimo priėmimo teisme dienos, t.y. 2019-03-14, iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleistas nuo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (el.b.l. 32-33), sumokėjo byloje 7,50 Eur žyminio mokesčio, dar 0,60 Eur už mokėjimo aptarnavimą (el.b.l. 31), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 8,10 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Jau minėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 2.2.-(NTP-2)-19-T-49-1053 ieškovui buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas (valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis – 50 proc.) (el. b. l. 32-33). CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 17 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16)NTP-7-5124, matyti, kad tarnyba byloje patyrė 537,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Įeškinį patenkinus, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 537,29 Eur išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Be to, byloje teismas patyrė 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 564,76 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 564,76 Eur sumos nuo reikalavimo dėl skolos priteisimo priėmimo teisme dienos, t.y. 2019-03-14, iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo ir 8,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 541,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė