- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- A-1927-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02166-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo kalinamas perpildytose kamerose, t. y. buvo po 6 žmones 23 kv. m ploto gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant, kad kamerose yra gultai, stalas ir kiti baldai, 6 žmonės negalėjo normaliai pajudėti, pavaikščioti, todėl pareiškėjas nuolat turėjo gulėti. Kamerose langai maži, apšvietimas ir ventiliacija buvo įrengti netinkamai, o kiemeliai buvo nepritaikyti vaikščioti dėl per mažo ploto. Dėl per mažo judėjimo pareiškėjui kilo sveikatos problemų: prastai jaučiasi, greitai pavargsta, pablogėjo regėjimas. Rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Pareigūnai tyčia sudarydavo konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad medicinos paslaugų kokybė itin bloga, t. y. viena ir ta pati tabletė duodama nuo visų ligų, o dantys vietoj to, kad būtų tvarkomi, buvo ištraukiami. Dušai Šiaulių TI buvo sutvarkyti, tačiau juose galima praustis tik vieną kartą per savaitę. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,66 kv. m iki 13,7 kv. m ploto, o tai leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Šiaulių TI atkreipė teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Taip pat pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu kalinami asmenys nebūna gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu jo gyvenamosiose kamerose nebuvo atlikta patikrinimų, ar kameros atitinka higienos normų reikalavimus. Šiaulių TI pabrėžė, kad laisvės atėmimo įstaigoje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir kalinimo įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Šiaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos atidarius langus. Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visus asmenis, laikomus kamerose, aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, jiems yra išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Šiaulių TI pažymėjo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, o tai užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Atvykusiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Šiaulių TI paaiškino, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos atidarius langus bei duris, todėl išmatuota oro temperatūra neparodo tikslios jutiminės temperatūros patalpoje. 18–22 laipsnių šilumos temperatūra laikoma optimalia protiniam darbui, o 2,4 laipsniais žemesnėje temperatūroje operatyviai vykdoma asmens krata (išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna 1–2 minutes, t. y., kol nusirengia, rūbai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus. Šiaulių TI pažymėjo, kad nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pareiškėjas 2015 m. sausio 23 d. užpildė asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą ir joje nurodė, kad nesutinka būti kalinamas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis.
Šiaulių TI atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Šiaulių TI prašė teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamai veikiama išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis, neigiami padariniai buvo mažareikšmiai ir nesukėlė pareiškėjui ilgalaikių neigiamų pasekmių.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. (iš viso 183 dienas). Visą nurodytą laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiškai svyravo nuo 3,66 kv. m iki 13,7 kv. m), todėl teismas konstatavo, kad Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
Šalies argumentai
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nurodė, jog kamerose buvo tamsu, šalta, drėgna, nėra užtikrintas natūralus apšvietimas. Teismas pažymėjo, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvę nustatyti pirmiaus minimi Higienos normos pažeidimai Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas kamerose kartu su nerūkančiais asmenimis, tai patvirtina tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planai. Taip pat Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 konstatuota, kad rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus).
Teismas pabrėžė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 yra konstatuota, jog išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Tačiau Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 nurodoma, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė), todėl pažeistas Higienos normos 54 punkto reikalavimas. Teismo nuomone, iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius visada laikosi Higienos normos reikalavimų dėl apžiūros (patikros) patalpų, tačiau nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas posėdžio metu žodžiu nurodė, kad dušai yra sutvarkyti, tačiau galima maudytis vieną kartą per savaitę. Teismas darė išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Higienos normos 68 punkte numatytą pareiškėjo teisę prausti kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Pareiškėjas posėdžio metu taip pat nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai nepritaikyti pasivaikščioti dėl per mažo ploto. Įvertinęs teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus, teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nepagrįsti.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Šiaulių TI buvusios sąlygos kenkė regėjimui. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, teismas darė išvadą, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų. Iš pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jokių įrašų dėl emocinių sukrėtimų, emocinės depresijos, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių TI. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.
Teismo nuomone, pareiškėjo skundo teiginys, kad Šiaulių TI pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. pareiškėjas visas 183 dienas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad kameros, kaip buvo, taip ir yra perpildytos. Pareiškėjas pažymi, kad didelę kameros ploto dalį užima baldai, todėl kameroje yra sunku judėti. Paaiškina, kad realiai 23 val. per parą turėjo praleisti kameroje, nes pasivaikščioti išvedama tik 1 val. per parą, o pasportuoti kartą per savaitę. Anot pareiškėjo, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, kad būtų galima tinkamai juose pajudėti ir pasportuoti. Šiaulių TI kameros buvo menkai vėdinamos, ventiliacija neįrengta, apšvietimas nepakankamas. Todėl pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą už jo sveikatą ir psichiką žalojančias laikymo sąlygas Šiaulių TI.
Atsiliepimas
Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas, ar asmuo buvo kalinamas sąlygomis, kuriomis buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, atsižvelgia į pažeidimo trukmę, jo pasekmes asmens fizinei bei dvasinei būklei. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turi būti skiriamas kalinamajam. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjo dėstomi argumentai yra abstraktūs, nedetalizuojamos aplinkybių, kurių pagrindu būtu galima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas jam padarytą žalą grindžia netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d.: per mažai tenkančio ploto kameroje, netinkamo apšvietimo, drėgmės, nerūkančiųjų laikymo su rūkančiaisiais, antisanitarinių sąlygų, per mažo pasivaikščiojimo kiemelio ploto ir pan.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas nepadarė nei vieno pareiškėjo skunde nurodyto pažeidimo jo laikymo Šiaulių TI metu. Tačiau sprendime teismas pažymėjo: ,,nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. pareiškėjas visas 183 dienas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti <...>“.
Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Įvertinusi skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 2-6) turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai išdėstė Šiaulių TI egzistuojančias kalinimo sąlygas. Skundas pateiktas panaudojant spausdintą pavyzdį, kuriame į praleistas vietas pareiškėjas (ar kitas asmuo) ranka įrašė tam tikrus duomenis, įstaigos, kurios neteisėtais veiksmais skundžiasi, pavadinimą (Šiaulių TI), kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, numerius ir prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo analogiškus argumentus ir prašo priteisti jam neturtinę žalą pinigine išraiška (5 000 Eur).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, kartu atkreipdama dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teismo motyvais, argumentų, su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis iš esmės sutinka, tačiau kai kuriais aspektais teismo padarytas išvadas atitinkamai koreguoja, atsižvelgdama į bylos duomenis.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu vienam asmeniui tenkantį plotą nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu (b. l. 12–16), pažymi, kad pareiškėjas Šiaulių TI visą jo laikymo laikotarpį, t. y. 183 paras, buvo laikomas ne mažesniame kaip 3,6 kv. m, o daugeliu atvejų ir didesniame, plote, todėl jo atžvilgiu Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas nebuvo pažeistas.
Suėmimo vykdymo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga tardymo izoliatoriaus administracijai organizuoti socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą. Viena iš laikomų asmenų užimtumo formų tardymo izoliatoriuje yra kultūros, sporto ir kiti renginiai (Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamoje byloje pats pareiškėjas patvirtina, kad 1 val. per parą Šiaulių TI buvo išvedamas pasivaikščioti į gryną orą, todėl jo atžvilgiu Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista. Šiaulių TI 2015 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 62108-858 (b. l. 18–21) pažymoje nurodė, kad šioje laisvės atėmimo įstaigoje įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis yra skirtingas ir siekia nuo 17,31 kv. m iki 23,43 kv. m ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas teisės aktas, reglamentuojantis pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, nenustato minimalaus jų ploto. Įvertinus aplinkybes apie tai, kad visi kameroje laikomi asmenys į pasivaikščiojimo kiemelį yra išvedami vienu metu, o pareiškėjas vienoje kameroje buvo laikomas kartu su ne daugiau kaip 6 asmenimis, ir atsižvelgus į minėtų kiemelių ploto dydžius, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog pasivaikščiojimo kiemelio ploto nepakako tinkamai pavaikštinėti gryname ore.
Pareiškėjo laikymo laikotarpiu Šiaulių TI galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši higienos norma nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (Higienos normos 1 punktas).
Iš byloje pateikto Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. EP-84, kuriame aprašytas minėtos įstaigos darytas patikrinimas Šiaulių TI pareiškėjo laikymo metu (b. l. 32–36), matyti, kad pareiškėjo laikymo kamerose patikrinimas nebuvo atliktas ir jokie pažeidimai dėl Higienos normos reikalavimų nebuvo nustatyti. Minėtame Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 taip pat konstatuota, kad Šiaulių TI laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti yra nešvarios, dėl ko konstatuotas Higienos normos 54 punkto pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad pareiškėjo laikymas Šiaulių TI niekaip nesusiejamas su jo atvežimu (ar išvežimu) į šią įstaigą, kuomet apsilankoma kratos patalpoje. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti abstrakčius pareiškėjo teiginius dėl kalinimo šaltose, drėgnose ir tamsiose Šiaulių TI kamerose, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo V. M. laikymu Šiaulių TI, padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, nustatančių minimalų plotą laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje asmeniui, Lietuvos higienos normų, susijusių su nerūkančių asmenų laikymo atskirai nuo rūkančių, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimu, naudojimusi dušu ir kt. Tačiau teismo išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, nagrinėjamoje byloje prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas ją iš motyvuojamosios dalies šalina, tuo pačiu pakeisdama ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Nenustačius valstybės valdžios institucijos (Šiaulių TI) neteisėtų veiksmų ar neveikimo, negali kilti ir valstybės atsakomybė.
Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde daugiau argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, nepateikia. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto teismo sprendimo turinį ir bylos medžiagą, pažymi, kad kitas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo detaliau nagrinėtos šios nutarties motyvuojamoje dalyje, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Todėl, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), teisėjų kolegija iš naujo jų nekartoja.
Apibendrindama, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pirmiau išdėstytų argumentų pakeičia, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti, ir pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis neskundžiama.